VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS
EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETAS
DAIVA MORKŪNAITĖ ŠMITIENĖ
KULTŪROS VADYBOS I KURSO MAGISTRĖ
TEATRŲ IR KONCERTINIŲ ĮSTAIGŲ VEIKLOS POLITINĖS, EKONOMINĖS IR JURIDINĖS
SĄLYGOS LIETUVOJE
Darbo vadovas:
Doc. dr. A. Kulakauskas
Kaunas, 2003
Turinys
Įvadas………………………………………………………………………………… 3
1. Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo
koncepcija..…. 3
1.1 Teisinis koncepcijos rengimo pagrindas………………….….……… 3
1.2 Įstatymo reguliavimo ir tikslų
charakteristika.…………………………… 3
1.3 Kiti teisės aktai, reguliuojantys tą pačią sritį…………………..……. 4
1.4 Užsienio valstybių
pavyzdžiai………………………………………………….
…. 5
1.5 Tarptautinės bei Europos sąjungos teisės normos ir
principai………….. 6
1.6 Pagrindinės
nuostatos…………………………………………………..
…………………….. 6
1.7 Galimos
pasekmės……………………………………………………
………………………… 7
1.8 Finansinis ekonominis
pagrįstumas…………………………………………………
…….. 7
1.9 Numatoma įstatymo
struktūra…………………………………………………..
…………… 8
2. Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo
projektas….. 10
ĮVADAS
Šiandieninė Lietuvos visuomenė – dinamiška ir sparčiai modernėjanti.
Kultūra yra sudėtinė visuomenės politinės, socialinės, ekonominės raidos
dalis, dažnai pati skatinanti naujoves bei nestokojanti galių socialinei
bei ekonominei krašto plėtrai spartinti. Artėjant svarbioms mūsų šaliai
sukakčiai – Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui – tautai ir valstybei
ypač svarbu išlaikyti savo kūrybines galias, kultūrinę gyvastį ir tapatumą.
Lietuvos narystė Europos Sąjungoje ir NATO suteiks naujų galimybių
plėtoti intensyvius ir turiningus tarptautinius kultūros mainus.
Integracija dar labiau pabrėžia valstybės atsakomybę už Lietuvos kultūros
gyvybiškumą, savitumą ir konkurencingumą. Lietuvos kultūra neabejotinai
turtina ir turtins Europos ir pasaulio kultūrą.
Akivaizdu, kad kultūra ir menas yra nepakeičiami valstybės politikos
įrankiai, nes dažnai kaip tik jie įtikinamiausiai atstovauja šaliai,
padeda tautoms susikalbėti, pažinti vienai kitą ir susitarti.
Įgyvendinant Lietuvos kultūros politikos nuostatas būtina kuo skubiau
parengti Nacionalinę kultūros plėtros programą, apibrėžiančią konkrečius
darbus, kompleksiškai suderinant ir sutvarkant kultūros administravimo,
kultūros procesų skatinimo, tradicijų puoselėjimo darbus. Prioritetiškai
būtina užtikrinti sąlygas informacinės visuomenės plėtrai, intensyvinti
kultūros mainus ir racionaliai naudojant valstybės lėšas pristatyti Lietuvą
pasaulyje. Akivaizdu, kad daugiau pastangų reikalauja visuomenės galimybių
naudotis kultūros ir meno laimėjimais sukūrimas, ypač regionuose.
Kryptinga nacionalinės kultūros plėtra, Lietuvos Respublikos
Vyriausybės patvirtinta valstybės prioritetu, turėtų suvienyti politikų ir
visuomenės pastangas užtikrinant tautos kūrybinių galių stiprėjimą.
LIETUVOS RESPUBLIKOS TEATRŲ IR KONCERTINIŲ ĮSTAIGŲ
ĮSTATYMO KONCEPCIJA
I. TEISINIS KONCEPCIJOS RENGIMO PAGRINDAS
Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo
koncepcijos projektas rengiamas įgyvendinant:
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 – 2004 metų programos
įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001
m. spalio 4 d. nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 – 2004
metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo”;
Lietuvos kultūros politikos nuostatų, patvirtintų Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimu ,,Dėl Lietuvos
kultūros politikos nuostatų” IV skyriuje ,,Kūrybinės veiklos ir meno
įvairovės skatinimas” numatytus tikslus.
