Tcp ip
5 (100%) 1 vote

Tcp ip



Koncepcijos ir planavimas:

TCP/IP ir Windows NT

Terminai, kuriuos reiktų išmokti.

 ARPANet

 RFC

 IAB

 OSI

 Portai

 Soketai

 Slenkantys langai TCP/IP

 Programos lygis

 Transporto lygis

 Tarptinklinis lygis

 Tinklinio interfeiso lygis

 NetBIOS

 Windows Soketai

Žinios kurias reiktų įsisavinti

 IP lygių paskirtis

 IP lygių palyginimas su OSI

 IP Interfeisų aprašymai



Įvade Jūs nerasite konkrečios informacijos, o tik bendras žinias leidžiančias sąvokas ir reiškinius sudėlioti į savas vietas.

TCP/IP nėra vienas protokolas, tai protokolų rinkinys, arba dar kitaip protokolų dirbančių kartu grupė. Nuo pat atsiradimo TCP/IP buvo skirtas tam, kad galėtų dirbti skirtinguose kompiuterinių tinklų tipuose, o taip pat galėtų parinkti įvairius alternatyvius maršrutus jei nors viena tinklo dalis nebeveikia.

Ankstesnis TCP/IP pavadinimas buvo NCP (Network Control Protocol). NPC savo ruoštu buvo JAV gynybos ministerijos padalinio ARPANet (Advanced Research Project Agency Network) kūrinys, skirtas tam, kad atominio karo metu, nurūkus daliai ryšio linijų, duomenys būtų toliau perduodami alternatyviais ryšio kanalais.

Nors TCP/IP šaknys ir glūdi JAV gynybos ministerijoje, tačiau TCP/IP nėra kokios nors kompanijos ar asmens nuosavybė. Šiuo metu tai pagrindinis Internet duomenų perdavimo protokolas. Taip kaip ir kiti Internet standartai TCP/IP yra aprašytas RFC (Request For Comments – Komentarų užklausimas) standarte ir palaikomas IAB (Internet Architecture Board – Interneto architektūros tarnyba). IAB leidžia tiek kompanijoms tiek privatiems asmenims peržiūrėti esamus RFC, ar siūlyti savo pakeitimus ar netgi naujus projektus, kurie vėliau galėtų tapti standartais.

Jei kas nors pasiūlo savo RFC tai jis būna publikuojamas viešai keliems mėnesiams, kad visi galėtų išsakyti savo nuomonę ir kritiką, po to jį peržiūri IETF (Internet Engineering Task Force – Internet inžinierinių užduočių padalinys), kuris yra IAB padalinys. Po viešo aptarimo ir pakankamo laiko kritikai naujasis pasiūlymas gali tapti RFC juodraščiu, arba netgi nauju RFC standartu, kurį po to naudotų visa Internetinė visuomenė. Kadangi TCP/IP nėra kieno nors nuosavybė tai su juo susijusią medžiagą tikrina ir peržiūri daugybė žmonių visame Internete.

TCP/IP yra pagrįstas OSI (Open System Internconnections-atvirų sistemų sąveikos) sistemos modelio pagrindu. Tai užtikrina programuotojus, kad bet kuris TCP/IP modelis turės RFC apibrėžtą bazinių funkcijų sąrašą.Tačiau Microsoft TCP/Ip turi papildomų funkcijų sąrašą.

RFC (Request For Comments)

Kaip ir minėjau RFC naudojama dokumentuoti Internet standartus. Reikia žinoti, kad iš visų RFC tik nedaugelis tampa standartais. Yra daugybė RFC tipų, štai keletas populiaresnių iš jų:

• FYI (For your Information – Jūsų žiniai)

• Drafts – Juodraščiai

• STD (Standards – Standartai)

Kiekvienas žmogus turi teisę pateikti RFC arba komentuoti, kritikuoti esamus. Pateikus savo RFC projektą, kuris jokiu būdu dar nėra RFC, IETF (Internet Enginering Tasks Force) jį patalpina Internete, kur kelių mėnesių eigoje jį gali kritikuoti ir komentuoti kas tik nori. Praėjus pakankamai laiko kritikai ir komentarams IETF projektą peržiūri ir pakomentuoja. Kad RFC projektas taptų RFC juodraščiu nuo publikacijos pradžios turi praeiti bent šeši mėnesiai. O kad RFC juodraštis taptų RFC standartu – dar keturi mėnesiai.

Kiekvienas RFC turi savo unikalų numerį, kuris eina paeiliui PVZ.: RFC 1880 “Internet Official Protocol Standards”, jame yra visų prieš tai ėjusių RFC sąrašas. Jei RFC koreguojamas ar pakeičiamas naujesniu, tai jam visada priskiriamas naujas RFC numeris, o senasis variantas pripažįstamas negaliojančiu. Daugiau apie RFC galima rasti: www.Internic.com

OSI (Open System Interconnection) modelis ir TCP/IP

Nors yra daug tinklinių protokolų, bet visi jie turi turėti kažkokį tai pagrindinių funkcijų sąrašą. Tos funkcijos gali būti skirtingai realizuotos, bet turi turėti tam tikras bendras charakteristikas. Pavyzdinis ISO modelis, kuris buvo sukurtas ISO (International Organisation for Standards) ISO modelyje yra nurodytas pagrindas kaip programuotojas turi kurti tinklinius protokolus, kad juos būtu patogu naudoti, atnaujinti, koreguoti. Šiandien OSI modelis tai daugiau teorinis pagrindas to kaip turi atrodyti tinklinių protokolų sistema, bet nereikia galvoti, kad jis nenaudojamas praktikoje OSI modelio pagrindu yra sukurtos protokolų sistemos TCP/IP arba Novell analogas IPX/SPX.

Tiek teorinis tiek praktikoje naudojamas OSI modelis sudarytas iš tam tikrų lygių. Kiekvienas lygis turi savo paskirtį ir funkcijų rinkinį, kiekvienas lygis bendrauja tik su virš esančiu ir žemiau esančiu lygiu, tai leidžia koreguoti funkcijas ne visų lygių ir neperrašinėti visą protokolą, o tik kaimyninių lygių funkcijas. Tai taip pat leidžia skirtingiems programuotojams programuoti skirtingus lygius, reikia žinoti tik žemesnių lygių funkcijas. Skirtingi gamintojai pagal standartą gali kurti skirtingas protokolų sistemas, kurios galės bendrauti tarpusavyje PVZ.: Windows->Linux->Novell.

Teorinis OSI modelis sudarytas iš septynių lygių. Septintasis lygis yra arčiausiai vartotojo programų, o pirmasis lygis yra artimiausiai techninės
įrangos PVZ.: tinklo korta, ar modemas. OSI lygiai:

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 811 žodžiai iš 2659 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.