Įvadas
Dar nežinia, kaip modernioji technika
Iš vidaus keičia žmogų.
Juozas Girnius
Žmogaus egzistavimo būdas yra veikla. Jo buvimas pasaulyje – veiklus buvimas. Kaip veiklos subjektas, žmogus tuo pat metu priklauso keturioms sistemoms, arba sferoms: gamtos, sociumo, kultūros ir dvasios. Dalyvaudamas tikslingai aktyvioje veikloje jis kuria, keičia ir tobulina šias sferas. Veikdamas žmogus išugdo savo dvasines galias: mąstymą, jausmus, valią, tikėjimą, gebėjimą suvokti įvairias ženklų kalbas, intuiciją, interesus, nuostatas, vaizduotę, poreikius bei kitus dvasinius gebėjimus. Įgimti ar veikloje įgyti poreikiai tampa tolesnės veiklos paskaitomis, įgydami sąmoningą veiklos motyvų, interesų ir ketinimų išraišką. Poreikiai tampa didžiai žmogiška, tiesiogine veiklos paskata tik įgiję dvasinį pavidalą. Taigi ir technikos atsiradimas bei egzistavimas yra susijęs su savita, t.y. technine žmonių veikla, kurią lemia ne vien atskiro žmogaus, bet visos bendruomenės vertybės ir poreikiai.
Dabarties žmogus nė dienos negali išsiversti be technikos. Ji tapo ne tik žmogaus egzistencijos dalimi, bet ir pasaulio pažinimo bei pertvarkymo priemone, žmogaus kūrybos ir saviraiškos būdu, net jo paties naikinimo įrankiu. Žvelgiant į techniką vis dažniau klausiama: ką žmogus gali ir ką privalo daryti? Atsigręžęs į ją ir į save jis išgyvena prieštaringus jausmus: nuo dvasinio komforto ir pasididžiavimo žmonių kūrybine galia iki dvasinio atbukimo, persmelkto baimės ir nerimo dėl ateities. Iš tiesų nuostabios yra žmogaus galimybės – taip pat techninės, – jeigu jomis naudodamasis jis išlieka žmogumi ir leidžia juo likti savo artimui.
Technikos samprata, arba atsakymas į klausimą, kas yra technika arba techninė veikla, nėra paprastas ir vienareikšmis, nes ji pati yra ir kūrybinis siekis, ir to siekio realizavimo priemonė, o dažnai tik pagalbininkė, pavyzdžiui, mokslinėje ar kitokio pobūdžio veikloje.
Kartais sakoma, jog technika pati savaime yra vertybiškai neutrali – nei gera, nei bloga, o viskas priklauso nuo to, kokiais tikslais ji kuriama ir panaudojama. Taigi iš esmės neįmanoma paneigti fakto, kad techninė veikla, apimdama technikos priemonių išradimą, kūrimą ir tobulinimą bei jų panaudojimą, visuomet buvo susijusi su jos žmogiškąja paskirtimi ir verte.
Techninės kūrybos sąvoka
Pastaruoju metu techninė ir socialinė pažanga iš pagrindų keičia darbo pobūdį, vis sudėtingesnės darosi gamybos techninės problemos. Dėl to kur kas didesni reikalavimai keliami gamybos ir mokslo darbuotojams, ypač jų kūrybinei veiklai – techninei kūrybai.
Pasak P. Kasperavičiaus žmogaus kūryba formuojasi ankstyvoje vaikystėje, kuri pasireiškia per poeziją, dailę meną, tačiau pati svarbiausia techninė kūryba. Su techninės kūrybos rezultatais kiekvienas mūsų susiduria šiuolaikiniame gyvenime. Jos dėka mes naudojamės naujomis technologijomis pramonėje, švietimo srityje, transporte, ryšiuose. Naujų technologijų naudojimasis tarsi įgalina mus siekti dar didesnių , sudėtingesnių jų kūrimo procesų.
Atsiradus galimybei naujus sprendimus teisiškai apsaugoti kaip išradimus atsiranda ir būtinybė ieškoti mažinančių techninės kūrybos darbo sąnaudas. Šių dienų laisvos rinkos ekonomika diktuoja savo sąlygas, kurios reikalauja keisti mąstymo kryptį ir sugebėti prisitaikyti prie aplinkos pokyčių. Todėl yra labai svarbu kad techninės kūrybos rezultatai – t.y. sprendimai įkūnyti įvairiose technologijose būtų kuo sudėtingesni , efektyvesni, įgalinantys pasiekti naujus tikslus.
