Teatrų ir koncertinių įstaigų veiklos politinės ekonominės ir juridinės sąlygos lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Teatrų ir koncertinių įstaigų veiklos politinės ekonominės ir juridinės sąlygos lietuvoje

11213141516171

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETAS

DAIVA MORKŪNAITĖ ŠMITIENĖ

KULTŪROS VADYBOS I KURSO MAGISTRĖ

TEATRŲ IR KONCERTINIŲ ĮSTAIGŲ VEIKLOS POLITINĖS, EKONOMINĖS IR JURIDINĖS

SĄLYGOS LIETUVOJE

Darbo vadovas:

Doc. dr. A. Kulakauskas

Kaunas, 2003

Turinys

Įvadas………………………………………………………………………………… 3

1. Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo

koncepcija..…. 3

1.1 Teisinis koncepcijos rengimo pagrindas………………….….……… 3

1.2 Įstatymo reguliavimo ir tikslų

charakteristika.…………………………… 3

1.3 Kiti teisės aktai, reguliuojantys tą pačią sritį…………………..……. 4

1.4 Užsienio valstybių

pavyzdžiai………………………………………………….

…. 5

1.5 Tarptautinės bei Europos sąjungos teisės normos ir

principai………….. 6

1.6 Pagrindinės

nuostatos…………………………………………………..

…………………….. 6

1.7 Galimos

pasekmės……………………………………………………

………………………… 7

1.8 Finansinis ekonominis

pagrįstumas…………………………………………………

…….. 7

1.9 Numatoma įstatymo

struktūra…………………………………………………..

…………… 8

2. Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo

projektas….. 10

ĮVADAS

Šiandieninė Lietuvos visuomenė – dinamiška ir sparčiai modernėjanti.

Kultūra yra sudėtinė visuomenės politinės, socialinės, ekonominės raidos

dalis, dažnai pati skatinanti naujoves bei nestokojanti galių socialinei

bei ekonominei krašto plėtrai spartinti. Artėjant svarbioms mūsų šaliai

sukakčiai – Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui – tautai ir valstybei

ypač svarbu išlaikyti savo kūrybines galias, kultūrinę gyvastį ir tapatumą.

Lietuvos narystė Europos Sąjungoje ir NATO suteiks naujų galimybių

plėtoti intensyvius ir turiningus tarptautinius kultūros mainus.

Integracija dar labiau pabrėžia valstybės atsakomybę už Lietuvos kultūros

gyvybiškumą, savitumą ir konkurencingumą. Lietuvos kultūra neabejotinai

turtina ir turtins Europos ir pasaulio kultūrą.

Akivaizdu, kad kultūra ir menas yra nepakeičiami valstybės politikos

įrankiai, nes dažnai kaip tik jie įtikinamiausiai atstovauja šaliai,

padeda tautoms susikalbėti, pažinti vienai kitą ir susitarti.

Įgyvendinant Lietuvos kultūros politikos nuostatas būtina kuo skubiau

parengti Nacionalinę kultūros plėtros programą, apibrėžiančią konkrečius

darbus, kompleksiškai suderinant ir sutvarkant kultūros administravimo,

kultūros procesų skatinimo, tradicijų puoselėjimo darbus. Prioritetiškai

būtina užtikrinti sąlygas informacinės visuomenės plėtrai, intensyvinti

kultūros mainus ir racionaliai naudojant valstybės lėšas pristatyti Lietuvą

pasaulyje. Akivaizdu, kad daugiau pastangų reikalauja visuomenės galimybių

naudotis kultūros ir meno laimėjimais sukūrimas, ypač regionuose.

Kryptinga nacionalinės kultūros plėtra, Lietuvos Respublikos

Vyriausybės patvirtinta valstybės prioritetu, turėtų suvienyti politikų ir

visuomenės pastangas užtikrinant tautos kūrybinių galių stiprėjimą.