II. ĮSTATYMO REGULIAVIMO IR TIKSLŲ
CHARAKTERISTIKA
Šiuo metu Lietuvoje nėra specialaus įstatymo, reguliuojančio
visuomeninius santykius, susiklostančius teatrų ir koncertinių įstaigų
administravimo, finansavimo, kūrybinės veiklos ir iš kūrybinės veiklos
kylančių darbo santykių srityse. Šia koncepcija siekiama pagrįsti tokio
įstatymo projekto parengimo būtinumą.
Teatrų ir koncertinių įstaigų veikla yra specifinio pobūdžio – tai
yra individuali ir kolektyvinė kūryba, kuri yra intelektinės veiklos
sritis.
Siūlomas parengti Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų
įstatymas turėtų reguliuoti šių sričių visuomeninius santykius:
teatrų ir koncertinių įstaigų steigimą, finansavimą, valdymą ir
veiklą;
teatrų ir koncertinių įstaigų sistemą bei jų tarpusavio santykius;
nacionalinių teatrų ir nacionalinių koncertinių įstaigų veiklos bei
finansavimo ypatumus;
teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybinių darbuotojų darbo santykius ir
su jais susijusias socialines garantijas.
Siūlomu įstatymu siekiama nustatyti bendrą teatrų ir koncertinių
įstaigų valdymo, finansavimo, darbo santykių ypatumų teisinį
reglamentavimą. Tokius specifinius visuomeninius santykius, atsirandančius
kūrybinės veiklos procese, gali reglamentuoti tik tam skirtas specialus
įstatymas.
III. KITI TEISĖS AKTAI, REGULIUOJANTYS TĄ PAČIĄ SRITĮ
Lietuvos Respublikos Konstitucija skelbia, kad kultūra, mokslas ir
tyrinėjimai bei dėstymas yra laisvi. Valstybė remia kultūrą ir mokslą,
rūpinasi Lietuvos istorijos, meno ir kitų kultūros paminklų bei vertybių
apsauga. Dvasinius ir materialinius autoriaus interesus, susijusius su
mokslo, technikos, kultūros ir meno kūryba, saugo ir gina įstatymas.
Teatrų ir koncertinių įstaigų veiklą reglamentuoja bendro pobūdžio
teisės aktai: Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, kuriame nustatyta
juridinio asmens samprata, bendrosios juridinių asmenų steigimo,
registravimo, reorganizavimo bei likvidavimo nuostatos, juridinių asmenų
valdymo organų kompetencija ir kita. Lietuvos Respublikos biudžetinių
įstaigų įstatymas ir Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas nustato
tik bendrus, tinkančius bet kurios srities atitinkamos teisinės formos
įstaigai, veiklos principus, tačiau nenustato specifinių teatrų ir
koncertinių įstaigų veiklos principų.
Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas
nustato autorių teises į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, autorių
teisių ir gretutinių teisių įgyvendinimą, administravimą ir gynimą.
Vadovaujantis šiuo įstatymu, teatruose ir koncertinėse įstaigose yra
sudaromos autorinės sutartys, užtikrinančios autorių ir atlikėjų teisių
apsaugą.
Teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų darbo santykius reguliuoja
Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymas, kurio nuostata neleidžianti
sudaryti terminuotą darbo sutartį, jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio,
išskyrus atvejus, kai sudaryti tokią sutartį pageidauja pats darbuotojas
arba tai nustato kiti įstatymai. Kūrybinių darbuotojų darbas laikomas
nuolatinio pobūdžio darbu, neatsižvelgiant į kūrybinės veiklos specifiką –
kūrybinio darbuotojo užimtumą repertuare, dvejopą-individualų ir
kolektyvinį pasirengimo darbui pobūdį, kolektyvinį kūrybos rezultatą, darbo
dienos laiko paskirstymą ( repeticijos – ryte, spektakliai ir koncertai –
vakare) bei į kai kurių meninių profesijų ypatumus, pavyzdžiui, trumpalaikę
karjerą. Tokiu būdu teatruose sudaroma situacija, kai mokama etatiniam
aktoriui ir papildomai mokama samdomam aktoriui, kuris reikalingas meniniam
sumanymui įgyvendinti.
Teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų socialinės garantijos
reglamentuotos taip pat bendrais teisės aktais, kurie nėra pritaikyti šios
kūrybinės veiklos specifikai: taikomas Lietuvos Respublikos valstybinių
pensijų įstatymas, Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo
pensijų įstatymas. Socialinės garantijos yra suteikiamos tik tiems teatrų
ir koncertinių įstaigų darbuotojams, kurie dirbo pagal darbo sutartį (t.y.
mokėjo socialinio draudimo įmokas). Pensijai gauti yra dar papildomi
reikalavimai-turėti tam tikrą darbo stažą bei būti tam tikro amžiaus.
Kūrybiniai darbuotojai, kurie yra sudarę autorines sutartis, nėra
privalomai socialiai apdraudžiami, tačiau jie, gali savanoriškai draustis
valstybiniu socialinių pensijų draudimu Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nustatyta tvarka. Vadovaujantis Valstybinio savanoriškojo socialinio
pensijų draudimo taisyklėmis, asmenys, apsidraudę savanoriškuoju pensijų
draudimu, įmokas moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos miesto
(rajono) teritoriniam skyriui individualiai savanoriškojo pensijų draudimo
sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998
m. vasario 18 d. nutarimu ,,Dėl rentos skyrimo valstybinių muzikinių teatrų
ir koncertinių organizacijų
nustatyta, kad valstybinių muzikinių
teatrų ir koncertinių organizacijų kai kurių kategorijų artistams, dėl
profesijos specifikos nebegalintiems dirbti pagal įgytą specialybę iki
senatvės pensijai nustatyto amžiaus, savo prašymu nutraukiantiems darbo
sutartį (arba šalių susitarimu), kas mėnesį skiriama 500 litų renta.
Nutarimas konkretizuotas Lietuvos Respublikos kultūros ministro 1998 m.
vasario 27 d. įsakymu Nr. 137, išvardinant teatrus ir koncertines
organizacijas, kuriose dirbantys artistai turi teisę gauti rentą. Lietuvos
Respublikos meno kūrėjų ir jų organizacijų įstatymas apibrėžia meno kūrėjo
sampratą, meno kūrėjo statuso įgijimo pagrindus ir įtvirtina teisę jungtis
į atitinkamos srities meno kūrėjų organizacijas. Šia teise meno kūrėjai
pasinaudojo. Šio įstatymo nuostatos yra taikomos tik kūrybiniams teatrų ir
koncertinių įstaigų darbuotojams. Rengiamos Lietuvos Respublikos meno
kūrėjų ir jų organizacijų įstatymo pataisos numatys meno kūrėjams teisę į
papildomą pensijinį aprūpinimą. Nevalstybinį šių asmenų pensinį draudimą
reguliuoja įstatymai, reglamentuojantys pensijų kaupimą pensijų fonduose.
Valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų turto valdymo, naudojimo
tvarka ir sąlygos yra reglamentuotos Lietuvos Respublikos valstybės ir
savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu. Šio
įstatymo nuostatos, reglamentuojančios materialųjį turtą, netinka kalbant
apie specifinį teatrų ir koncertinių įstaigų turtą – kostiumus,
dekoracijas, rekvizitą ir pan. Kostiumai ir dekoracijos yra ne tik turtas,
bet jie gali būti ir autoriniai kūriniai. Teatrų veikla susijusi ir su
specifine ūkine veikla – trumpalaikio turto įsigijimu ir scenos priemonių
gamyba (rekvizitas, dekoracijos, butaforija, rūbai ir kt.). Šios ūkinės
veiklos nereglamentuoja joks įstatymas.
