Techninio ekonominio projekto pagrindimas
5 (100%) 1 vote

Techninio ekonominio projekto pagrindimas

TURINYS

Įvadas 2

1. 4

2. Technologinė dalis 5

2.1. Žaliavos charakteristika 5

2.2. Produkcijos asortimentas ir jos kokybė 8

2.3. Technologinės schemos parinkimas ir aprašymas 9

2.4. Orientacinis miltų kiekybinis – kokybinis balansas 10

2.5. Technologinių įrengimų skaičiavimas ir parinkimas 11

2.6. Magnetinių užtvarų skaičiavimas ir parinkimas 15

2.7. Pasirinktų įrengimų suvestinė lentelė 17

2.8. Malimo schemos techninė charakteristika 18

2.9. Gamybinio korpuso įrengimų išdėstymas 18

3. Technocheminė kontrolė 19

4. Gamybinio proceso automatizavimas 21

5. Elektrinė dalis 22

6. Darbo sauga 23

6.1. Įrengimų išdėstymas patalpoje 23

6.2. Bendrieji įrengimų pastatymo reikalavimai 23

6.3. Įrengimų eksploatavimas 24

6.4. Elektros apsauga 24

6.5. Priešgaisrinė apsauga 25

7. Ekonominė dalis 27

Santrauka 39

Literatūros sąrašas 40

ĮVADAS

Pirmieji malūnai atsirado prieš 2000 m.. Jau pirmykštės bendruomenės santvarkoje grūdų smulkinimui buvo naudojami akmeninio grūstuvo tipo įrenginiai. Nuo primityvių pirmykščio žmogaus įrankių praėjo daug šimtmečių, kad žmogus pereitų prie visiškai elektrifikuotų mechanizuotų įrengimų.

Malimo istorija buvo pagrindinio vystymosi kryptis. Amatininkai gamina įvairius gaminius iš akmens. Tuo metu atsiranda ir akmeninės girnos. Kartu su rankinėmis akmens girnomis, vystosi vėjo bei vandens malūnai. Atradus garo mašiną ji taip pat plačiai panaudojama malūnininkystėje.

Jau nuo amžių žinoma, kad duona tai vienas iš pagrindinių maisto produktų žmogui. Todėl grūdų perdirbimo technika visada vaidino svarbią reikšmę pramonės vystyme.

Rekonstruojami seni ir statomi nauji malūnai, įdiegiant technikos ir mokslo pasiekimus. Pradedami statyti malūnai su pneumotransporto įrengimais, pakyla jų našumas. Dabartiniu metu, kai smarkiai vystoma žemės ūkio produktų gamyba, ypač grūdų, jų perdirbimas įgavo didelę reikšmę.

Mūsų respublikoje pirmieji malūnai pradėjo kurtis 1885 metais. Malūnai Lietuvoje tolydžio augo. 1923 m. surašymo duomenimis Lietuvoje buvo 513 vėjinių 443 vandens, 193 gariniai, 60 kartu su lentpjovėmis.

1937 m. viso jau buvo 2031 malūnas su 70 mln. Lt. Kapitalu. Iš stambesnių Soloveičiko ir Ožinskio malūnai Kaune. 1937 balandžio 5d. įsteigė Lietuvos malūnininkų sąjungą. Pirmame suvažiavime dalyvavo 200 malūnininkų. Sąjungos valdybą sudarė P. Plechavičius , J. Smilgevičius, M. Gedgaudas, J. Alekna, N. Šmitas, T. Šaukštas ir D. Maizelis. Sąjungos centras buvo Kaune.

Mūsų bendrovė įsikūrusi 1922m. pavadintoje brolių Hermano ir Oskaro Minkovskių vardų gatvėje.

Broliai Minkovskiai žymūs 19a. pabaigos 20a. pražios mokslininkai, gimę ir augę Aleksote. Hermanas – matematikas fizikas reliatyvumo teorijos kūrėjas, Einšteino bendražygis. Oskaras – medicinos daktaras cukrinio diabeto paslapties atskleidėjas. Lig to laiko tai buvo nepagydoma liga.

Dabartinei AB “Kauno grūdai” įmonei priklausantys padaliniai, malūnas, elevatorius, kombinuotųjų pašarų cechas, bei Aleksoto sandėliai praeityje yra buvusios atskiros įmonės. 1957 sujunktos į Kauno gamyklų valdybą.

Seniausias iš visų tai malūnas. Malūnas statytas 1903m. triaukštis pastatas, gamino ruginius miltus Šiek tiek vėliau pastatyti ir sandėliai, kurie yra išlikę iki šių dienų ir vėl perėję mūsų bendrovės žinion prieš keletą metų.