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEATRŲ IR KONCERTINIŲ ĮSTAIGŲ

ĮSTATYMO KONCEPCIJA

I. TEISINIS KONCEPCIJOS RENGIMO PAGRINDAS

Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo

koncepcijos projektas rengiamas įgyvendinant:

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 – 2004 metų programos

įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001

m. spalio 4 d. nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 – 2004

metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo”;

Lietuvos kultūros politikos nuostatų, patvirtintų Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimu ,,Dėl Lietuvos

kultūros politikos nuostatų” IV skyriuje ,,Kūrybinės veiklos ir meno

įvairovės skatinimas” numatytus tikslus.

II. ĮSTATYMO REGULIAVIMO IR TIKSLŲ

CHARAKTERISTIKA

Šiuo metu Lietuvoje nėra specialaus įstatymo, reguliuojančio

visuomeninius santykius, susiklostančius teatrų ir koncertinių įstaigų

administravimo, finansavimo, kūrybinės veiklos ir iš kūrybinės veiklos

kylančių darbo santykių srityse. Šia koncepcija siekiama pagrįsti tokio

įstatymo projekto parengimo būtinumą.

Teatrų ir koncertinių įstaigų veikla yra specifinio pobūdžio – tai

yra individuali ir kolektyvinė kūryba, kuri yra intelektinės veiklos

sritis.

Siūlomas parengti Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų

įstatymas turėtų reguliuoti šių sričių visuomeninius santykius:

teatrų ir koncertinių įstaigų steigimą, finansavimą, valdymą ir

veiklą;

teatrų ir koncertinių įstaigų sistemą bei jų tarpusavio santykius;

nacionalinių teatrų ir nacionalinių koncertinių įstaigų veiklos bei

finansavimo ypatumus;

teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybinių darbuotojų darbo santykius ir

su jais susijusias socialines garantijas.

Siūlomu įstatymu siekiama nustatyti bendrą teatrų ir koncertinių

įstaigų valdymo, finansavimo, darbo santykių ypatumų teisinį

reglamentavimą. Tokius specifinius visuomeninius santykius, atsirandančius

kūrybinės veiklos procese, gali reglamentuoti tik tam skirtas specialus

įstatymas.

III. KITI TEISĖS AKTAI, REGULIUOJANTYS TĄ PAČIĄ SRITĮ

Lietuvos Respublikos Konstitucija skelbia, kad kultūra, mokslas ir

tyrinėjimai bei dėstymas yra laisvi. Valstybė remia kultūrą ir mokslą,

rūpinasi Lietuvos istorijos, meno ir kitų kultūros paminklų bei vertybių

apsauga. Dvasinius ir materialinius autoriaus interesus, susijusius su

mokslo, technikos, kultūros ir meno kūryba, saugo ir gina įstatymas.

Teatrų ir koncertinių įstaigų veiklą reglamentuoja bendro pobūdžio

teisės aktai: Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, kuriame nustatyta

juridinio asmens samprata, bendrosios juridinių asmenų steigimo,

registravimo, reorganizavimo bei likvidavimo nuostatos, juridinių asmenų

valdymo organų kompetencija ir kita. Lietuvos Respublikos biudžetinių

įstaigų įstatymas ir Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas nustato

tik bendrus, tinkančius bet kurios srities atitinkamos teisinės formos

įstaigai, veiklos principus, tačiau nenustato specifinių teatrų ir

koncertinių įstaigų veiklos principų.

Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas

nustato autorių teises į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, autorių

teisių ir gretutinių teisių įgyvendinimą, administravimą ir gynimą.

Vadovaujantis šiuo įstatymu, teatruose ir koncertinėse įstaigose yra

sudaromos autorinės sutartys, užtikrinančios autorių ir atlikėjų teisių

apsaugą.

Teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų darbo santykius reguliuoja

Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymas, kurio nuostata neleidžianti

sudaryti terminuotą darbo sutartį, jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio,

išskyrus atvejus, kai sudaryti tokią sutartį pageidauja pats darbuotojas

arba tai nustato kiti įstatymai. Kūrybinių darbuotojų darbas laikomas

nuolatinio pobūdžio darbu, neatsižvelgiant į kūrybinės veiklos specifiką –

kūrybinio darbuotojo užimtumą repertuare, dvejopą-individualų ir

kolektyvinį pasirengimo darbui pobūdį, kolektyvinį kūrybos rezultatą, darbo

dienos laiko paskirstymą ( repeticijos – ryte, spektakliai ir koncertai –

vakare) bei į kai kurių meninių profesijų ypatumus, pavyzdžiui, trumpalaikę

karjerą. Tokiu būdu teatruose sudaroma situacija, kai mokama etatiniam

aktoriui ir papildomai mokama samdomam aktoriui, kuris reikalingas meniniam

sumanymui įgyvendinti.

Teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų socialinės garantijos

reglamentuotos taip pat bendrais teisės aktais, kurie nėra pritaikyti šios

kūrybinės veiklos specifikai: taikomas Lietuvos Respublikos valstybinių

pensijų įstatymas, Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo

pensijų įstatymas. Socialinės garantijos yra suteikiamos tik tiems teatrų

ir koncertinių įstaigų darbuotojams, kurie dirbo pagal darbo sutartį (t.y.

mokėjo socialinio draudimo įmokas). Pensijai gauti yra dar papildomi

reikalavimai-turėti tam tikrą darbo stažą bei būti tam tikro amžiaus.

Kūrybiniai darbuotojai, kurie yra sudarę autorines sutartis, nėra

privalomai socialiai apdraudžiami, tačiau jie, gali savanoriškai draustis

valstybiniu socialinių pensijų draudimu Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nustatyta tvarka. Vadovaujantis Valstybinio savanoriškojo socialinio

pensijų draudimo taisyklėmis, asmenys, apsidraudę savanoriškuoju pensijų

draudimu, įmokas moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos miesto

(rajono) teritoriniam skyriui individualiai savanoriškojo pensijų draudimo

sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998

m. vasario 18 d. nutarimu ,,Dėl rentos skyrimo valstybinių muzikinių teatrų

ir koncertinių organizacijų
nustatyta, kad valstybinių muzikinių

teatrų ir koncertinių organizacijų kai kurių kategorijų artistams, dėl

profesijos specifikos nebegalintiems dirbti pagal įgytą specialybę iki

senatvės pensijai nustatyto amžiaus, savo prašymu nutraukiantiems darbo

sutartį (arba šalių susitarimu), kas mėnesį skiriama 500 litų renta.

Nutarimas konkretizuotas Lietuvos Respublikos kultūros ministro 1998 m.

vasario 27 d. įsakymu Nr. 137, išvardinant teatrus ir koncertines

organizacijas, kuriose dirbantys artistai turi teisę gauti rentą. Lietuvos

Respublikos meno kūrėjų ir jų organizacijų įstatymas apibrėžia meno kūrėjo

sampratą, meno kūrėjo statuso įgijimo pagrindus ir įtvirtina teisę jungtis

į atitinkamos srities meno kūrėjų organizacijas. Šia teise meno kūrėjai

pasinaudojo. Šio įstatymo nuostatos yra taikomos tik kūrybiniams teatrų ir

koncertinių įstaigų darbuotojams. Rengiamos Lietuvos Respublikos meno

kūrėjų ir jų organizacijų įstatymo pataisos numatys meno kūrėjams teisę į

papildomą pensijinį aprūpinimą. Nevalstybinį šių asmenų pensinį draudimą

reguliuoja įstatymai, reglamentuojantys pensijų kaupimą pensijų fonduose.

Valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų turto valdymo, naudojimo

tvarka ir sąlygos yra reglamentuotos Lietuvos Respublikos valstybės ir

savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu. Šio

įstatymo nuostatos, reglamentuojančios materialųjį turtą, netinka kalbant

apie specifinį teatrų ir koncertinių įstaigų turtą – kostiumus,

dekoracijas, rekvizitą ir pan. Kostiumai ir dekoracijos yra ne tik turtas,

bet jie gali būti ir autoriniai kūriniai. Teatrų veikla susijusi ir su

specifine ūkine veikla – trumpalaikio turto įsigijimu ir scenos priemonių

gamyba (rekvizitas, dekoracijos, butaforija, rūbai ir kt.). Šios ūkinės

veiklos nereglamentuoja joks įstatymas.