IV. UŽSIENIO VALSTYBIŲ PAVYZDŽIAI
Rengiant Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo koncepcijos
projektą, išnagrinėti šie užsienio valstybių teisės aktai:
Danijos karalystės 1996 m. kovo 22 d. Teatrų įstatymas;
Flandrijos bendrijų ir regionų vyriausybės 1999 m. gegužės 18 d.
dekretas dėl draminio meno flamandų kalba profesionalių organizacijų, šokių
profesionalių organizacijų, muzikinio teatro profesionalių organizacijų,
profesionalių meno centrų, profesionalaus sceninio meno festivalių ir
Flandrijos Bendrijos sceninio meno rėmimo centro pripažinimo bei
subsidijavimo ir kuriančių menininkų užsakomųjų darbų subsidijavimo;
Estijos Respublikos 1997 m. sausio 5 d. Teatrinių įstaigų įstatymas.
Rengiant koncepcijos projektą, susipažinta su Europos šalių teatrinės
kultūros įstaigų sistemos ir struktūros, šių įstaigų meninės veiklos
kultūros politikos istorine raida bei prielaidomis teatrinio meno procesų
vystymuisi šiose šalyse.
Daugelis Europos valstybių turi atskirus įstatymus, reguliuojančius
visuomeninius santykius scenos meno srityje. Užsienio valstybių patirtis
rodo, kad nėra vieningo šių įstaigų sistemos, struktūros ir veiklos
modelio. Visų šalių Teatro įstatymuose yra aiškiai apibrėžtas teatro meno
įstaigų teisinis statusas, struktūra, valdymas, valstybės ir teatro įstaigų
abipusiai įsipareigojimai, finansavimo būdai. Besikartojančios nuostatos
yra susijusios su teatrų pasiskirstymu šalių regionuose, jų kategorijų
apibrėžimu (atsižvelgiant į meninę veiklą arba finansavimo pobūdį),
kūrybinių darbuotojų kūrybinės veiklos prigimtį ir specifiką atitinkantys
darbo santykiai ir socialinės garantijos. Visuose įstatymuose akcentuojamas
nacionalinės kultūros pristatymo prioritetas, kuris įvardinamas valstybės
užsakymu specialioms programoms: nacionalinės literatūros, nacionalinės
dramaturgijos, nacionalinės muzikos. Išskirtinis dėmesys skiriamas
netiesioginei teatrų veiklai, kurioje akcentuojama edukacinių programų
svarba.
Danijos teatrų sistemą sudaro: Karališkasis teatras ir orkestras
(valstybinis) ir regioniniai teatrai. Dotacijas Danijos teatrams skiria
valstybė, apskritys ir savivaldybės. Valstybės dotacijas nustato metinis
Finansų įstatymas. Subsidijavimo klausimus sprendžia Teatro Taryba (1926 m.
įkurta prie Teisingumo ministerijos). Parama yra kelių tipų: nuolatinei
veiklai, atskiriems projektams ir teikiama dotacija garantijos arba
paskolos forma. Socialines teatro kūrybinių darbuotojų problemas sprendžia
Danijos aktorių susivienijimas.
Estijoje teatrai skirstomi į valstybės, savivaldybės ir privačius.
Estijos valstybės teatrų lėšų šaltiniai yra šie: valstybės biudžeto lėšos,
savivaldybės lėšos, lėšos, gautos už parduotus bilietus,lėšos iš meninių
užsakymų ir kontraktų, rėmėjų lėšos ir kt. Išlaidos skiriamos: darbo jėgai,
investicijoms, naujiems spektakliams kurti ir teatrui administruoti.
Švedijoje nacionalinės institucijos vardas suteikiamas atsižvelgiant į
veiklos rezultatus ir vardo suteikimas
su išskirtinėmis
finansinėmis sąlygomis.
Senas profesionalaus teatro tradicijas turinčiose Vakarų Europos
šalyse (Vokietijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, Skandinavijos šalyse)
susiformavusi tokia teatrų struktūra: nacionalinės reikšmės institucijos;
regioninės reikšmės institucijos (aptarnaujančios tam tikrą regioną ir
išlaikomos kofinansavimo principu, sudedant regiono ir valstybės lėšas);
vietinės reikšmės institucijos (išlaikomos bendruomenės savivaldos organų)
bei vadinamosios “nepriklausomos” (nevyriausybinės) institucijos. Tačiau
yra kita šalių grupė (Olandija, D.Britanija), kur dominuoja ne stabilios
struktūros, o programinio finansavimo principas, t.y. visi teatrai, trupės
nustatytais laiko tarpais (pvz. Olandijoje – kas 4 metus) pateikia
kūrybinius planus, pagal kuriuos užsitikrina (arba ne) finansavimą
fiksuotam laikotarpiui. Šis principas geriau stimuliuoja kūrybinių procesų
kaitą, naujas kūrybinės raiškos formas.
