Tautinio auklejimo galimybes dabartineje mokykloje
5 (100%) 1 vote

Tautinio auklejimo galimybes dabartineje mokykloje

Turinys

1. Įvadas………………………………………………………………………………………………..3.

2. Tautinio auklėjimo pradai…………………………………………………………………….4.

I. Istorinio išsivystymo bruožai…………………………………………………………….4.

II. Tautinio auklėjimo objektas………………………………………………………………4.

III. Tautinio auklėjimo atrama ir gairės………………………………………………………………4.

IV. Tautinio auklėjimo funkcijos……………………………………………………………………….5.

3. Mokykla…………………………………………………………………………………………………………….6.

I. Tautinis auklėjimas mokykloje……………………………………………………………………6.

II. Tautinis auklėjimas kaip mokomasis dalykas………………………………………………..7.

III. Mokyklos kaip lavinimo įstaigos vaidmuo tautiniam aklėjimui……………………….7.

Įvadas

Tautinis auklėjimas

Tautinio auklėjimo supratima. Tautinio auklėjimo sudėtingumas. – tinkamas tautinis auklėjimas mūsų laikais darosi vis svarbesnis sulig tuo, kaip pasaulinio karo sužadintas ir neteisingų taikos sutarčių maitinamas agresyvus nacionalizmas, zoologinis savo pagrindu ir patologonis savo reiškimusi, vis smarkiau gresia civilizuotam pasauliui visišku subarbarėjimu. Tokiomis aplinkybėmis suprasti, koks privalo būti tikras tautinis auklėjimas ir kaip jis privalo būti realizuojamas naujose kartose, yra tiesiog išganymo įsakymas. Juk reikia iš pat pradžios pasakyti, kad tai nėra lengvas dalykas akivaizdoje to sudėtingumo ir daugiaprasmiškumo, kuriuo pasižymi tautinio auklėjimo sąvoka.

Paprastai net žmonės nenumano, kaip yra komplikuota tautinio auklėjimo problema. Tautinis auklėjimas, plačiai suprastas, apima daug dalykų, nors ne visi jie vaidina vienodą rolę naujųjų kartų ugdyme. Nėra abejonės, kad tautinio auklėjimo pagrindinis uždavinys yra tautos ugdymas atitinkamu naujų kartų auklėjimu. Šis uždavinys yra teisingai išsprendžiamas tik tada, kai naujose kartose yra realizuojami aukščiausiu laipsniu individuali tautybės lytis, kai jos tinkamai nuteikiamos tautybės atžvilgiu ir kai jos yra paruošiamos visiems tautos uždaviniams spręsti ir vykdyti. Jei tautinis auklėjimas apima visą nusakytų ugdomųjų pareigų plotą, tai tautišku auklėjimu auklėjimu galima specialiai vadinti individualios tautinės lyties realizavimą naujosiose kartose, patriotiniu auklėjimu – naujųjų kartų nuteikimą tautybės atžvilgiu ir nacionaliniu auklėjimu – naujųjų kartų paruošimą tautos uždaviniams, kurių išsprendimu tauta tampa – nacija.

Kai kas yra linkęs vadinti tautinį auklėjimą protiniu auklėjimu, bet, kaip matome, šis pavadinimas iš tikrųjų tautinį tautinį auklėjimą susiaurina nepateisinamu būdu, nes tautinis auklėjimas yra tautos ugdymas įkūnijant naujose kartose individualias tautines lytis, sudarant jose patriotišką nusistatymą savo tautybės atžvilgiu ir paruošiant jas aktualiems tautos uždaviniams ir jos pašaukimo realizavimui kultūringų tautų šeimoje.

Tautinio auklėjimo pradai

I. ISTORINIO IŠSIVYSTYMO BRUOŽAI

TAUTA IR TĖVYNĖ, APSPRĘSDAMA ŽMOGIŠKĄJĮ ASMENS BUVIMĄ IR TURĖDAMA, PASAK W. H. RIEHLIO, „MATĄ, KURIUO JI MATUOJA UOLUMĄ, TALENTĄ ir pasiekimą“, skverbiasi į visas kultūros sritis ir jose visose palieka pėdsakų. „Tautos dvasia trykšta iš josios darbo supratimo ir iš josios darbo praktikos“. Visa kultūra yra gimusi „po tautos ženklu“. Dėl to ir „ugdymas, būdamas integralinė kultūros dalis ir dar labiau negu kas kita susisiekdamas su atutos gelmėmis, savaime patiria tautinės individualybės įtaką.