IV. UŽSIENIO VALSTYBIŲ PAVYZDŽIAI

Rengiant Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo koncepcijos

projektą, išnagrinėti šie užsienio valstybių teisės aktai:

Danijos karalystės 1996 m. kovo 22 d. Teatrų įstatymas;

Flandrijos bendrijų ir regionų vyriausybės 1999 m. gegužės 18 d.

dekretas dėl draminio meno flamandų kalba profesionalių organizacijų, šokių

profesionalių organizacijų, muzikinio teatro profesionalių organizacijų,

profesionalių meno centrų, profesionalaus sceninio meno festivalių ir

Flandrijos Bendrijos sceninio meno rėmimo centro pripažinimo bei

subsidijavimo ir kuriančių menininkų užsakomųjų darbų subsidijavimo;

Estijos Respublikos 1997 m. sausio 5 d. Teatrinių įstaigų įstatymas.

Rengiant koncepcijos projektą, susipažinta su Europos šalių teatrinės

kultūros įstaigų sistemos ir struktūros, šių įstaigų meninės veiklos

kultūros politikos istorine raida bei prielaidomis teatrinio meno procesų

vystymuisi šiose šalyse.

Daugelis Europos valstybių turi atskirus įstatymus, reguliuojančius

visuomeninius santykius scenos meno srityje. Užsienio valstybių patirtis

rodo, kad nėra vieningo šių įstaigų sistemos, struktūros ir veiklos

modelio. Visų šalių Teatro įstatymuose yra aiškiai apibrėžtas teatro meno

įstaigų teisinis statusas, struktūra, valdymas, valstybės ir teatro įstaigų

abipusiai įsipareigojimai, finansavimo būdai. Besikartojančios nuostatos

yra susijusios su teatrų pasiskirstymu šalių regionuose, jų kategorijų

apibrėžimu (atsižvelgiant į meninę veiklą arba finansavimo pobūdį),

kūrybinių darbuotojų kūrybinės veiklos prigimtį ir specifiką atitinkantys

darbo santykiai ir socialinės garantijos. Visuose įstatymuose akcentuojamas

nacionalinės kultūros pristatymo prioritetas, kuris įvardinamas valstybės

užsakymu specialioms programoms: nacionalinės literatūros, nacionalinės

dramaturgijos, nacionalinės muzikos. Išskirtinis dėmesys skiriamas

netiesioginei teatrų veiklai, kurioje akcentuojama edukacinių programų

svarba.

Danijos teatrų sistemą sudaro: Karališkasis teatras ir orkestras

(valstybinis) ir regioniniai teatrai. Dotacijas Danijos teatrams skiria

valstybė, apskritys ir savivaldybės. Valstybės dotacijas nustato metinis

Finansų įstatymas. Subsidijavimo klausimus sprendžia Teatro Taryba (1926 m.

įkurta prie Teisingumo ministerijos). Parama yra kelių tipų: nuolatinei

veiklai, atskiriems projektams ir teikiama dotacija garantijos arba

paskolos forma. Socialines teatro kūrybinių darbuotojų problemas sprendžia

Danijos aktorių susivienijimas.

Estijoje teatrai skirstomi į valstybės, savivaldybės ir privačius.

Estijos valstybės teatrų lėšų šaltiniai yra šie: valstybės biudžeto lėšos,

savivaldybės lėšos, lėšos, gautos už parduotus bilietus,lėšos iš meninių

užsakymų ir kontraktų, rėmėjų lėšos ir kt. Išlaidos skiriamos: darbo jėgai,

investicijoms, naujiems spektakliams kurti ir teatrui administruoti.

Švedijoje nacionalinės institucijos vardas suteikiamas atsižvelgiant į

veiklos rezultatus ir vardo suteikimas
su išskirtinėmis

finansinėmis sąlygomis.

Senas profesionalaus teatro tradicijas turinčiose Vakarų Europos

šalyse (Vokietijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, Skandinavijos šalyse)

susiformavusi tokia teatrų struktūra: nacionalinės reikšmės institucijos;

regioninės reikšmės institucijos (aptarnaujančios tam tikrą regioną ir

išlaikomos kofinansavimo principu, sudedant regiono ir valstybės lėšas);

vietinės reikšmės institucijos (išlaikomos bendruomenės savivaldos organų)

bei vadinamosios “nepriklausomos” (nevyriausybinės) institucijos. Tačiau

yra kita šalių grupė (Olandija, D.Britanija), kur dominuoja ne stabilios

struktūros, o programinio finansavimo principas, t.y. visi teatrai, trupės

nustatytais laiko tarpais (pvz. Olandijoje – kas 4 metus) pateikia

kūrybinius planus, pagal kuriuos užsitikrina (arba ne) finansavimą

fiksuotam laikotarpiui. Šis principas geriau stimuliuoja kūrybinių procesų

kaitą, naujas kūrybinės raiškos formas.