V. TARPTAUTINĖS BEI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS NORMOS IR PRINCIPAI
Siekiant išvengti kultūrų niveliacijos, Europos Sąjungos teisės aktai,
reglamentuojantys kultūrą, yra rekomendacinio, patariamojo pobūdžio,
atskirų kultūros įstaigų veiklai nėra taikomi vieningi reikalavimai.
Europos Sąjungos politikoje akcentuojamas ne pats kūrybinis procesas, bet
kultūrinis bendradarbiavimas – bendros kultūrinės erdvės kūrimas. Lietuvos
nacionalinė teisė derinama su Europos Sąjungos reikalavimais laisvo asmenų
(kultūros darbuotojų) judėjimo, paslaugų teikimo bei laisvo prekių judėjimo
(kultūros vertybių) bei intelektinės nuosavybės srityse.
Tarptautinės teisės šaltiniai numato keitimąsi teatro, muzikos, šokio,
solistų kolektyvais. Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra pasirašiusi daug
sutarčių su užsienio valstybių vyriausybėmis dėl bendradarbiavimo kultūros,
švietimo ir mokslo srityse (Graikijos, Italijos, Turkijos, Slovėnijos
Respublikomis ir kt.).
Šių sutarčių sąlygos numato teatrų ir koncertinių įstaigų kolektyvų
gastroles užsienio valstybėse.
VI. PAGRINDINĖS NUOSTATOS
Siūlomas įstatymas įtvirtintų teatrų ir koncertinių įstaigų teisinę
formą, pagrindinius teatrų ir koncertinių įstaigų veiklos tikslus ir
principus. Nustatytų šių įstaigų valdymo, finansavimo, turto naudojimo
ypatumus, kūrybinės veiklos, darbo santykių ir socialinių garantijų
specifiką.
Siūlomas įstatymas nustatytų, kad visi valstybės teatrai ir
koncertinės įstaigos yra viešosios įstaigos, biudžetinės įstaigos, įmonės.
Sprendimą dėl įstaigos teisinės formos turi priimti steigėjas. Nacionalinis
teatras ir nacionalinė koncertinė įstaiga yra biudžetinės įstaigos.
Teatrinę ir koncertinę veiklą galėtų vykdyti įmonės.
Minėtų įstaigų veiklos tikslas yra kurti ir viešai atlikti teatro ir
muzikos scenos meno kūrinius. Veiklos funkcija – formuoti ir tenkinti
visuomenės poreikį profesionaliajai meno kultūrai, ugdyti meninį estetinį
skonį, mentalitetą.Veiklos tikslas apibrėžia šių įstaigų veiklos specifiką
– kūrybą, kuri yra intelektinės veiklos sritis. Tikslas, meninės veiklos
kūrybinis pobūdis, veiklos formavimo, vykdymo formos išskiria teatrus ir
koncertines įstaigas iš kitų įstaigų.
Šiose įstaigose veiklą vykdo kūrybiniai darbuotojai ( artistai,
atlikėjai, kūrėjai, meniniai kolektyvai, turintys savą profesinės veiklos
specifiką), meno profesijų specifika apsprendžia specifinių darbo santykių,
socialinės apsaugos formų būtinybę. Įstatymu būtų nustatyti šių įstaigų
veiklos, darbo santykių, darbo organizavimo, socialinės apsaugos
pagrindiniai principai.
Siūlomas įstatymas nustatytų teatrų ir koncertinių įstaigų
klasifikavimą pagal steigėją bei scenos meno rūšis.
Įstatymas apibrėžtų nacionalinio teatro ir nacionalinės koncertinės
įstaigos teisinį statusą-teisinę formą, teises ir pareigas, nacionalinės
įstaigos vardo suteikimo tvarką, veiklos bei finansavimo ypatumus.
