Tautiškosios politinės srovės raida iki 1918m
5 (100%) 1 vote

Tautiškosios politinės srovės raida iki 1918m

TURINYS

ĮVADAS……………………………………………………………………………………………….3

TAUTINIS ATGIMIMAS. TAUTINĖS SAVIMONĖS BRENDIMAS………..4

I……………………………………………………………………………………………………………4

II………………………………………………………………………………………………………….6

POLITINĖS SROVĖS IR JŲ ĮVAIROVĖ LIETUVOJE…………………………….7

I…………………………………………………………………………………………………………..8

II………………………………………………………………………………………………………….9

TAUTIŠKOSIOS SROVĖS VEIKLA……………………………………………………..10

I…………………………………………………………………………………………………………..11

II…………………………………………………………………………………………………………12

IŠVADOS…………………………………………………………………………………………….15

NAUDOTA LITERATŪRA…………………………………………………………………..16

ĮVADAS

Lietuvių tautinio atgimimo laikotarpis daugiau tyrinėtas kultūriniu aspektu, tokiu kaip tautos švietimas, gimtos kalbos išsaugojimas ir skleidimas, nelegalios spaudos leidimas ir platinimas, praeities tyrinėjimas ir išaukštinimas. Todėl, daugiau ar mažiau, atsiribojant nuo kultūrinių apraiškų, išsamiau šiame darbe bandysiu panagrinėti politinius veiksnius, o būtent tautiškosios politinės srovės raidą. Klysčiau sakydama, kad pavyks visiškai atsiriboti nuo kultūrinių veiksnių, nes tai yra neįmanoma, kadangi tautinis sąjūdis glaudžiai persipynęs su kultūros modernėjimu ir inteligentijos iškilimu.

XIX a. pabaigoje Lietuvos politinė situacija buvo liūdna: pasaulis negirdėjo apie Lietuvą, lietuvių kalba uždrausta, tauta buvo tiek lenkinama per bajorus, tiek rusinama per valdžios administraciją. Bet XIX a. pasižymėjo demokratiniais judėjimais daugelyje Vakarų šalių, kurie paskleidė laisvės, lygybės, socialinio teisingumo idėjas, pilietiškumo ir tautos teises. Didžiąsias Europos valstybes sukrėtė socialiniai ir politiniai pokyčiai. Į Lietuvą parvyko kai kurie užsienyje dirbę ir besimokę lietuviai inteligentai, kurie buvo „užsikrėtę“ nacionalinių revoliucijų idėjomis. Jie turėjo didelę reikšmę nacionalinės kultūros ir savimonės ugdymui To pasekoje XIX amžiaus pabaigoje ėmė kurtis kuopelės, kurios vėliau peraugo į politines partijas. Jei tautinio atgimimo pradžioje tarp šių organizacijų didelio politinio ideologinio susiskaidymo nebuvo, tačiau atsiradę nesutarimai išryškino politinius nusistatymus bei veikusių politinių partijų ideologines ir politines tendencijas.

Šiame darbe bus paliesti aspektai tokie kaip – atsiradusios galimybės Lietuvoje skleistis tautinei sąmonei ir tautiniam sąjūdžiui; politinių srovių formavimasis ir politinių partijų kūrimasis; TLDP susiformavimas ir tautinės srovės atsiradimas; spaudos įtaka politinei minčiai, tautos laisvės ir vienybės siekis; valstybingumo idėjų iškėlimas.

Kaip chronologinius rėmus imsiu XIX a pabaigą ir XX a pradžią.

TAUTINIS ATGIMIMAS

TAUTINĖS SAVIMONĖS BRENDIMAS

„ Tautų istorijoje maža tėra buvę liūdnesnių valandų už tąjį vaizdą, kurį buvo sudariusi mūsų tauta prieš tautinį savo atgimimą, – rašė Stasys Šalkauskis. – Vos tepakeldama ant savo susilpusių pečių sunkų istorinės praeities likimą ji buvo jau bemerdinti visais atžvilgiais, jos tautinė individualybė, sudarkyta ir suskaldyta svetimos įtakos ir prievartos, negalėjo pasigirti nei susipratimu, nei nepriklausomumu, nei kultūringumu, nei galingumu“.

