Tautosaka1
5 (100%) 1 vote

Tautosaka1

Tautosaką, arba folklorą (angl. “liaudies išmintis”), suprantame kaip daugelio amžių liaudies dvasinę patirtį, kasdienę išmintį. Tiktai tautosakoje jaučiame nenutrūkstamą liaudies gyvenimo pulsą, nuspėjame slaptas žmonių dramas, rūpesčius, ilgesį.

Tautosakos mokslas floristika, iš įvairių taškų artėja prie savo objekto.

Vargu ar be tautosakos surastume kitą dvasinio gyvenimo sritį, kurioje su tokia gaivališka jėga būtų prasiveržusi mūsų liaudies kūrybinė prigimtis ir kurioje ji nesudėtingais, tačiau iš pačių sielos gelmių plaukiančiais meniškais vaizdais išreikštų savo moralinį, etinį ir estetinį nusiteikimą, savo pažiūras į daugelį kardinalių žmogaus gyvenimo ir būties klausimų. Tautosaka buvo ir lieka svarbiausias šaltinis mūsų liaudies psichologijai, filosofijai, estetikai, sociologijai pažinti. Kartu-ji neatskiriama mūsų socialistinės kultūros dalis, aktyviai veikiantį žmonių jausmus ir protą, padedanti kiekvienam susiformuoti pastovius, labiausiai nacionalinę prigimtį atitinkančius etinius ir estetinius idealus. Todėl tautosakai skiriamas didelis dėmesys: ji nuolat renkama ir tyrinėjama, leidžiami moksliniai ir populiarūs dainų, pasakų, smulkiosios tautosakos leidiniai, chrestomatijos.

Folkloristikai pirmiausia talkina etnografija – mokslas apie tautų materialinį gyvenimo pagrindą, buitį, verslus, dvasines apraiškas. Tautosakos neįmanoma apibūdinti nesiremiant etnografiniais faktais.

Tautosakos ir mitologijos santykiai dar sudėtingesni. Mitologija vadinama sankaupa mitų – pasakojimų apie dievus, pusdievius, dieviškos kilmės herojus. Tautosaka nuo mitologijos priklausoma, nes be pastarosios visiškai nepaaiškinama pradinė daugelio vaizdų, idėjų kilmė. Nuodugnesnės mitologijos studijos parodo, kad senasis, iki krikščioniškas, tikėjimas sudaro daug svaresnę, nei paprastai galvojama, dalį kaimiečių religijos turinyje. Kaime iki pat naujausių laikų vyko sudėtinga religinė sinkretizacija, buvo derinamos pradinės senojo tikėjimo kategorijos su valstiečių pritaikytu, suprastintu krikščionybės variantu. Kaime paplitusios krikščioniškos legendos, tikėjimo simboliai, apeigos – kupini seno turinio.

Poetinė liaudies kūryba neišvengiamai prisiima gyvo mitologinio elemento. Bendriausiais bruožais imant, lietuvių tautosaka neatrodo ypačiai skolinga mitologijai. Įrodymas – pagrindinės tautosakos rūšys: lyrinė poezija, pasakos, didžioji dalis smulkiosios tautosakos. Mitologinės kūrybos lieka mažoji proza – sakmės.

Atšlydama nuo mitologijos tautosaka artėja prie literatūros. Tautosaka-žodžio menas. Sakytinė ar rašytinė forma dažnai atrodo tik grynai išorinis skirtumas.

Tautosaka arba atplėšiama nuo jos kūrėjo, arba šitas kūrėjas figūruoja tiktai nominaliai, lyg kokia hiperbolizuota, mistifikuota būtybė. Tautosakos kūrinio ir gyvavimo būdas-plitimas iš lūpų į lūpas nesuskaičiuojamais variantais – lėmė neišmatuojamą nuotolį tarp kūrinio ir konkretaus asmens.

Tautosaka laikoma grožine kūryba, rašytinės literatūros pirmtake.

Svarbiausias lietuvių liaudies dainų bruožas lyrizmas – tai gilus jausmų išsakymas, reiškimas, nuoširdumas, švelnumas. Tai leidžia suprasti, kad liaudies kūrybą daugiausiai kūrė moterys.

Tautosakos kūriniai, ypač dainos būdavo atliekamos tam tikru metu tam tikroje situacijoje, susijusiose su gamtos ciklu, žmogaus darbų ciklu bei asmeninio gyvenimo įvykiais. Dėl to dainos skirstomos į tokias temines grupes kaip darbo, vestuvių, karinių – istorinių, kalendorinių apeigų dainos, sutartinės, raudos… Mažesnes grupes sudaro vaikų, jaunimo, meilės, šeimos dainos ir t.t.



Viena išskiriamų formų lyrinis pasakojimas. Tokios dainos centre – konkretus įvykis, veiksmas. Paprastai pasakojamojoje dainoje kalba ne vienas asmuo, pasakojimas kaitaliojamas su dialogu. Perteikiama gyva tarsi čia pat prieš mus atsiskleidžianti scena. Ypač įtaigus darosi pasakojimas, kai kinta nuotaika, emociniai akcentai.

Kitos arimo dainų formos. Šienapjūtės dainos

Kita arimo dainos forma – lyrinis išsakymas. Tai monologas pereinantis į pasakojimą. Jis tinka labiau nuskaidrintai, įkvėptai būsenai, kuri nesvetima arimo dainoms.

Atskiras dainos tipas koncentruota jausmo išraiška. Daina, kurioje didelė jausmo įtampa reiškiama perkeltinės prasmės vaizdu. Daina-metafora. Graudumas kyla ne dėl kokios suprantamos, kasdieniškos priežasties, o dėl netikėto smurto. Dainoje prievarta, smurtas perteikiamas fiziniu veiksmu – laužymu. Lūžta berželio viršūnė, todėl berželis liūdnas. Lūžta žagrė, todėl bernelio laukia negerovė.Bet koks gi tas blogumas? Tai grėsmė artojo ateities viltims, siejamoms su sau lygia mergele.

Arimo dainose dažnai girdimas pabrėžtas “aš” – tiesioginio jausmo išsiliejimas. Tam tikras emocinis pakilumas natūraliai krypsta į šitą išsakymo intonaciją. Artimesnė išpažinties formai daina visada atkreips mūsų dėmesį – kaip išimtis ji dainuojama ypatingomis aplinkybėmis. Išpažintinę intonaciją dainose atsveria antrasis balsas – šalia bernelio tai mergelės balsas, paprastai sudarantis atskirą, tolygiai išplėtotą dainos šaką. Artojo vaizdą arimo dainose visada papildo audėjos vaizdas.

Artojo ir audėjos darbas suvokiamas skirtingoje
aplinkoje – ir reiškiamas skirtingu vaizdiniu. Žagrė pagrindinis bernelio šakos vaizdas. Mergelės buitis telpa klėtelėje, audėjos šakoje klėtis yra pagrindinis vaizdas.Dainų poetinis tobulumas ir jų formų vidinis giminingumas, kompozicinė ir vaizdinė vienovė kalba apie vieną tvirtą vaizdinę tradiciją.

šienapjūtės dainos, kurios taip pat priskiriamos prie lauko dainų, emociniu pobūdžiu yra gana panašios į arimo dainas. Skiriasi išplėtojimu, organiškos vienovės atžvilgiu.

šieno pjovimas laikyta svarbia vyro pareiga. Pagarbos žodis apie vyr¹: artojas! šienpjovys! Vyrų pulko smagus ūpas ir girdėti valiavimuose, kurie skambėdavo atokvėpiuose tarp pradalgių. Valiavimai, nors ir sutartinai dainuojami, plačiai nuaidintys, kaip poezijos kūriniai šiek tiek artimi humoristiniam folklorui. Jie nesudėtingo turinio, nerišlios sandaros: dainininkai džiaugiasi plieniniu dalgiu, lygia pieva ir baltu dobilu, šienpjoviai vienas kitą skubina, tinginius išjuokia, o visus tuos atskirai sudedamus posmus jungia vienas džiaugsmo šūksmas – “valio, valio”.

Darbo eigos, šienapjūtės vaizdai sukasi greitu ratu, nuotaikingu ritmu. Dainose žaidžiama rimų sąskambiu.

Kita šienapjūtės dainų tradicija – plačiai visame krašte pasklidusios išplėtoto turinio dainos, kuriose šienapjūtės vaizdas pratęsiamas į buitinę plotmę; pasakojamas koks nors įvykis, neretai dramatiškai, liejamas sielvartas. Vargingiausia dalia dainose – našlaitės, kuri prašosi žemelės, kad ją paimtų, kaip paėmė tėvą, motulę.

šitų populiariausių dainų užrašyta gausiausiai, po 400 – 900 variantų. Bet tai dar ne visada liudija seną dainos tradiciją. Šienapjūtės dainų turinys reikšmingas kaip reikšmingas apskritai bet kuris liaudies kūrybos puslapis.

Šienapjūtė kaimo gyvenime kėlė šviesius poetinius įspūdžius, bet jie nebuvo taip gražiai išplėtoti kaip arimo dainose. Apie ryškius šienapjūtės įspūdžius kalba visoje liaudies poezijoje pamėgtas “dobilo” įvaizdis, itin dažnas sutartinių priedainyje, tvirtai įstrigęs liaudies meninėje sąmonėje epitetas “bernelis dobilėlis”.

Pjūties dainos. Rugiapjūtės dainų gražumas

Reikšmingų darbo dainų pluoštą sudaro rugiapjūtės dainos. Užrašymų gausumu jos nepralenkia šienapjūtės dainų, nes mėgstamiausios šienapjūtės dainos tik tematika siejasi su pačiu darbu ir išpopuliarėjo kaip apskritai jaunimo sambūrio dainos. Tuo tarpu rugiapjūtės dainos skamba tik per pačią pjūtį ir niekada neprisimenamos kitu metu.

Rugiapjūtės repertuaras detaliau reglamentuojamas: vienos dainos dainuojamos rytą ir vidudienį, kitos – vakare, trečios – per pabaigtuves. Buvo laikomasi ir dar tikslesnės tvarkos: kai kurias dainuodavo dainininkės ilsėdamosi, kitas – barą baigdamos ir t.t. Skirstyti į stambesnes grupes – ryto ir vakaro bei pabaigtuvių – yra visiškai tikslinga, nes skirtinga yra jų ir tematika, ir nuotaika.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1216 žodžiai iš 3949 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.