V. TARPTAUTINĖS BEI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS NORMOS IR PRINCIPAI

Siekiant išvengti kultūrų niveliacijos, Europos Sąjungos teisės aktai,

reglamentuojantys kultūrą, yra rekomendacinio, patariamojo pobūdžio,

atskirų kultūros įstaigų veiklai nėra taikomi vieningi reikalavimai.

Europos Sąjungos politikoje akcentuojamas ne pats kūrybinis procesas, bet

kultūrinis bendradarbiavimas – bendros kultūrinės erdvės kūrimas. Lietuvos

nacionalinė teisė derinama su Europos Sąjungos reikalavimais laisvo asmenų

(kultūros darbuotojų) judėjimo, paslaugų teikimo bei laisvo prekių judėjimo

(kultūros vertybių) bei intelektinės nuosavybės srityse.

Tarptautinės teisės šaltiniai numato keitimąsi teatro, muzikos, šokio,

solistų kolektyvais. Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra pasirašiusi daug

sutarčių su užsienio valstybių vyriausybėmis dėl bendradarbiavimo kultūros,

švietimo ir mokslo srityse (Graikijos, Italijos, Turkijos, Slovėnijos

Respublikomis ir kt.).

Šių sutarčių sąlygos numato teatrų ir koncertinių įstaigų kolektyvų

gastroles užsienio valstybėse.

VI. PAGRINDINĖS NUOSTATOS

Siūlomas įstatymas įtvirtintų teatrų ir koncertinių įstaigų teisinę

formą, pagrindinius teatrų ir koncertinių įstaigų veiklos tikslus ir

principus. Nustatytų šių įstaigų valdymo, finansavimo, turto naudojimo

ypatumus, kūrybinės veiklos, darbo santykių ir socialinių garantijų

specifiką.

Siūlomas įstatymas nustatytų, kad visi valstybės teatrai ir

koncertinės įstaigos yra viešosios įstaigos, biudžetinės įstaigos, įmonės.

Sprendimą dėl įstaigos teisinės formos turi priimti steigėjas. Nacionalinis

teatras ir nacionalinė koncertinė įstaiga yra biudžetinės įstaigos.

Teatrinę ir koncertinę veiklą galėtų vykdyti įmonės.

Minėtų įstaigų veiklos tikslas yra kurti ir viešai atlikti teatro ir

muzikos scenos meno kūrinius. Veiklos funkcija – formuoti ir tenkinti

visuomenės poreikį profesionaliajai meno kultūrai, ugdyti meninį estetinį

skonį, mentalitetą.Veiklos tikslas apibrėžia šių įstaigų veiklos specifiką

– kūrybą, kuri yra intelektinės veiklos sritis. Tikslas, meninės veiklos

kūrybinis pobūdis, veiklos formavimo, vykdymo formos išskiria teatrus ir

koncertines įstaigas iš kitų įstaigų.

Šiose įstaigose veiklą vykdo kūrybiniai darbuotojai ( artistai,

atlikėjai, kūrėjai, meniniai kolektyvai, turintys savą profesinės veiklos

specifiką), meno profesijų specifika apsprendžia specifinių darbo santykių,

socialinės apsaugos formų būtinybę. Įstatymu būtų nustatyti šių įstaigų

veiklos, darbo santykių, darbo organizavimo, socialinės apsaugos

pagrindiniai principai.

Siūlomas įstatymas nustatytų teatrų ir koncertinių įstaigų

klasifikavimą pagal steigėją bei scenos meno rūšis.

Įstatymas apibrėžtų nacionalinio teatro ir nacionalinės koncertinės

įstaigos teisinį statusą-teisinę formą, teises ir pareigas, nacionalinės

įstaigos vardo suteikimo tvarką, veiklos bei finansavimo ypatumus.