Įstatymas numatytų specifines teatrų ir koncertinių įstaigų steigimo,
reorganizavimo likvidavimo, pertvarkymo tvarką, įstaigų teises bei
pareigas, šių įstaigų veiklos specifiką atitinkantį valdymą: valdymo organų
kompetenciją, jų sudarymo tvarką bei atsakomybę. Būtų numatyti pagrindiniai
teatrų ir koncertinių įstaigų finansavimo principai, atsiskaitymas už
panaudotas valstybės biudžeto lėšas, turto naudojimo sąlygos.
Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatyme būtų įtvirtinta nuostata, kad
su kūrybiniais darbuotojais sudaromos terminuotos darbo sutartys. Tiek
dabar galiojančio Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymas, tiek
Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, leidžia kitu įstatymu numatyti kitus
terminuotų darbo sutarčių sudarymo atvejus. Siūlomame įstatyme ir būtų
nustatytas specifinis kūrybinei veiklai terminuotos darbo sutarties su
kūrybiniais darbuotojais sudarymo atvejis – su šiais darbuotojais
būtų
sudaroma kūrybinė darbo sutartis.
Siūlomo parengti įstatymo projekte, įgyvendinant tarptautiniuose
susitarimuose prisiimtus įsipareigojimus, būtų numatyta gastrolių
organizavimo principai.
VII. GALIMOS PASEKMĖS
Siūlomo įstatymo priėmimas nustatytų teatrų ir koncertinių įstaigų
teisinę formą – viešoji įstaiga, biudžetinė įstaiga, įmonė. Įstatymo
priėmimas sudarytų sąlygas suaktyvinti esamų įstaigų kūrybinę veiklą,
ieškoti naujų, šiuolaikiškų kūrybinės veiklos formų, leistų įmonėms vykdyti
teatrinę ir koncertinę veiklą. Galimybė su kūrybiniais darbuotojais
sudaryti terminuotas darbo sutartis skatintų teatrų ir koncertinių įstaigų
artistų bei atlikėjų potencialo dinamiškumą. Be to, leistų nustatyti
bendrus visuotinai privalomus pagrindinius teatrų ir koncertinių įstaigų
veiklos principus. Nustatytų aiškius valstybės biudžeto lėšų skyrimo
tikslus bei leistų pareikalauti racionalaus šių lėšų panaudojimo.
Priėmus siūlomą įstatymą ir pradėjus taikyti kūrybinių darbo sutarčių
su kūrybiniais darbuotojais sistemą, ne su visais dabar teatruose ir
koncertinėse įstaigose dirbančiais kūrybiniais darbuotojais tokios sutartys
bus sudarytos. Dalis minėtų darbuotojų neteks darbo bei socialinių
garantijų.
VIII. FINANSINIS EKONOMINIS PAGRĮSTUMAS
Siūlomas įstatymo projektas nesiejamas su papildomais finansiniais
asignavimais jam įgyvendinti, kadangi ši sritis iš valstybės biudžeto jau
tradiciškai finansuojama. Teatrai ir koncertinės įstaigos finansuojamos iš
valstybės biudžeto pagal valstybės biudžeto išlaidų klasifikatoriuje
numatytą atskirą išlaidų straipsnį ,,Dotacija teatrams ir koncertinėms
organizacijoms”. Šios įstaigos turi ir gamybos, kūrybos, specifinio turto
(pastatyminės priemonės, kurių dalis tampa paveldu, nusidėvėjimo, apskaitos
problemos), kurio reglamentavimui netinka biudžetinėms įstaigoms taikoma
tvarka.
IX. NUMATOMA ĮSTATYMO STRUKTŪRA
Numatoma, kad Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų
įstatymo projektą sudarys vienuolika skirsnių: I. Bendrosios nuostatos;
II. Teatrų ir koncertinių įstaigų veikla; III. Teatrų ir koncertinių
įstaigų sistema; IV. Nacionalinis teatras ir nacionalinė koncertinė
įstaiga; V. Teatrų ir koncertinių įstaigų steigimas, reorganizavimas,
pertvarkymas ir likvidavimas; VI. Teatrų ir koncertinių įstaigų teisės ir
pareigos; VII. Teatrų ir koncertinių įstaigų valdymas; VIII. Teatrų ir
koncertinių įstaigų turtas ir lėšos; IX. Teatrų ir koncertinių įstaigų
finansavimo principai; X. Darbo santykiai, darbo apmokėjimas bei darbo
organizavimas; XI. Baigiamosios nuostatos.