Iki XIX a supratimo – nacionalinė valstybė ,nebuvo. Didžiosios valstybės kovojo tik dėl savo galių įtakos ir teritorinių sienų išplėtimo. Galių pusiausvyros nestabilumas, konfliktai tarp valstybių, karai vedė prie bandymų suvienyti Europą, kurie nebuvo įgyvendinti. XIX a pabaigoje – XX a pradžioje iš Prancūzijos sklido liberalizmo ir nacionalizmo idėjos, kurios ne tik kad neskatino vienijimosi, bet vedė prie naujų valstybių atsiradimo. 1849 m buvo kilusi nacionalinių demokratinių revoliucijų banga „tautų pavasaris“. Europoje formavosi naujos tautos. „ XIX a – XX a sandūroje tautinis idealas buvo tikėjimas, kad visi, turintys bendrą istoriją ir kultūrą, turi būti autonomiški, susivieniję ir skirtingi savo tėvynėse. Neįmanoma įdiegti žmonėms giminystės ir brolybės jausmo, nesusiejant jų su vieta, kurią jie jaučia esant sava, su tėvyne, kuri jiems priklauso istorijos teise. Bet kad tai būtų įgyvendinta, gimtoji žemė turi būti laisva. Jos negali valdyti kiti, priklausantys kitokiai istorinei kultūrai. Todėl politikai siekė sukurti nepriklausomas valstybes, kuriose galėtų laisvai kurti geriausiai atitinkančias jų tautų ir istorinės kultūros poreikius institucijas“.

I

XIX a Europoje prasidėjo socialinės ir tautinės revoliucijos, šis amžius dar vadinamas liberalizmo amžiumi, kai prasidėję demokratiniai judėjimai
išjudino absoliučių monarchijų tokių kaip Austrija, Vokietija, Rusija, viešpatavusių tuo metu Europoje, pamatus. Jos buvo daugiatautės, vykdė tautinių mažumų asimiliavimo politiką.

„Daugelis savo valstybės neturėjusių tautų, kurioms grėsė tautinio identiteto ir etnokultūrinio savitumo praradimas, ėmė atsitokėti. Anuomet nacionalinis principas reiškė daugiau tautos reiškimosi.“

Senoji pasaulio tvarka iro, skleidėsi naujos idėjos, demokratėjimas.

Kai Europoje plėtojosi naujos kultūros srovės, nauja pasaulėžiūra, Lietuva kentė represijas. XIX a – tai okupacijos, aneksijos, spaudos draudimo, valstybės gyvavimo pabaigos amžius, kuris tęsėsi iki 1918 m. Aristokratijos sulenkėjimas, Rusijos asimiliacinė politika atsiliepė kultūros raidai, stabdė tautos modernėjimą, socialinę raidą. Su spaudos draudimu Lietuva neteko vienos iš pagrindinių civilizuotos visuomenės informavimo priemonių. Viso to neteko tuo metu, kai kitos šalys sparčiai žengė į priekį. „Europos šalyse demokratija plėtojosi kaip vidinis visuomeninių santykių atnaujinimo poreikis. Tauta tose šalyse buvo integrali, teisėta, natūraliai vyraujanti visuomenės dalis.“ O Lietuva, dėl nepalankios geopolitinės padėties, buvo išdraskyta ir jos likimas priklausė nuo ją pasidalijusių imperijų. „XIX a pradžioje, iškart po prijungimo prie Rusijos Lietuva besąlygiškai buvo suprantama kaip buvusi valstybė, kaip etnopolitinė kategorija“. Ir todėl tautinis identitetas, tautos vieningumas, visuomenės modernėjimas, valstybingumo atkūrimo klausimas – šie procesai vyko gana lėtai.

„ O kad mes turime jėgų atsakyti į iššūkius, tai akivaizdu, nes prieš kiekvieną mūsų atgimimą būdavo kuo giliausia krizė, kurioje niekas nematė jokių vilties ženklų. XIX a pabaigoje praktiškai nebuvo kam, be keliolikos inteligentų kalbėti apie Lietuvą. XIX a pradžioje A. Mickevičius sakė, kad lietuvių tauta yra mirusi tauta ir ji nebeatgims – jos istorija baigėsi. Jau XVIII a Žečpospolitoje mes buvome ištirpę ir ištirpdyti. Bet po kiekvienos tokios krizės dugno visada būdavo šuolis – arba sukilimai, arba valstybės sukūrimas.“

