Tautiniai konfliktai
5 (100%) 1 vote

Tautiniai konfliktai

1121

Turinys

Turinys 2

Įvadas 3

1. Holokaustas ir jo iškėlimas 5

1.1 Neigiama Holokausto eskalacija 5

1.2 Holokausto iškėlimas 5

1.3 Dar viena holokausto mistifikacija 7

2. Holokaustas ir spekuliacija 9

2.1 Holokausto klastojimas 9

2.2 “Susigrąžinimo“ problema 10

Išvados 11

Literatūros sąrašas 13

Įvadas

Sakoma, jog šiandieniniame pasaulyje politiniai virsmai yra nulemiami ne tik politinių priežasčių. Daugybė įvykių jau laikomi religinių, psichologinių nesutarimų padariniais.

Darbo tikslas – apžvelgti vyraujančius požiūrius ir suformuluoti pagrindines konfliktų kilimo prielaidas arba priežastis, trukdančias įvykti diskusijai ir konflikto deeskalacijai, pateikti konfliktingos veikos pavyzdžių bei nustatyti galimas visuomenės reakcijas į minimą veiką.

Šiame darbe bus remiamasi ko gero dažniausiai eskaluojamais, aptariamais, diskutuojamais ir galiausiai, tikrai akivaizdžiai pasitaikančiais konfliktais ir konfronacija tarp žydų ir kitų tautų; apie kurią susidaryta ko gero daugiausiai nuomonių, schemų ir stereotipų. Taip pat kiek kitu kampu bus apžvelgiamos galimos antisemitizmo (?!) atsiradimo bei radikalesnių antisemitinių (?) judėjimų formavimosi priežastys.

Požiūrio taškas, kuriuo remtasi darbe yra nevisai stereotipiškas; tokią nuomonę išreiškiantys autoriai yra (ir ko gero bus) pastovios etninės grupės dalies (ypač tos, apie kurią kritiškai atsiliepiama) aštriai kritikuojami, jų darbai tiesiog menkinami, nepaisant to, kad neretai minėtieji autoriai patys yra žydų tautybės mokslininkai. Todėl nenuostabu, jog tokią nuomonę atspindinčios literatūros nėra gausu.

Pagrindine darbo atrama rašymui apie konfliktingą žydų veiką pasirinkta JAV politologo Norman G. Finkelstein‘o (verta paminėti, jog autorius yra gimęs koncentracijos stovyklas išgyvenusių žydų šeimoje) studija „Holokausto industrija“, kuri taipogi apskritai galėtų būti pavadinta kaip šio darbo įkvėpėja. Panašios literatūros stoka nulėmė ir tai, jog darbas teturės vieną pagrindinį atraminį šaltinį, o detalėms – keletą kitų, vietomis naudojama literatūra ir autorių pasirinkimas gali sudaryti netgi keistoko kontrasto įspūdį (JAV politologo svarstymų kontekste Lietuvos nacionaldemokratų partijos vadovo nepasitenkinimo pareiškimai).

Tokia darbo tema reikalauja didelio atsargumo. Ne vien todėl, kad neįsigilinus darbui gali būti priklijuota „antisemitinio“ etiketė, bet ir todėl, kad net ir apžvelgiant tam tikras nuomonių grupes iš esmės reiktų vengti vienareikšmiškumo. Dėl šių priežasčių nė vienoje teksto dalyje jokiu būdu neturima omenyje visos žydų tautos, tą galima pastebėti iš vartojamų terminų „dalis žydų etninės grupės“ ir pan.

1. Holokaustas ir jo iškėlimas

1.1 Neigiama Holokausto eskalacija

Sistemiškas įvairių etninių, religinių, tautinių ir kitų grupių genocidas (etninis valymas) Antrojo pasaulinio karo metu (1941-1945 m.), nacių vykdytas koncentracijos stovyklose yra vienas pagrindinių šio darbo atramos taškų.

Šis XX a. istorinis įvykis, kurio metu buvo išžudyta beveik 6 mln. vienos tautos žmonių, teisėtai vadinamas vienu didžiausių žmonijos nusikaltimu žmogiškumui.

Tačiau žiūrint iš šiandienos perspektyvos matyti, jog šiandien žydų holokaustas prisimenamas kur kas dažniau nei prieš kelis dešimtmečius ir kur kas dažniau nei kitų etninių grupių genocidas, kurio atvejų taipogi yra daug. Anot Norman G. Finkelsteino, šiandien holokaustas yra tapęs pasaulio nusikaltimu žydams, nenutrinama kalte, už kurią kiekvienas nežydas turėtų jaustis kaltas.

Galbūt tokio lygmens darbe būtų kiek per drąsu cituoti autoriaus mintis, jog egzistuoja ryšys tarp kai kurių Izraelio politinių bei karinių veiksmų ir vis dažniau prisimenamos kovos prieš antisemitizmą (apie kurį darbe bus rašoma kiek vėliau) ir kad holokausto atminimu yra naudojamasi kaip ypatingu diplomatiniu ginklu, siekiant pateisinti savo agresiją, įgyti imunitetą kritikai ir pagrįsti išskirtines pretenzijas. Tačiau nešališkam darbo skaitytojui būtina palikti teisę susiformuoti nuomonę pačiam, o tam reikia pateikti ir alternatyvų požiūrį apie galimą šiandieninių konfliktų kilmę; esminė požiūrio argumentacija išdėstoma sekančiuose darbo skyriuose.