Įstatymas numatytų specifines teatrų ir koncertinių įstaigų steigimo,

reorganizavimo likvidavimo, pertvarkymo tvarką, įstaigų teises bei

pareigas, šių įstaigų veiklos specifiką atitinkantį valdymą: valdymo organų

kompetenciją, jų sudarymo tvarką bei atsakomybę. Būtų numatyti pagrindiniai

teatrų ir koncertinių įstaigų finansavimo principai, atsiskaitymas už

panaudotas valstybės biudžeto lėšas, turto naudojimo sąlygos.

Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatyme būtų įtvirtinta nuostata, kad

su kūrybiniais darbuotojais sudaromos terminuotos darbo sutartys. Tiek

dabar galiojančio Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymas, tiek

Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, leidžia kitu įstatymu numatyti kitus

terminuotų darbo sutarčių sudarymo atvejus. Siūlomame įstatyme ir būtų

nustatytas specifinis kūrybinei veiklai terminuotos darbo sutarties su

kūrybiniais darbuotojais sudarymo atvejis – su šiais darbuotojais
būtų

sudaroma kūrybinė darbo sutartis.

Siūlomo parengti įstatymo projekte, įgyvendinant tarptautiniuose

susitarimuose prisiimtus įsipareigojimus, būtų numatyta gastrolių

organizavimo principai.

VII. GALIMOS PASEKMĖS

Siūlomo įstatymo priėmimas nustatytų teatrų ir koncertinių įstaigų

teisinę formą – viešoji įstaiga, biudžetinė įstaiga, įmonė. Įstatymo

priėmimas sudarytų sąlygas suaktyvinti esamų įstaigų kūrybinę veiklą,

ieškoti naujų, šiuolaikiškų kūrybinės veiklos formų, leistų įmonėms vykdyti

teatrinę ir koncertinę veiklą. Galimybė su kūrybiniais darbuotojais

sudaryti terminuotas darbo sutartis skatintų teatrų ir koncertinių įstaigų

artistų bei atlikėjų potencialo dinamiškumą. Be to, leistų nustatyti

bendrus visuotinai privalomus pagrindinius teatrų ir koncertinių įstaigų

veiklos principus. Nustatytų aiškius valstybės biudžeto lėšų skyrimo

tikslus bei leistų pareikalauti racionalaus šių lėšų panaudojimo.

Priėmus siūlomą įstatymą ir pradėjus taikyti kūrybinių darbo sutarčių

su kūrybiniais darbuotojais sistemą, ne su visais dabar teatruose ir

koncertinėse įstaigose dirbančiais kūrybiniais darbuotojais tokios sutartys

bus sudarytos. Dalis minėtų darbuotojų neteks darbo bei socialinių

garantijų.

VIII. FINANSINIS EKONOMINIS PAGRĮSTUMAS

Siūlomas įstatymo projektas nesiejamas su papildomais finansiniais

asignavimais jam įgyvendinti, kadangi ši sritis iš valstybės biudžeto jau

tradiciškai finansuojama. Teatrai ir koncertinės įstaigos finansuojamos iš

valstybės biudžeto pagal valstybės biudžeto išlaidų klasifikatoriuje

numatytą atskirą išlaidų straipsnį ,,Dotacija teatrams ir koncertinėms

organizacijoms”. Šios įstaigos turi ir gamybos, kūrybos, specifinio turto

(pastatyminės priemonės, kurių dalis tampa paveldu, nusidėvėjimo, apskaitos

problemos), kurio reglamentavimui netinka biudžetinėms įstaigoms taikoma

tvarka.

IX. NUMATOMA ĮSTATYMO STRUKTŪRA

Numatoma, kad Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų

įstatymo projektą sudarys vienuolika skirsnių: I. Bendrosios nuostatos;

II. Teatrų ir koncertinių įstaigų veikla; III. Teatrų ir koncertinių

įstaigų sistema; IV. Nacionalinis teatras ir nacionalinė koncertinė

įstaiga; V. Teatrų ir koncertinių įstaigų steigimas, reorganizavimas,

pertvarkymas ir likvidavimas; VI. Teatrų ir koncertinių įstaigų teisės ir

pareigos; VII. Teatrų ir koncertinių įstaigų valdymas; VIII. Teatrų ir

koncertinių įstaigų turtas ir lėšos; IX. Teatrų ir koncertinių įstaigų

finansavimo principai; X. Darbo santykiai, darbo apmokėjimas bei darbo

organizavimas; XI. Baigiamosios nuostatos.