I skirsnyje bus nustatyta įstatymo paskirtis ir taikymas, minimų
įstaigų veiklos teisiniai pagrindai, pateikiami pagrindinių sąvokų (scenos
menas, meninis kolektyvas, kūrybinės veiklos sezonas, kūrybinis
darbuotojas, repertuaras, trupė, gastrolės, rekvizitas, dekoracija, afiša)
apibrėžimai.
II skirsnyje bus apibrėžta teatrų ir koncertinių įstaigų veikla:
spektaklių kūrimas, koncertinių programų kūrimas ir repertuaro formavimas,
spektaklių viešas atlikimas ir jų meninio lygio priežiūra, kultūrinių
visuomenės poreikių tenkinimas.
III skirsnyje bus nustatyta teatrų ir koncertinių įstaigų sistemą.
Šios įstaigos bus skirstomos remiantis skirtingais kriterijais.
Atsižvelgiant į tai, kas yra viešosios įstaigos steigėjas, teatrai ir
koncertinės įstaigos yra valstybės, savivaldybių, mišrūs, privatūs.
Atsižvelgiant į scenos meno rūšis, teatrai yra operos, baleto, dramos,
šokio ir kt.
IV skirsnyje bus apibrėžtas Nacionalinio teatro ir nacionalinės
koncertinės įstaigos teisinis statusas ir įtvirtinta nuostata, kad
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į įstaigos veiklos tikslus,
uždavinius bei įsipareigojimus, teatrui ar koncertinei įstaigai turi teisę
suteikti Nacionalinės įstaigos vardą. Nacionalinės įstaigos steigėja yra
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, įstaigos nuostatus tvirtina ir
direktorių skiria kultūros ministras. Nacionalinei įstaigai lėšos bus
numatomos valstybės biudžete atskira eilute.
V skirsnyje bus nustatytas įstaigų steigimas, registravimas (šiame
skyriuje būtų įtvirtinta norma, kad registruojant įstaigą, kurios
pagrindinė veikla yra susijusi su scenos menu pavadinime turi būti žodis
,,teatras” ar ,,koncertinė įstaiga”), reorganizavimas, pertvarkymas ir
likvidavimas.
VI skirsnyje bus nustatytos teatrų ir koncertinių įstaigų teisės (
laisvai pasirinkti repertuarą, savarankiškai formuoti kūrybos kryptis,
įstatymų nustatyta tvarka steigti kitas įstaigas ar įmones, jei jos yra
viešosios įstaigos – labdaros ar paramos tikslais nemokamai rodyti
spektaklius, programas, koncertus ir kita) bei pareigos ( vykdyti įstatuose
nurodytą pagrindinę
ar koncertinės įstaigos veiklą, įgyvendinti
valstybės kultūros politikai aktualius tikslus, teikti kokybiškas paslaugas
visiems visuomenės sluoksniams, užtikrinti žiūrovų saugumą bei saugias
darbuotojų darbo sąlygas, gautus valstybės ar savivaldybių biudžetų
tikslinius asignavimus naudoti pagal paskirtį, teikti steigėjui ir kitoms
valstybės institucijoms veiklos ataskaitas ir kita).
VII skirsnyje bus reglamentuotas teatrų ir koncertinių įstaigų
valdymas ir nustatyta, kad įstaigai vadovauja steigėjo paskirtas
direktorius, atsakantis už visą įstaigos veiklą – ūkinę ir kūrybinę.
Įstatymo projekte bus nustatyta, kad įstaigos valdyme gali dalyvauti
meno vadovas, kuris formuoja mėnesio, sezono ir perspektyvinį (kelerių
metų) įstaigos meninės veiklos planą ir koordinuoja įstaigos meninę veiklą,
organizuoja kūrybinių darbuotojų atranką ir kūrybinių darbuotojų darbą,
atsako už įstaigos kūrybinių uždavinių vykdymą.