II. TAUTINIO AUKLĖJIMO OBJEKTAS

Ugdymo objektas niekada nėra žmogus in abstracto, vadinasi, grynasis žmogiškumas be konkrečių būsenų, ir veiksenų. Ugdymas renkasi realų žmogų su visomis jo būsenomis ir stengiasi jį prirengti visoms gyvenimo sritims. Pilnutinis ugdymas yras pilnutinis žmogiškojo asmens išvystymas ir pilnutinis jo parengimas pilnam gyvenimui. Tikras ugdymas visados yra visuotinis. bet niekados jis negali būti bendras.

III. TAUTINIO AUKLĖJIMO ATRAMA IR GAIRĖS

Tautinė individualybė žmoguje yra tautinio auklėjimo medžiaga, kurią jis išvysto, tobulina ir apsprendžia. Tautinis gyvenimas šalia žmogaus yra tautinio auklėjimo atrama ir apsprendėjas, kuris duoda jam gyvybės ir nurodo gaires. Tautinis auklėjimas iš esmės yra ne kas kita, kaip kultūrinė prigimto tautos išsivystymo tąsa.Tai, į ką tauta linksta išvidinių prigimties veiksnių vedama, kas joje išsivysto pagal išvidinio tikslingumo dėsnius – visa tai tautinis auklėjimas skatin, veikdo, išvysto ir stengiasi atbaigti.

Tautinis auklėjimas nėra tik tautos ugdymas. Jis yra ir ugdymas tautai. tauta, kurti ugdoma, yra tautinė trikovė. Tauta, kuriai ugdoma, yra tautinis idealas. Tautinė tikrovė duoda tautiniam auklėjimui materialinę atramą: ji jį palaiko. Tautinis idealas nustato tautiniam auklėjimui gaires: jis jį veda. Jis nurodo ugdomajam veikimui tikslą ir uždavinius, jis apsprendžia jo eigą ir veiksmus. Tautos prigimtis
ne visados išsivysto ta linkme, kuria turėtų išsivystyti.

IV. TAUTINIO AUKLĖJIMO FUNKCIJOS

Tautinė individualybė žmoguje, kaip matėme, yra sykiu ir įgimta,irįgyta. Kiek ji yra įgimta, ji reikalauja išvystoma. Kiek ji yra įgyjama, ji reikalauja perteikaima. Taigi, pati tautybės prigimtis apsprendžia ir nurodo dvi pagrindines tautinio auklėjimo funkcijas: išvystymą ir perteikimą

Tautinio auklėjimo funkcijos atskleidžia tris esminius jo elementus: tautinių užuomazgų išsivystymą, tautinių gėrybių perteikimą ir žmogiškosios prigimties apsprendimą tautine lytimi. Kur bent vieno iš šitų elmentų nėra, ten negali būti nė tikra prasme tautinio aiklėjimo. Jei rasės ir gyvenamosios aplinkos sukurtos užuomazgos paliekamos neišvystytos, tautinis auklėjimas, kaip kultūrinis veikimas, netenka prigimtos atramos. Jis prasilenkia su tautinės tikrovės reikalavimais ir dėl to negali pasiekti nė tautinio idealo. „Kraujas ir žemė“ (Blut und Boden), taip labai šiandien pabrėžiami nacionalizmo doktrinoje ir praktikoje, gali būti vertinami vienašališkai. bet iš esmės jie turi dielę reikšmę. Jei nepakankamai yra rūpinamasi perteikti naujajai kartai tautines gėrybes kalbos, meno, tradicijų ir religinių formų pavidalu, tautinės užuomazgos lieka neišvystytos, ir prigimtis esti apsprendžiama netobulomis tautinėmis lytimis. Tokiu atveju tautinės individualybės peretikimas silpnėja, o su juo kartu silpnėja ir tautos kultūrinis pajėgumas. Visa tai rodo, kad tautinis auklėjimas yra pilnutinis žmogaus parengimas tautos gyvenimui, išvystant jame rasės ir gyvenamosios aplinkos sukurtus pradus ir žmogiškąją jo prigimtį apsprendžiant tautine lytimi tam tikrų objektyvių tautinės kultūros gėrybių perteikimu.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 981 žodžiai iš 3003 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.