I skirsnyje bus nustatyta įstatymo paskirtis ir taikymas, minimų

įstaigų veiklos teisiniai pagrindai, pateikiami pagrindinių sąvokų (scenos

menas, meninis kolektyvas, kūrybinės veiklos sezonas, kūrybinis

darbuotojas, repertuaras, trupė, gastrolės, rekvizitas, dekoracija, afiša)

apibrėžimai.

II skirsnyje bus apibrėžta teatrų ir koncertinių įstaigų veikla:

spektaklių kūrimas, koncertinių programų kūrimas ir repertuaro formavimas,

spektaklių viešas atlikimas ir jų meninio lygio priežiūra, kultūrinių

visuomenės poreikių tenkinimas.

III skirsnyje bus nustatyta teatrų ir koncertinių įstaigų sistemą.

Šios įstaigos bus skirstomos remiantis skirtingais kriterijais.

Atsižvelgiant į tai, kas yra viešosios įstaigos steigėjas, teatrai ir

koncertinės įstaigos yra valstybės, savivaldybių, mišrūs, privatūs.

Atsižvelgiant į scenos meno rūšis, teatrai yra operos, baleto, dramos,

šokio ir kt.

IV skirsnyje bus apibrėžtas Nacionalinio teatro ir nacionalinės

koncertinės įstaigos teisinis statusas ir įtvirtinta nuostata, kad

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į įstaigos veiklos tikslus,

uždavinius bei įsipareigojimus, teatrui ar koncertinei įstaigai turi teisę

suteikti Nacionalinės įstaigos vardą. Nacionalinės įstaigos steigėja yra

Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, įstaigos nuostatus tvirtina ir

direktorių skiria kultūros ministras. Nacionalinei įstaigai lėšos bus

numatomos valstybės biudžete atskira eilute.

V skirsnyje bus nustatytas įstaigų steigimas, registravimas (šiame

skyriuje būtų įtvirtinta norma, kad registruojant įstaigą, kurios

pagrindinė veikla yra susijusi su scenos menu pavadinime turi būti žodis

,,teatras” ar ,,koncertinė įstaiga”), reorganizavimas, pertvarkymas ir

likvidavimas.

VI skirsnyje bus nustatytos teatrų ir koncertinių įstaigų teisės (

laisvai pasirinkti repertuarą, savarankiškai formuoti kūrybos kryptis,

įstatymų nustatyta tvarka steigti kitas įstaigas ar įmones, jei jos yra

viešosios įstaigos – labdaros ar paramos tikslais nemokamai rodyti

spektaklius, programas, koncertus ir kita) bei pareigos ( vykdyti įstatuose

nurodytą pagrindinę
ar koncertinės įstaigos veiklą, įgyvendinti

valstybės kultūros politikai aktualius tikslus, teikti kokybiškas paslaugas

visiems visuomenės sluoksniams, užtikrinti žiūrovų saugumą bei saugias

darbuotojų darbo sąlygas, gautus valstybės ar savivaldybių biudžetų

tikslinius asignavimus naudoti pagal paskirtį, teikti steigėjui ir kitoms

valstybės institucijoms veiklos ataskaitas ir kita).

VII skirsnyje bus reglamentuotas teatrų ir koncertinių įstaigų

valdymas ir nustatyta, kad įstaigai vadovauja steigėjo paskirtas

direktorius, atsakantis už visą įstaigos veiklą – ūkinę ir kūrybinę.

Įstatymo projekte bus nustatyta, kad įstaigos valdyme gali dalyvauti

meno vadovas, kuris formuoja mėnesio, sezono ir perspektyvinį (kelerių

metų) įstaigos meninės veiklos planą ir koordinuoja įstaigos meninę veiklą,

organizuoja kūrybinių darbuotojų atranką ir kūrybinių darbuotojų darbą,

atsako už įstaigos kūrybinių uždavinių vykdymą.

