Turinys
KAS TAI YRA TECHNIKOS PAMINKLAS? 2
SIAURASIS GELEŽINKELIS IR JO ISTORIJA: ERROR! BOOKMARK NOT DEFINED.
NAUDOTA SIAUROJO GELEŽINKELIO ĮRANGA IR TECHNIKA 4
DABARTINĖ SIAUROJO GELEŽINKELIO PADĖTIS IR PERSPEKTYVOS 5
PRIEDAS……………………………………………………………………………………………………………………….8
INFORMACIJOS ŠALTINIAI 11
Kas tai yra technikos paminklas?
Technikos paminklo sąvoką geriausiai apibūdina Lietuvos respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas, kuriame kultūros paveldo objektai apibrėžiami kaip pavieniai ar į kompleksą įeinantys žemės sklypai, sklypų dalys, vandens, miško plotai, statiniai ar kiti nekilnojamieji daiktai, turintys vertingųjų savybių, esantys atskiri daiktinės teisės objektai ar galintys būti jais įteisinti, registruoti kaip kultūros vertybės. Technikos paminklai pagal savo reikšmingumą lemiantį vertingųjų savybių pobūdį būtų priskiriami prie inžinierinio pobūdžio kultūros paveldo objektų. Siaurasis geležinkelis 1996 m. įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registro statinių kompleksų ir ansamblių sąrašą(G 10 K). Unikalus 19 a. pabaigos – 20 a. pradžios siaurojo geležinkelio kompleksas turi istorinę, techninę, technologinę, architektūrinę ir kraštovaizdinę vertę .
Siaurasis geležinkelis ir jo istorija
Siaurasis geležinkelis, žmonių vadinamas tiesiog Siauruku, Lietuvoje pradėtas eksploatuoti nuo XIX a pabaigos. 1895 m. lapkričio 11 d. buvo atidarytas pirmasis 750 mm pločio siaurojo geležinkelio 71 km ruožas Švenčionėliai – Pastovai, sujungęs buvusį senąjį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karinį postą – Ašmenos pavieto miestą, tuo metu išaugusį į svarbų malūnų, popieriaus, audimo pramonės centrą, su pagrindinėmis plačiojo geležinkelio Sankt Peterburgas – Varšuva magistralėmis. Šis faktas pažymėjo dalies Baltarusijos žemių ūkio trauką bei istorinį ryšį su Lietuva. 1898 m. šis ruožas buvo pratęstas iki Panevėžio, per kurį vėliau įjungtas į šiaurės vakarų smulkesnes magistrales, siejusias vietinės pramonės centrus. 1899 m. 750 mm pločio siaurasis geležinkelis buvo sujungtas su 1873 m. per Panevėžį nutiestu plačiuoju, 144 km Švenčionėlių – Panevėžio ruožu – taip buvo sudarytos sąlygos krovinių gabenimui. Oficialiai šiuo ruožu eismas buvo atidarytas 1901 gegužės 13d. Darbus pradėjo privati kompanija, finansuojama firmos “Fon Derviz”. Jai bankrutavus, Panevėžio – Švenčionėlių geležinkelio baigiamuosius darbus atliko valstybės biudžeto finansuojamos Rusijos kontoros.
Pirmasis Lietuvos siaurojo geležinkelio raidos etapas yra susijęs su carinės Rusijos imperijos ūkio struktūra, nes Lietuva tuo metu priklausė Rusijos ekonominiam kompleksui. Plečiantis pramonei, didėjant žemės ūkio produktų gamybai, stiprėjo prekybiniai ryšiai su Rusijos miestais. Be to, Lietuvai esant tarp Rusijos centrinių sričių ir Baltijos jūros uostų, turinčių kelius į vakarų Europą, teko atlikti reikšmingą ekonominį vaidmenį didžiulės Rusijos valstybės ūkyje.