Padidėjus kvietinių miltų poreikiui buvo nutarta rekonstruoti Minkovskių gatvėje esantį malūną. Rekonstrukcija vyko 1959 – 60m. Tai buvo didžiulė rekonstrukcija. Pastatyti du pastato aukštai, naujai pastatytas grūdų valymo skyrius. Pakeista malimo technologinė schema. Malūnas po rekonstrukcijos 1960m. pradėjo malti kviečių rūšinį malimą su išeigom 10 – 35 – 33% miltų. Jo našumas išaugo iki 160t./parai. Todėl buvo pasirūpinta ir grūdų sandėliavimu . 1960 – 1963m. prie malūno pastatytas 24t. talpos elevatorius. Naujas sandėlis produkcijai, aruodai grūdinėms atliekoms ir sėlenoms ,viskas tarpusavyje sujungta galerijomis. Statiniai įgavo šiuolaikinę išvaizdą. Rekonstrukcijai vadovavo vadinamas malūno tėvas Osvaldas Vinkleris. 1970 – 1971m. atlikta antroji rekonstrukcija .pakeisti visi malimo skyriaus technologiniai įrengimai, įruoštos buitinės patalpos darbininkams , pakeista malimo technologinė schema. Po rekonstrukcijos padidėjo aukštesnių rūšių išeigos 15/41/19, išaugo malūno našumas iki 190t./p. 1975m. įvestas eksploatacijon 500t. talpos betoninis miltų sandėlis. Sekantis techninis perginklavimas malūne buvo 1986m. Jo metu pakeista technologiniai įrengimai naujesniais, valymo skyriuje pereita prie mechaninio transporto, pakeista malimo išeiga 53/17%. Pradėta gaminti tik A ir IR. paskutinė techninė rekonstrukcija padaryta 1999m. Buvo pakeisti visi malimo skyriaus įrengimai naujais Šveicarų “BUHLER” firmos. Padidėjo malimo našumas. Pagerėjo miltų kokybė. Taip malūnas dirbą ir šiandien.

1. TECHNINIO – EKONOMINIO PROJEKTO PAGRINDIMAS

Maisto pramonė – plati liaudies ūkio šaka. Norint patenkinti gyventojų poreikius reikia toliau modernizuoti šiuolaikinius malūnus, statyti naujus galingesnius malūnus.

Aš, projektuoju ruginių ruošinių miltų malimo skyrių, kurio našumas 270 t/p. Miltų išeiga: 30%
sijoti miltai, 50% pasijoti miltai

Ruginiai miltai daugiausia skiriami duonos kepimui.

Pokario metais duona mityboje buvo pagrindinis produktas, dėl to ši pramonės šaka sparčiai išvystyta. Ir toliau bus plečiamas duonos – pyrago asortimentas, padaugės nacionalinių ir dietinių kepimų iš ruginių ir kvietinių miltų. Gerės gaminių kokybė, naudojant tobulesnius įrenginius.

Pastaraisiais metais vis daugiau stengiamasi duonos kepimo procesą kompleksiškai mechanizuoti ir automatizuoti. Šiuo metu prekybos tinkle yra platus asortimentas ruginės duonos:

1) Ruginė duona iš šveistinių miltų;

2) Ruginė duona iš pasijotų ir sijotų miltų;

3) Ruginė – kvietinė duona.

2. TECHNOLOGINĖ DALIS

2.1. ŽALIAVOS CHARAKTERISTIKA

Mūsų šalies teritorijoje rugiai sėjami jau maždaug 1000 metų. Iki 1932 m. rugiai buvo vyraujanti kultūra pagal pasėlių plotus, o vėliau pasėlių plotų atžvilgiu pirmauja kviečiai.

Rugiai yra svarbi žaliava maisto pramonei. Jie naudojami miltų gamybai. Jie būna 3 rūšių: sijoti, pasijoti, šveistiniai. Taip pat naudojami spirito, salyklo gamybai nedideliais kiekiais, naudojami taip pat ir krakmolo gamybai.

Pasaulinėje duoninių javų gamyboje rugiai sudaro12%.

Dideli rugių pasėlių plotai yra Lenkijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Australijoje, Vengrijoje, Prancūzijoje, JAV, Kanadoje ir kitose šalyse.

Rugiai yra nereiklūs šilumai, geriau pakelia žemas temperatūras negu kiti duoniniai javai. Rugiai priklauso varpinių augalų šeimai. Auginami žieminiai ir vasariniai rugiai. Tai kryžmadulkiai augalai. Varpos paprastai būna dvispalvės, rečiau trijų ar keturių spalvų.

Yra priskaitoma aštuonių rugių rūšių . Iš kurių svarbiausia Secale, cereale. Šiai rūšiai priskiriama apie 45 veislės . kurios tarpusavyje skiriasi botaniniais požymiais: varpų forma, spalva, grūdų spalva, grūdų forma, akuotų skaičiumi ir kt.