1.2 Holokausto iškėlimas

Tai yra viena iš kelių pagrindinių darbe minėsimų XXI amžiuje vykstančių neigiamų dalies (galbūt ir didžiosios dalies) žydų etninės grupės veikų su holokaustu, savo ruožtu vykdančių tautinių konfliktų eskalaciją (apie ją kitame skyriuje).

Kaip teigiama minėtoje holokausto studijoje, šiandien daugelis JAV aukštųjų mokyklų dėstytojų gali patvirtinti, jog dauguma studentų daug tiksliau ir plačiau gali papasakoti apie žydų holokaustą, o ne, pavyzdžiui, JAV Pilietinį karą, Perl Harborą ar Hirosimą ir Nagasakį (neretai netgi negali nurodyti pastarųjų įvykių datų). Šie teiginiai galėtų būti laikomi savotišku įvadu į pirmąjį konkretų konfliktingą elementą – pačių žydų vykdomą holokausto svarbos iškėlimą aukščiau kitų, objektyviai žiūrint, ne mažiau svarbių įvykių (pavyzdžiui, bet kokios kitos tautos tuo pačiu metu vykdytą genocidą).

Eskaluojant tik Holokausto
temą, bei nubraukiant Genocidą ir jo kaltininkus, pažeidžiama visos žmonijos lygybė prieš įstatymus, teisingumą ir tiesą. Taip per penkiasdešimt metų suformuota tikrovės neatitinkanti Genocido ir Holokausto disproporcija, įtvirtinanti tik žydų tautos netektis ir nubraukianti likusios žmonijos kančias, žalą bei atminimą.

Pastaroji pastraipa, kurioje cituojama kone dažniausiai Lietuvoje konfliktų su žydais kontekste minimos partijos ideologinio vadovo M. Murzos mintis iš pareiškimo Lietuvos Respublikos Prezidentui bei teisėsaugos institucijoms, ko gero gana aiškiai atspindi nepasitenkinimo ir konfliktų kilimo priežastis, kurios yra pati dalies žydų vykdoma konfliktą skatinanti veika, šiuo atveju – iškėlimas.

Šiam skyreliui yra ir daugiau veikos pavyzdžių, glaudžiai susijusių su Norman G. Finkelstein‘ o vartojamu terminu „Holokausto industrija“. Vienas jų – Amerikos žydų tautinės tapatybės paieška Holokauste ir „aukos vaidmens perėmimas“. Tačiau, kaip teigia autorius, iš savo aukos vaidmeniu besiskundžiančių grupių, tokių kaip juodaodžiai, lotynų amerikiečiai, indėnai, moterys, gėjai ir lesbietės, Amerikos visuomenėje vieninteliai žydai nėra atsidūrę nepalankioje padėtyje.

Žydų tapatybė šiuo atveju yra anaiptol tampa nebe kliūtimi sėkmei, netgi priešingai – raktu į ją. Kaip rašoma minėtoje studijoje, pasaulietinio Amerikos žydų pasisekimo istorija (kalbama apie faktus po II-ojo Pasaulinio karo: pavyzdžiui, iš keturiasdešimties turtingiausių amerikiečių šešiolika yra žydai) patvirtino esminį naujai įgytos judėjo tapatybės principą – „kas dabar galėtų ginčytis, jog žydai – ne išrinktoji tauta?“. Toliau autoriaus pateikiamos citatos dar labiau sutvirtina išskirtinumo siekiamybės įspūdį: „Žydai būtų menkesni žmonės, jei jie iš viso būtų atsisakę minties apie išskirtinumą“; „Amerikos žydams yra nepaprastai sunku visiškai atsisakyti išskirtinumo jausmo, kad ir kaip jie stengtųsi jį nuslopinti“ ; „Amerikos žydų vaikas iš tėvų paveldi „ne įstatymo raidę, ne mokymą ir kalbą, …, o savotišką psichologiją, kurią galima išreikšti trimis žodžiais: žydai yra geresni“.

Šios ištraukos dar kartą galėtų patvirtinti žydų savi-iškėlimą kaip vieną iš tautinių konfliktų eskalatorių.

1.3 Dar viena holokausto mistifikacija

Rašant darbą atsirado dar vienas aspektas, kurį, manyta, reikėtų aprašyti. Čia irgi bus rašoma apie holokausto iškėlimą, galbūt tai gali pasirodyti panašu į ankstesniojo skyrelio mintis, tačiau dabar prie šio teiginio bus prieinama iš kiek skirtingos ir visgi paminėtinos pusės.

Holokausto mistifikacija, arba holokausto anomalija yra kategoriškas jo išskirtinumas iš kitų istorinių įvykių, turint omenyje, jog kiekvienas istorinis ivykis yra unikalus, kadangi vyksta unikaliu laiku, unikalioje vietoje; nors turi ir panašių su kitais įvykiais bruožų, turi ir savo išskirtinių.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1207 žodžiai iš 2348 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.