Antrasis siaurojo geležinkelio raidos etapas sietinas su I pasauliniu karu. Pirmojo pasaulinio karo metu vokiečių kariuomenė 1916 m. nutiesė 600 mm pločio naujus ruožus: Gubernija – Pasvalys ir Joniškis – Žeimelis. Trečiasis vokiečių nutiestas ruožas Skapiškio stotį per Suvainiškį sujungė su Latvija ir veikė iki 1960 m. Respublikos siaurieji geležinkeliai perorganizuoti pritaikant prie jau 1920 m. pradėjusios ryškėti Lietuvos ūkio struktūros. Tiesiant naujus ruožus buvo atsižvelgiama į intensyvios žemės ūkio gamybos zonas, plačiai eksploatuojamų miškų bei perspektyvių durpynų rajonus. Miško medžiaga tuo metu daugiausia buvo vežama į Vokietiją. Trečiajame etape, apimančiame 1920 – 1938 m. , siaurojo geležinkelio tinklo kūrime ypač aktyviai dalyvavo vietos savivaldybės. Besirūpindamos, kad naujos atšakos būtų tiesiamos per jų teritorijas, savivaldybės nurodė argumentus, pagrįstus prekių judėjimo apskaičiavimais. 1922 m. iki Biržų buvo pailginta vokiečių kareivių pradėta statyti Gubernijos – Pasvalio siaurojo geležinkelio linija bei nutiesta Petrašiūnų – Linkuvos atšaka.
1921 m. Vaškų, Pasvalio ir Pušaloto valsčių tarybos aktyviai prašė Susisiekimo ministerijos, kad būtų sujungti Šiaulių – Biržų ir Švenčionėlių – Panevėžio per Pasvalį ruožai. Su pirmojo Lietuvos finansų ministro Martyno Yčo palaikymu 1938 m. nutiesus Panevėžio – Joniškėlio 36 km ruožą šios dvi atkarpos buvo sujungtos. Šiame ruože taip pat buvo pastatytos Bernatonių, Skaistgirių, Medikonių, Pušaloto, Vaitkūnų stotelės, o Biržuose ir Panevėžyje pastatyti depai.
1935 m. siekiant unifikuoti siaurojo geležinkelio sistemą visi 600 mm pločio geležinkelio ruožai buvo platinami iki 750 mm pločio. 1935 m. bendras Lietuvos Respublikos siaurojo geležinkelio tinklo ilgis sudarė 467 km (284 km buvo su 750 mm pločio vėže ir 183 km – su 600 mm pločio vėže).
Siaurojo geležinkelio pagalba buvo išspręstas poreikis privažiuoti iš intensyvios žemės ūkio gamybos zonų prie plačiojo geležinkelio svarbiausių punktų. Tuomet regiono centru buvo Panevėžys, į kurį veždavo linus, bekonus, o iš
Panevėžio į apylinkes plaukė miško medžiaga, miltai. Eksporte vyravo sviestas, javai, sėmenys, importe – druska, trąšos, anglys, žibalas.
Tarybų Sąjungos laikais siaurojo geležinkelio ruožai Panevėžys- Šiauliai ir Švenčionėliai – Utena buvo perdaryti į plačiuosius, kai kurie ruožai išardyti. Tai atspindėjo tuometinės valdžios politiką, kai daugiausia dėmesio ir finansavimo buvo skiriama tranzitiniams plačiojo geležinkelio ruožams, turintiems strateginę reikšmę, o vietinis ūkis ir pramonė skurdinama.
Naudota siaurojo geležinkelio įranga ir technika
Iki šių dienų išliko autentiška pagrindinė ruožų įranga: tiltai, bėgiai, pabėgiai (dalis jų dabar gelžbetoniniai), sankasos, pralaidos. Bėgiai yra įvairių XIX a. II – osios pusės firmų: rusų („Rossijskoje Železnodorožnoje Obščestvo“), danų, vokiečių gamyklų.
Tiltai statyti Nepriklausomos Lietuvos specialistai, technikos mokslus baigę Vakaruose, todėl tiltai pasižymėjo aukšta tiesimo kultūra, naudotomis geromis medžiagomis ir darbų kokybe. Tiltų konstrukcijos nesudėtingos, pasižymi racionalumu. Didžiausias siaurojo geležinkelio tiltas – tai 96 m ilgio plieninis kniedytas tiltas per Šventąją Anykščiuose. Kadangi siaurasis geležinkelis II pasaulinio karo metu nelaikytas strateginiu objektu – Siaurojo geležinkelio tiltai per II–ąjį pasaulinį karą nebuvo išsprogdinti. Todėl iki mūsų dienų jie išliko nepakitę.