Pagal standartą rugiai skirstomi į 3 tipus, laikantis augimo rajonų ir biologinių ( žieminiai, vasariniai) požymių:

I tipas – šiaurės žieminiai rugiai;

II tipas – pietų žieminiai;

III tipas – vasariniai rugiai.

pagal augimo rajonus I tipas skirstomas į 5 potipius, o II tipas į 2 potipius.

Rugių klasifikavimas į tipus dar neparodo jų kokybės. Dėl to rugiai pagal kokybę ( stambumą, užteršiančių, kenksmingų ir grūdinių priemaišų kiekį, drėgmę) skirstomi į penkias klases.

I klasė – grūdų saiko svoris ne mažesnis kaip 730g. Pirmųjų klasių rugiams drėgmė turi būti ne didesnė kaip 15,5%, o likusios 16%.

Rugio grūdas sudarytas iš tokių dalių:

1) Plėvelės ( lukšto );

2) Aleurono sluoksnio;

3) Endospermos;

4) Gemalo.

Plėvelė dengia grūdą ir apsaugo gemalą bei endospermą nuo kenkėjų, pelėsių. Kviečių ir rugių plėvelė susideda iš dviejų sluoksnių vaisinės ir sėklinės plėvelės.

Vaisinė plėvelė lengvai nuo grūdo nusilupa, o sėklinė yra stipriai suaugusi su aleurono sluoksniu.

Aleurono sluoksnis susideda iš vienos eilės ( išskyrus miežius ) stambių, storesnių ląstelių, užpildytų smulkiais grūdeliais – baltymais, riebalais, cukrumi, mineralinėmis medžiagomis fermentais, o nesubrendusiuose grūduose dar ir pigmento chlorofilo.

Endosperma – miltinis grūdo branduolys susideda iš ląstelių, kurios užpildytos krakmolo grūdeliais. Tarpuose tarp krakmolo grūdelių yra baltyminių ir kitokių medžiagų. Miltų gamyboje endosperma yra svarbiausia grūdo dalis ir nuo jos kiekio priklauso miltų išeiga. Paprastai kuo grūdai didesni, tuo daugiau endospermos juose ir daugiau gaunama miltų. Vaisinė ir sėklinė, aleurono sluoksnis sudaro sėlenas.

Gemalas yra apatinėje grūdo dalyje. Jo ląstelėse nėra krakmolo, bet yra nemažai cukraus, riebalų, mineralinių druskų, vitaminų. Patekus gemalui į miltus jame esantys riebalai skyla, oksiduojasi ir ilgiau laikomų miltų kokybė pablogėja – miltai apkarsta.

1 lentelė

Rugių grūdų atskiros dalys ( svoris % )

Grūdai

Endosperma Plėvelės Aleurono sluoksnis

Gemalas

vaisinė sėklinė

Rugiai 75-79 5,1 2,32 10-32 3,4-4,0

Kiekvieno grūdo anatominės dalies cheminė sudėtis yra labai skirtinga. Tai priklauso nuo grūdo tipo , subrendimo ir augimo sąlygų

2 lentelė

Rugių cheminė sudėtis ( sausos medžiagos % )

Grūdai Azotinės m. baltymai

Angliavandeniai

Riebalai

Celiuliozė

Pelenai

Rugiai 13,70 79,70 2,10 2,95 2,05

. Varpinių javų grūduose daugiausia yra angliavandenių, iš kurių vyrauja krakmolas, užpildantis endospermos ląsteles. Krakmolo grūdeliai įvairių augalų grūduose yra būdingos formos ir pasižymi skirtingomis savybėmis. Duoniniuose grūduose yra nemaža sacharozės, ir šiek tiek maltozės, rafinozės, gliukozės. Plėvelių ląstelių sieneles sudaro celiuliozė, hemiceliuliozė, ligninas.

Didžiausią dalį ( 75 – 95% ) rugių grūduose esančių azotinių medžiagų sudaro baltymai, iš kurių daugiausiai yra protaminų ( 40% ), gliutelinų ( 40% ), globulinų ( 4 – 6% ), albuminų ( 2 – 3% ).

Grūduose esantys riebalai yra skystame pavidale, pasitaiko ir nemažai lecifino. Grūduose yra šių fermentų :amilazės, lipazės, proteinazių. Sutinkami grūduose B grupės vitaminai ( B1, B2, B6, PP, pantoteno rūgšties ) vitamino E ir kt. Dykstančiuose grūduose yra vitamino C. Fermentai ir
vitaminai daugiausiai išsidėstę gemale, aleurono sluoksnyje, ir labai mažai jų užtinkame endospermoje. Mineralinės druskos ( P2, O5, K2 O ) daugiausia išsidėsčiusios plėvelėje, aleurono sluoksnyje. Todėl rugių aleurono sluoksnio peleningumas 7,5 – 8,9%, o plėvelės 2,45 – 3,8%. Svarbi grūdų sudėtinė dalis yra H2O. Rugiuose yra vidutiniškai 15% drėgmės, bet nuo derliaus nuėmimo ir laikymo sąlygų gali būti 12 – 20%.

Endosperma priklausomai nuo savo konsistencijos būna stikliška, pusiau stikliška, miltinga.

Bendras rugių stikliškumas partijoje svyruoja 15 – 35%, o žalios spalvos rugiuose būna net 50 – 70%. Rugių grūdų ilgis svyruoja nuo 4,2 iki 9,8 mm., plotis 1,4 – 3,3 mm., storis 1,2 – 3,3 mm. Pagal formą ir išmatavimą rugių grūdai skirstomi: siauri ilgi, siauri trumpi, platūs ilgi, platūs trumpi.

Į malūną paduodami sekančios kokybės grūdai: Drėgmė – 13,5%, jei nėra plovimo – 14,5%, šiukšlingumas 2%, grūdinės priemaišos grūduose ne daugiau 4%. Be pašalinio kvapo, nesupelėję, nepažeisti džiovinant arba savaiminio kaitinimo.

Grūdų kokybės rodikliai ant I plėšimo t.y. į malimo skyrių:

Malūne išvalyti grūdai prieš pirmą plėšimo sistemą turi atitikti šiuos kokybės reikalavimus:

a) drėgmė- rūšiniam rugių malimui – 13,5 – 15%.

b) šiukšlingumas – ne daugiau kaip 0,4% tame skaičiuje raugių ne daugiau kaip 0,1%, kenksmingų priemaišų ( skalsių, kūlių, kartylio, vijoklio, tetirvės ) – ne daugiau kaip 0,5%, tame skaičiuje kartylio ir vijoklio ne daugiau kaip 0,04%, neturi būti mineralinių priemaišų, taip pat nuodingų geliotropo, , Trichodesmi inkanum sėklų.

c) grūdinių priemaišų rugiuose – miežių – ne daugiau kaip 4%.

d) raugių ne daugiau 0,1%.

2.2. PRODUKCIJOS ASORTIMENTAS IR JOS KOKYBĖ

Produkcijos asortimentas ir jos kokybė. Malant ruginius rūšinius miltus, kurių išeiga 30% sijoti miltai, 50% pasijoti miltai, gaunama 16% sėlenų. Ruginiuose sijotuose miltuose peleningumas 0,75% pasijotuose 1,30%. šiuose miltuose glitimo nėra. Ruginiuose miltuose mažas peleningumas, o iš peleningumo sprendžiama apie lukšto atsiskyrimą ir miltų rūšį. Sijoti miltai būna balti, pasijoti – balti su pilkšvu atspalviu. Metalo priemaišų 1kg. Miltų gali būti ne daugiau kaip 3mg. Metalo dalelių skersmuo ne daugiau kaip 0,3mm., o jų svoris ne daugiau kaip 0,4mg. Paduodant grūdus į malimą jie turi būti kokybiški t.y. be pašalinio kvapo, nesupelėję, nepažeisti džiovinant arba savaiminio kaitinimo.

Miltai ir kruopos yra pagrindinei maisto produktai, gaunami perdirbant grūdus.

Jie naudojami kaip pagrindinė žaliava duonos, makaronų, konditerijos gaminiams ir sudaro beveik vieną trečdalį visų maistui naudojamų produktų.

Miltų kruopų kaip maisto produkto, tinkamumas naudojimui apibūdinamas tam tikrais kokybiniais rodikliais, kuriuos griežtai apriboja Valstybiniai standartai.

Siekiant išlaikyti aukštą miltų ir kruopų kokybę turi būti kreipiamas ypatingas dėmesys į jų fizines ir fiziologines savybes, laikymo metu.

Neatsižvelgiant į šias savybes, gali žymiai sumažėti svoris, pablogėti kokybė.

Prie pagrindinių fizinių savybių, turinčių įtakos miltų ir kruopų kokybei laikymo metu, priklauso: sorbcinis imlumas ir birumas. Hidroskopiškumas tai miltų ir kruopų savybė sugerti iš aplinkos arba išskirti į aplinką vandens garus. Sorbcinis imlumas – tai savybė sugerti ir išskirti ne tik vandens garus, bet ir įvairias kitas dujas.

Padidinta miltų drėgmė sudaro palankias sąlygas mikroorganizmų ir kenkėjų vystymuisi, sumažėja produkcijos svoris ir atsiranda pašalinis kvapas.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2025 žodžiai iš 6694 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.