Įstaigoje bus sudaromas kolegialus valdymo organas – Meno taryba –

visuomeninė institucija, turinti patariamojo balso teisę. Tarybos sudėtį

formuos teatro vadovybė, tačiau 20 proc. tarybos narių deleguos steigėjas.

Bus nustatyta tarybos kompetencija.

Steigėjui pritarus, direktoriaus ir meno vadovo pareigas galės eiti

tas pats asmuo.

VIII skirsnis reglamentuos įstaigų turto ir lėšų naudojimą. Teatrų ir

koncertinių įstaigų turtą sudaro: steigėjo (savininko) perduotas turtas,

turtas, gautas pagal testamentą, finansiniai ištekliai, kitas teisėtai

įgytas turtas. Valstybės ar savivaldybės institucijos turtą viešosioms

įstaigoms, kurių bent vienas iš steigėjų yra valstybės ar savivaldybių

institucija, perduos panaudos pagrindais.

Teatrų ir koncertinių įstaigų lėšų šaltiniai yra dalininkų (savininko)

skiriamos lėšos, pajamos už paslaugas ir sutartinius darbus; valstybės ir

savivaldybės biudžeto tiksliniai asignavimai, Lietuvos ir užsienio fondų

asignavimai, lėšos, gautos kaip labdara, parama, dovana, gautos pagal

testamentą, ir kitos teisėtai įgytos lėšos.

IX skirsnis nustatys valstybės finansavimą teatrams ir koncertinėms

įstaigoms, kuriame bus aptarta, jog steigėjas pagal iš anksto suformuotus

kriterijus nustato finansavimo dydį, užtikrina lėšas valstybės turto

išlaikymui, o valstybės dotacijų dydį nustato Lietuvos valstybės biudžeto

ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas.

Įstatymo projekte bus numatyta, kad darbo užmokesčio fondas

formuojamas pagal steigėjo nustatytus normatyvus: teatro vaidmuo šalies

kultūriniame kontekste (panoramoje); trupės kokybinis ir kiekybinis

lygmuo, repertuaro pobūdis ir kokybė, paklausa – žiūrovų lankomumo

rodikliai.

Įstaigų veiklos lėšos: programinės, įstaigos uždirbtos lėšos, rėmėjų

lėšos.

X skirsnis reguliuos darbo santykius bei darbo organizavimą. Bus

nustatoma, kad su teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojais sudaromos

darbo sutartys Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka. Su

teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniais darbuotojais bus sudaromos

terminuotos darbo sutartys. Terminuotos darbo sutartys sudaromos ne

ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui. Įstaigų veiklos nuostatus ir

kūrybinių darbuotojų pareigybių sąrašą teatro ar koncertinės įstaigos

direktoriaus teikimu tvirtins steigėjas. Darbas teatruose ir koncertinėse

įstaigose bus organizuojamas remiantis kūrybinės veiklos planais. Kūrybinės

veiklos planai yra dviejų rūšių: 1) sudaromas sezonui (išskirstytas pagal

mėnesius) bei 2) perspektyvinis planas (trims metams). Kūrybinės veiklos

planai bus tvirtinami Meno tarybos. Bus nustatyta, kad kūrybiniai

darbuotojai bei darbuotojai, kurių darbas yra tiesiogiai aptarnauti

kūrybinius darbuotojus( garso, vaizdo operatoriai ir panašiai), turi teisę

į prailgintas kasmetines atostogas. Šiame skirsnyje bus nuorodos į kitus

įstatymus, reglamentuojančius teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų

socialines garantijas. Bus nustatyti gastrolių organizavimo principai.

XI skirsnis numatys įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarką,

pereinamojo laikotarpio nuostatas ir aptars, kokių teisės aktų reikės šiam

įstatymui įgyvendinti.

X. NUMATOMI PAKEISTI AR PANAIKINTI TEISĖS AKTAI

Siūlomo įstatymo projektą būtina suderinti su šiais teisės aktais:

Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymu;

Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo,

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 3696 žodžiai iš 7388 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.