Apie techninės kūrybos svarbą daugelio autorių nuomonės sutampa. Tačiau ne vienodai traktuojama tam tikrų šakų požiūris. Pasak P. Kasperavičiaus medicina yra labai pažengusi ir joje taikytini diagnostikos bei ligų nustatymo prietaisai yra labai modernūs. Kai kurias organų funkcijas atlieka sukurti automatiniai aparatai.
Tačiau yra dar daugybė, be medicinos sričių, kur kiekvieno žmogaus ir darbą, poilsį, pakeitė nauji techniniai išradimai. Jie keičia kiekvieno iš mūsų gyvenseną. Tik vienus paliečia daugiau, kitus mažiau.
Techninės kūrybos reikšmė
Techninė kūryba įgalina šiuolaikines įmonės pasiekti darbo efektyvumą. Tai apibūdinama tuo, kad nauja technika bei sudėtingos technologijos įgalina gaminti prekes su mažesnėmis sąnaudomis, didesnėmis apimtimis, geresne kokybe. Apibendrinant galima teigti kad pirmiausia keliamas ekonominis efektyvumas.
Ekonominį efektyvumą galima susieti su dar viena techninės kūrybos reikšme – tai socialiniu efektyvumu. Kada vyksta efektyvus darbas, iš jo gaunami didesni rezultatai, kurių dėka galima įvairiais būdais skatinti į išradybą įsitraukusius asmenis, diegti geras sanitarines sąlygas, gerinti aplinkos apsaugą, diegti naujoves ir darbe ir darbuotojų poilsyje. Vadinasi techninė kūryba naudinga ir autoriams ir visuomenei ir valstybei.
Tačiau būtina nepamiršti kad geri techniniai sprendimai yra saugotini. Ir tai turėtų būti daroma dėl daugelio priežasčių. Galima būtų paminėti laisvą prekybą su užsieniu, taip pat savo valstybėje.
Techninės kūrybos motyvai
Techninę kūrybą nagrinėjančios teorijos pasak P.Kasperavičiaus yra dvi. Jis teigiąs, kad mokslinei teorijai būdinga
ta techninė kūryba, kurią atliekantys žmonės suinteresuoti visuomenės didėjančių poreikių tenkinimu.
Priešinga šiai teorijai pseudomokslininkų šalininkų nuomonė, kad technine kūryba užsiima tik labai didelių galių, turintys išradėjo savybių asmenys ar nevisai sveiki psichiškai. Atmetama galimybė apie techninės kūrybos savybių ugdymą.
Galima teigti, kad nėra labai svarbu, kas sukuria technines naujoves, ar vienų ar kitų teorijų asmenys, manytina svarbesniu klausimu tampa, kaip gi tos kūrybos rezultatai propaguojami ir kaip jie taikomi.
Visuomenės klimatas atlieka svarbų vaidmenį asmeninės techninės kūrybos ugdyme. Kaip nemanoma kad be mokslo, domėjimosi tam tikra sritimi, be tinkamos kvalifikacijos nebus geras darbuotojas, tai taip pat ir šioms savybėms ugdyti reikalingas darbas: toks kaip domėjimasis technine pažanga, naujovėmis, atsiliekančiomis technikomis, būtina užsiimti veiksmais lavinančiais vaizduotę, nevengti kritikos. Visuomeninis klimatas turėtų palaikyti ir remti autorius.
Tačiau prieš pradedant analizuoti autorių nuomones apie techninės kūrybos motyvus, reiktų pabrėžti apie autoriaus darbų įvertinimo, jų diegimo, naudojimo, atlyginimo, pripažinimo, autorystės saugojimo svarbą, nes tik visa tai turint autorius yra motyvuotas dirbti. Autorių teigimu asmeniniai motyvai atsiranda dėl noro palengvinti savo darbą, moralinio pasitenkinimo, profesinės ambicijos. Visuomeninius motyvus turintys asmenys, stengiasi palengvinti kitų darbą, padidinti jo saugumą. Ir visuomeniniai motyvai bei ekonominiais grįstas motyvavimas atspindi norą patobulinti įmonės produkciją, technologiją, įrenginius. Tačiau šiam motyvui būtina visuomeninio pripažinimo sąlyga.