Įstaigoje bus sudaromas kolegialus valdymo organas – Meno taryba –
visuomeninė institucija, turinti patariamojo balso teisę. Tarybos sudėtį
formuos teatro vadovybė, tačiau 20 proc. tarybos narių deleguos steigėjas.
Bus nustatyta tarybos kompetencija.
Steigėjui pritarus, direktoriaus ir meno vadovo pareigas galės eiti
tas pats asmuo.
VIII skirsnis reglamentuos įstaigų turto ir lėšų naudojimą. Teatrų ir
koncertinių įstaigų turtą sudaro: steigėjo (savininko) perduotas turtas,
turtas, gautas pagal testamentą, finansiniai ištekliai, kitas teisėtai
įgytas turtas. Valstybės ar savivaldybės institucijos turtą viešosioms
įstaigoms, kurių bent vienas iš steigėjų yra valstybės ar savivaldybių
institucija, perduos panaudos pagrindais.
Teatrų ir koncertinių įstaigų lėšų šaltiniai yra dalininkų (savininko)
skiriamos lėšos, pajamos už paslaugas ir sutartinius darbus; valstybės ir
savivaldybės biudžeto tiksliniai asignavimai, Lietuvos ir užsienio fondų
asignavimai, lėšos, gautos kaip labdara, parama, dovana, gautos pagal
testamentą, ir kitos teisėtai įgytos lėšos.
IX skirsnis nustatys valstybės finansavimą teatrams ir koncertinėms
įstaigoms, kuriame bus aptarta, jog steigėjas pagal iš anksto suformuotus
kriterijus nustato finansavimo dydį, užtikrina lėšas valstybės turto
išlaikymui, o valstybės dotacijų dydį nustato Lietuvos valstybės biudžeto
ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas.
Įstatymo projekte bus numatyta, kad darbo užmokesčio fondas
formuojamas pagal steigėjo nustatytus normatyvus: teatro vaidmuo šalies
kultūriniame kontekste (panoramoje); trupės kokybinis ir kiekybinis
lygmuo, repertuaro pobūdis ir kokybė, paklausa – žiūrovų lankomumo
rodikliai.
Įstaigų veiklos lėšos: programinės, įstaigos uždirbtos lėšos, rėmėjų
lėšos.
X skirsnis reguliuos darbo santykius bei darbo organizavimą. Bus
nustatoma, kad su teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojais sudaromos
darbo sutartys Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka. Su
teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniais darbuotojais bus sudaromos
terminuotos darbo sutartys. Terminuotos darbo sutartys sudaromos ne
ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui. Įstaigų veiklos nuostatus ir
kūrybinių darbuotojų pareigybių sąrašą teatro ar koncertinės įstaigos
direktoriaus teikimu tvirtins steigėjas. Darbas teatruose ir koncertinėse
įstaigose bus organizuojamas remiantis kūrybinės veiklos planais. Kūrybinės
veiklos planai yra dviejų rūšių: 1) sudaromas sezonui (išskirstytas pagal
mėnesius) bei 2) perspektyvinis planas (trims metams). Kūrybinės veiklos
planai bus tvirtinami Meno tarybos. Bus nustatyta, kad kūrybiniai
darbuotojai bei darbuotojai, kurių darbas yra tiesiogiai aptarnauti
kūrybinius darbuotojus( garso, vaizdo operatoriai ir panašiai), turi teisę
į prailgintas kasmetines atostogas. Šiame skirsnyje bus nuorodos į kitus
įstatymus, reglamentuojančius teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų
socialines garantijas. Bus nustatyti gastrolių organizavimo principai.
XI skirsnis numatys įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarką,
pereinamojo laikotarpio nuostatas ir aptars, kokių teisės aktų reikės šiam
įstatymui įgyvendinti.
X. NUMATOMI PAKEISTI AR PANAIKINTI TEISĖS AKTAI
Siūlomo įstatymo projektą būtina suderinti su šiais teisės aktais:
Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymu;
Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo,