Teatrų ir koncertinių įstaigų veiklos politinės ekonominės ir juridinės sąlygos lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Teatrų ir koncertinių įstaigų veiklos politinės ekonominės ir juridinės sąlygos lietuvoje

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETAS

DAIVA MORKŪNAITĖ ŠMITIENĖ

KULTŪROS VADYBOS I KURSO MAGISTRĖ

TEATRŲ IR KONCERTINIŲ ĮSTAIGŲ VEIKLOS POLITINĖS, EKONOMINĖS IR JURIDINĖS

SĄLYGOS LIETUVOJE

Darbo vadovas:

Doc. dr. A. Kulakauskas

Kaunas, 2003

Turinys

Įvadas………………………………………………………………………………… 3

1. Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo

koncepcija..…. 3

1.1 Teisinis koncepcijos rengimo pagrindas………………….….……… 3

1.2 Įstatymo reguliavimo ir tikslų

charakteristika.…………………………… 3

1.3 Kiti teisės aktai, reguliuojantys tą pačią sritį…………………..……. 4

1.4 Užsienio valstybių

pavyzdžiai………………………………………………….

…. 5

1.5 Tarptautinės bei Europos sąjungos teisės normos ir

principai………….. 6

1.6 Pagrindinės

nuostatos…………………………………………………..

…………………….. 6

1.7 Galimos

pasekmės……………………………………………………

………………………… 7

1.8 Finansinis ekonominis

pagrįstumas…………………………………………………

…….. 7

1.9 Numatoma įstatymo

struktūra…………………………………………………..

…………… 8

2. Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo

projektas….. 10

ĮVADAS

Šiandieninė Lietuvos visuomenė – dinamiška ir sparčiai modernėjanti.

Kultūra yra sudėtinė visuomenės politinės, socialinės, ekonominės raidos

dalis, dažnai pati skatinanti naujoves bei nestokojanti galių socialinei

bei ekonominei krašto plėtrai spartinti. Artėjant svarbioms mūsų šaliai

sukakčiai – Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui – tautai ir valstybei

ypač svarbu išlaikyti savo kūrybines galias, kultūrinę gyvastį ir tapatumą.

Lietuvos narystė Europos Sąjungoje ir NATO suteiks naujų galimybių

plėtoti intensyvius ir turiningus tarptautinius kultūros mainus.

Integracija dar labiau pabrėžia valstybės atsakomybę už Lietuvos kultūros

gyvybiškumą, savitumą ir konkurencingumą. Lietuvos kultūra neabejotinai

turtina ir turtins Europos ir pasaulio kultūrą.

Akivaizdu, kad kultūra ir menas yra nepakeičiami valstybės politikos

įrankiai, nes dažnai kaip tik jie įtikinamiausiai atstovauja šaliai,

padeda tautoms susikalbėti, pažinti vienai kitą ir susitarti.

Įgyvendinant Lietuvos kultūros politikos nuostatas būtina kuo skubiau

parengti Nacionalinę kultūros plėtros programą, apibrėžiančią konkrečius

darbus, kompleksiškai suderinant ir sutvarkant kultūros administravimo,

kultūros procesų skatinimo, tradicijų puoselėjimo darbus. Prioritetiškai

būtina užtikrinti sąlygas informacinės visuomenės plėtrai, intensyvinti

kultūros mainus ir racionaliai naudojant valstybės lėšas pristatyti Lietuvą

pasaulyje. Akivaizdu, kad daugiau pastangų reikalauja visuomenės galimybių

naudotis kultūros ir meno laimėjimais sukūrimas, ypač regionuose.

Kryptinga nacionalinės kultūros plėtra, Lietuvos Respublikos

Vyriausybės patvirtinta valstybės prioritetu, turėtų suvienyti politikų ir

visuomenės pastangas užtikrinant tautos kūrybinių galių stiprėjimą.