Lietuva praradimų turėjo daug. Bet XIX a buvo ir lietuvių tautos tapsmo amžius. Lietuvių tauta suvokė, kad ji yra. Tautos supratimas pradėjo reikštis tarp paprastų kaimo žmonių. Knygnešystė kėlė lietuvybės idėją ir platino ją tarp lietuvių. Spaudos draudimas turėjo didelės reikšmės lietuvių tautos konsolidacijai, jos savimonės raidai. Tautinio atgimimo pradžios bruožas buvo „uždarumas“: nes žmones reikėjo mokyti suprasti, kad jie yra lietuviai ir, kad tauta turi teisę į savarankišką egzistenciją ir tautinio identiteto išsaugojimą, kad ji yra lygiateisė su kitomis valstybėmis. „Tuometiniam lietuvių judėjimui nebuvo lengva atsakyti į klausimą, kas yra Lietuva ir kokia ji turėtų būti ateityje“

Susibūrusi inteligentų grupė pradėjo kelti bendrus visai lietuvių tautai uždavinius. „Lietuvių judėjime nepriklausomos valstybės idėja jau buvo subrendusi XIX a paskutiniuose dešimtmečiuose. Valstybės atkūrimo planai pynėsis su tradicinių Lenkijos – Lietuvos santykių problema; kita problema – tai išsivadavimas iš Rusijos ir buvusios valstybės restoracija.“

Jau tautinė savimonė XX a pradžioje jau buvo subrendusi siekti ne tik politinės ir kultūrinės autonomijos, bet ir Lietuvos nepriklausomybės.

II

XIX a pradžioje paplitusi tautiškumo sąvoka ir nacionalizmas siekė ugdyti turimas vertybes. Lygiagrečiai augo ir demokratijos pradai. Tautinės idėjos Lietuvoje ėmė reikštis daug vėliau, kai tuo tarpu Europoje nacionalizmas jau buvo išugdęs patriotizmą ir šovinizmą. Pagrindinė demokratiją skleidžianti Lietuvoje jėga – tautinis išsivaduojamasis judėjimas pasireiškė spaudos draudimo laikotarpiu. „Nelegali spauda itin svarbiu tautinio atgimimo laikotarpiu suteikė laisvo tautos dvasinių galių išsiskleidimo erdvę. Nelegali lietuvių spauda buvo spontaniškas, juridiškai neapibrėžtas žodžio laisvės dvelksmas, padėjęs Lietuvos žmonėms suvokti save kaip tautą ir kaip piliečius, padėjęs identifikuoti demokratijos sąvokų turinį.“ Lemiama jėga tapo iš kaimo žmonių kilusi lietuviška šviesuomenė ir lietuviškumą išsaugojusi smulkioji bajorija, kurie ir sudarė naujos inteligentijos pagrindą. Miestuose dominavo kelių tautybių žmonės : žydai, rusai, lenkai. Sulenkėję bajorai buvo nutolę nuo savo etninių šaknų. Lietuvos aristokratija buvo tik pasyviai prijaučianti arba dažniausiai priešiška demokratiniam lietuvių tautiniam judėjimui.

„Kylant naujai lietuvių judėjimo bangai, bajorija buvo pastatyta prieš nacionalinio pasirinkimo kryžkelę. Tad skirtingos lietuvių visuomenės grupės kūrė skirtingus politinius tikslus, neretai utopiškai bandančius suderinti praeitį su ateitimi, bajorų interesus su valstiečių interesais, lenkų politines pretenzijas su jauno lietuviško nacionalizmo norais.“

„Nebuvo tenkinamasi, kaip XIX a pradžioje, lietuvių kalbos, praeities, tautosakos, papročių vertinimu ir kėlimu. XIX a antroje pusėje lietuvių tautinis judėjimas tapo kitoks – įsisąmonino tautų apsisprendimo teisę ir reikmę kurti nepriklausomą tautinę valstybę.“ Tai buvo sunku padaryti, nes lietuviškos žemės buvo išsklaidytos į
generalgubernijas. Toks išsklaidymas stabdė besiformuojančios lietuvių tautinės ir politinės sąmonės procesą. Šiam padalinimui priešprieša buvo priešinimasis spaudos draudimui, spaudos platinimas, lietuviškos orientacijos dvasininkijos gausėjimas.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1471 žodžiai iš 4781 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.