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEATRŲ IR KONCERTINIŲ ĮSTAIGŲ

ĮSTATYMO KONCEPCIJA

I. TEISINIS KONCEPCIJOS RENGIMO PAGRINDAS

Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo

koncepcijos projektas rengiamas įgyvendinant:

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 – 2004 metų programos

įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001

m. spalio 4 d. nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 – 2004

metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo”;

Lietuvos kultūros politikos nuostatų, patvirtintų Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimu ,,Dėl Lietuvos

kultūros politikos nuostatų” IV skyriuje ,,Kūrybinės veiklos ir meno

įvairovės skatinimas” numatytus tikslus.

II. ĮSTATYMO REGULIAVIMO IR TIKSLŲ

CHARAKTERISTIKA

Šiuo metu Lietuvoje nėra specialaus įstatymo, reguliuojančio

visuomeninius santykius, susiklostančius teatrų ir koncertinių įstaigų

administravimo, finansavimo, kūrybinės veiklos ir iš kūrybinės veiklos

kylančių darbo santykių srityse. Šia koncepcija siekiama pagrįsti tokio

įstatymo projekto parengimo būtinumą.

Teatrų ir koncertinių įstaigų veikla yra specifinio pobūdžio – tai

yra individuali ir kolektyvinė kūryba, kuri yra intelektinės veiklos

sritis.

Siūlomas parengti Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų

įstatymas turėtų reguliuoti šių sričių visuomeninius santykius:

teatrų ir koncertinių įstaigų steigimą, finansavimą, valdymą ir

veiklą;

teatrų ir koncertinių įstaigų sistemą bei jų tarpusavio santykius;

nacionalinių teatrų ir nacionalinių koncertinių įstaigų veiklos bei

finansavimo ypatumus;

teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybinių darbuotojų darbo santykius ir

su jais susijusias socialines garantijas.

Siūlomu įstatymu siekiama nustatyti bendrą teatrų ir koncertinių

įstaigų valdymo, finansavimo, darbo santykių ypatumų teisinį

reglamentavimą. Tokius specifinius visuomeninius santykius, atsirandančius

kūrybinės veiklos procese, gali reglamentuoti tik tam skirtas specialus

įstatymas.

III. KITI TEISĖS AKTAI, REGULIUOJANTYS TĄ PAČIĄ SRITĮ

Lietuvos Respublikos Konstitucija skelbia, kad kultūra, mokslas ir

tyrinėjimai bei dėstymas yra laisvi. Valstybė remia kultūrą ir mokslą,

rūpinasi Lietuvos istorijos, meno ir kitų kultūros paminklų bei vertybių

apsauga. Dvasinius ir materialinius autoriaus interesus, susijusius su

mokslo, technikos, kultūros ir meno kūryba, saugo ir gina įstatymas.

Teatrų ir koncertinių įstaigų veiklą reglamentuoja bendro pobūdžio

teisės aktai: Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, kuriame nustatyta

juridinio asmens samprata, bendrosios juridinių asmenų steigimo,

registravimo, reorganizavimo bei likvidavimo nuostatos, juridinių asmenų

valdymo organų kompetencija ir kita. Lietuvos Respublikos biudžetinių

įstaigų įstatymas ir Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas nustato

tik bendrus, tinkančius bet kurios srities atitinkamos teisinės formos

įstaigai, veiklos principus, tačiau nenustato specifinių teatrų ir

koncertinių įstaigų veiklos principų.

Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas

nustato autorių teises į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, autorių

teisių ir gretutinių teisių įgyvendinimą, administravimą ir gynimą.

Vadovaujantis šiuo įstatymu, teatruose ir koncertinėse įstaigose yra

sudaromos autorinės sutartys, užtikrinančios autorių ir atlikėjų teisių

apsaugą.

Teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų darbo santykius reguliuoja

Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymas, kurio nuostata neleidžianti

sudaryti terminuotą darbo sutartį, jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio,

išskyrus atvejus, kai sudaryti tokią sutartį pageidauja pats darbuotojas

arba tai nustato kiti įstatymai. Kūrybinių darbuotojų darbas laikomas

nuolatinio pobūdžio darbu, neatsižvelgiant į kūrybinės veiklos specifiką –

kūrybinio darbuotojo užimtumą repertuare, dvejopą-individualų ir

kolektyvinį pasirengimo darbui pobūdį, kolektyvinį kūrybos rezultatą, darbo

dienos laiko paskirstymą ( repeticijos – ryte, spektakliai ir koncertai –

vakare) bei į kai kurių meninių profesijų ypatumus, pavyzdžiui, trumpalaikę

karjerą. Tokiu būdu teatruose sudaroma situacija, kai mokama etatiniam

aktoriui ir papildomai mokama samdomam aktoriui, kuris reikalingas meniniam

sumanymui įgyvendinti.

Teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų socialinės garantijos

reglamentuotos taip pat bendrais teisės aktais, kurie nėra pritaikyti šios

kūrybinės veiklos specifikai: taikomas Lietuvos Respublikos valstybinių

pensijų įstatymas, Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo

pensijų įstatymas. Socialinės garantijos yra suteikiamos tik tiems teatrų

ir koncertinių įstaigų darbuotojams, kurie dirbo pagal darbo sutartį (t.y.

mokėjo socialinio draudimo įmokas). Pensijai gauti yra dar papildomi

reikalavimai-turėti tam tikrą darbo stažą bei būti tam tikro amžiaus.

Kūrybiniai darbuotojai, kurie yra sudarę autorines sutartis, nėra

privalomai socialiai apdraudžiami, tačiau jie, gali savanoriškai draustis

valstybiniu socialinių pensijų draudimu Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nustatyta tvarka. Vadovaujantis Valstybinio savanoriškojo socialinio

pensijų draudimo taisyklėmis, asmenys, apsidraudę savanoriškuoju pensijų

draudimu, įmokas moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos miesto

(rajono) teritoriniam skyriui individualiai savanoriškojo pensijų draudimo

sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998

m. vasario 18 d. nutarimu ,,Dėl rentos skyrimo valstybinių muzikinių teatrų

ir koncertinių organizacijų
nustatyta, kad valstybinių muzikinių

teatrų ir koncertinių organizacijų kai kurių kategorijų artistams, dėl

profesijos specifikos nebegalintiems dirbti pagal įgytą specialybę iki

senatvės pensijai nustatyto amžiaus, savo prašymu nutraukiantiems darbo

sutartį (arba šalių susitarimu), kas mėnesį skiriama 500 litų renta.

Nutarimas konkretizuotas Lietuvos Respublikos kultūros ministro 1998 m.

vasario 27 d. įsakymu Nr. 137, išvardinant teatrus ir koncertines

organizacijas, kuriose dirbantys artistai turi teisę gauti rentą. Lietuvos

Respublikos meno kūrėjų ir jų organizacijų įstatymas apibrėžia meno kūrėjo

sampratą, meno kūrėjo statuso įgijimo pagrindus ir įtvirtina teisę jungtis

į atitinkamos srities meno kūrėjų organizacijas. Šia teise meno kūrėjai

pasinaudojo. Šio įstatymo nuostatos yra taikomos tik kūrybiniams teatrų ir

koncertinių įstaigų darbuotojams. Rengiamos Lietuvos Respublikos meno

kūrėjų ir jų organizacijų įstatymo pataisos numatys meno kūrėjams teisę į

papildomą pensijinį aprūpinimą. Nevalstybinį šių asmenų pensinį draudimą

reguliuoja įstatymai, reglamentuojantys pensijų kaupimą pensijų fonduose.

Valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų turto valdymo, naudojimo

tvarka ir sąlygos yra reglamentuotos Lietuvos Respublikos valstybės ir

savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu. Šio

įstatymo nuostatos, reglamentuojančios materialųjį turtą, netinka kalbant

apie specifinį teatrų ir koncertinių įstaigų turtą – kostiumus,

dekoracijas, rekvizitą ir pan. Kostiumai ir dekoracijos yra ne tik turtas,

bet jie gali būti ir autoriniai kūriniai. Teatrų veikla susijusi ir su

specifine ūkine veikla – trumpalaikio turto įsigijimu ir scenos priemonių

gamyba (rekvizitas, dekoracijos, butaforija, rūbai ir kt.). Šios ūkinės

veiklos nereglamentuoja joks įstatymas.

IV. UŽSIENIO VALSTYBIŲ PAVYZDŽIAI

Rengiant Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo koncepcijos

projektą, išnagrinėti šie užsienio valstybių teisės aktai:

Danijos karalystės 1996 m. kovo 22 d. Teatrų įstatymas;

Flandrijos bendrijų ir regionų vyriausybės 1999 m. gegužės 18 d.

dekretas dėl draminio meno flamandų kalba profesionalių organizacijų, šokių

profesionalių organizacijų, muzikinio teatro profesionalių organizacijų,

profesionalių meno centrų, profesionalaus sceninio meno festivalių ir

Flandrijos Bendrijos sceninio meno rėmimo centro pripažinimo bei

subsidijavimo ir kuriančių menininkų užsakomųjų darbų subsidijavimo;

Estijos Respublikos 1997 m. sausio 5 d. Teatrinių įstaigų įstatymas.

Rengiant koncepcijos projektą, susipažinta su Europos šalių teatrinės

kultūros įstaigų sistemos ir struktūros, šių įstaigų meninės veiklos

kultūros politikos istorine raida bei prielaidomis teatrinio meno procesų

vystymuisi šiose šalyse.

Daugelis Europos valstybių turi atskirus įstatymus, reguliuojančius

visuomeninius santykius scenos meno srityje. Užsienio valstybių patirtis

rodo, kad nėra vieningo šių įstaigų sistemos, struktūros ir veiklos

modelio. Visų šalių Teatro įstatymuose yra aiškiai apibrėžtas teatro meno

įstaigų teisinis statusas, struktūra, valdymas, valstybės ir teatro įstaigų

abipusiai įsipareigojimai, finansavimo būdai. Besikartojančios nuostatos

yra susijusios su teatrų pasiskirstymu šalių regionuose, jų kategorijų

apibrėžimu (atsižvelgiant į meninę veiklą arba finansavimo pobūdį),

kūrybinių darbuotojų kūrybinės veiklos prigimtį ir specifiką atitinkantys

darbo santykiai ir socialinės garantijos. Visuose įstatymuose akcentuojamas

nacionalinės kultūros pristatymo prioritetas, kuris įvardinamas valstybės

užsakymu specialioms programoms: nacionalinės literatūros, nacionalinės

dramaturgijos, nacionalinės muzikos. Išskirtinis dėmesys skiriamas

netiesioginei teatrų veiklai, kurioje akcentuojama edukacinių programų

svarba.

Danijos teatrų sistemą sudaro: Karališkasis teatras ir orkestras

(valstybinis) ir regioniniai teatrai. Dotacijas Danijos teatrams skiria

valstybė, apskritys ir savivaldybės. Valstybės dotacijas nustato metinis

Finansų įstatymas. Subsidijavimo klausimus sprendžia Teatro Taryba (1926 m.

įkurta prie Teisingumo ministerijos). Parama yra kelių tipų: nuolatinei

veiklai, atskiriems projektams ir teikiama dotacija garantijos arba

paskolos forma. Socialines teatro kūrybinių darbuotojų problemas sprendžia

Danijos aktorių susivienijimas.

Estijoje teatrai skirstomi į valstybės, savivaldybės ir privačius.

Estijos valstybės teatrų lėšų šaltiniai yra šie: valstybės biudžeto lėšos,

savivaldybės lėšos, lėšos, gautos už parduotus bilietus,lėšos iš meninių

užsakymų ir kontraktų, rėmėjų lėšos ir kt. Išlaidos skiriamos: darbo jėgai,

investicijoms, naujiems spektakliams kurti ir teatrui administruoti.

Švedijoje nacionalinės institucijos vardas suteikiamas atsižvelgiant į

veiklos rezultatus ir vardo suteikimas
su išskirtinėmis

finansinėmis sąlygomis.

Senas profesionalaus teatro tradicijas turinčiose Vakarų Europos

šalyse (Vokietijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, Skandinavijos šalyse)

susiformavusi tokia teatrų struktūra: nacionalinės reikšmės institucijos;

regioninės reikšmės institucijos (aptarnaujančios tam tikrą regioną ir

išlaikomos kofinansavimo principu, sudedant regiono ir valstybės lėšas);

vietinės reikšmės institucijos (išlaikomos bendruomenės savivaldos organų)

bei vadinamosios “nepriklausomos” (nevyriausybinės) institucijos. Tačiau

yra kita šalių grupė (Olandija, D.Britanija), kur dominuoja ne stabilios

struktūros, o programinio finansavimo principas, t.y. visi teatrai, trupės

nustatytais laiko tarpais (pvz. Olandijoje – kas 4 metus) pateikia

kūrybinius planus, pagal kuriuos užsitikrina (arba ne) finansavimą

fiksuotam laikotarpiui. Šis principas geriau stimuliuoja kūrybinių procesų

kaitą, naujas kūrybinės raiškos formas.

V. TARPTAUTINĖS BEI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS NORMOS IR PRINCIPAI

Siekiant išvengti kultūrų niveliacijos, Europos Sąjungos teisės aktai,

reglamentuojantys kultūrą, yra rekomendacinio, patariamojo pobūdžio,

atskirų kultūros įstaigų veiklai nėra taikomi vieningi reikalavimai.

Europos Sąjungos politikoje akcentuojamas ne pats kūrybinis procesas, bet

kultūrinis bendradarbiavimas – bendros kultūrinės erdvės kūrimas. Lietuvos

nacionalinė teisė derinama su Europos Sąjungos reikalavimais laisvo asmenų

(kultūros darbuotojų) judėjimo, paslaugų teikimo bei laisvo prekių judėjimo

(kultūros vertybių) bei intelektinės nuosavybės srityse.

Tarptautinės teisės šaltiniai numato keitimąsi teatro, muzikos, šokio,

solistų kolektyvais. Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra pasirašiusi daug

sutarčių su užsienio valstybių vyriausybėmis dėl bendradarbiavimo kultūros,

švietimo ir mokslo srityse (Graikijos, Italijos, Turkijos, Slovėnijos

Respublikomis ir kt.).

Šių sutarčių sąlygos numato teatrų ir koncertinių įstaigų kolektyvų

gastroles užsienio valstybėse.

VI. PAGRINDINĖS NUOSTATOS

Siūlomas įstatymas įtvirtintų teatrų ir koncertinių įstaigų teisinę

formą, pagrindinius teatrų ir koncertinių įstaigų veiklos tikslus ir

principus. Nustatytų šių įstaigų valdymo, finansavimo, turto naudojimo

ypatumus, kūrybinės veiklos, darbo santykių ir socialinių garantijų

specifiką.

Siūlomas įstatymas nustatytų, kad visi valstybės teatrai ir

koncertinės įstaigos yra viešosios įstaigos, biudžetinės įstaigos, įmonės.

Sprendimą dėl įstaigos teisinės formos turi priimti steigėjas. Nacionalinis

teatras ir nacionalinė koncertinė įstaiga yra biudžetinės įstaigos.

Teatrinę ir koncertinę veiklą galėtų vykdyti įmonės.

Minėtų įstaigų veiklos tikslas yra kurti ir viešai atlikti teatro ir

muzikos scenos meno kūrinius. Veiklos funkcija – formuoti ir tenkinti

visuomenės poreikį profesionaliajai meno kultūrai, ugdyti meninį estetinį

skonį, mentalitetą.Veiklos tikslas apibrėžia šių įstaigų veiklos specifiką

– kūrybą, kuri yra intelektinės veiklos sritis. Tikslas, meninės veiklos

kūrybinis pobūdis, veiklos formavimo, vykdymo formos išskiria teatrus ir

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2221 žodžiai iš 7388 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.