Techninių sporto šakų analizė
5 (100%) 1 vote

Techninių sporto šakų analizė

Turinys

XIX a. – XX a. pr……………………………………………………………………………………………………………………… 3

1918 – 1940 m………………………………………………………………………………………………………………………………. 5

1945 – 1959 m……………………………………………………………………………………………………………………. 6

1986 – 1990 m…………………………………………………………………………………………………………………… 9

1986 -1995 m……………………………………………………………………………………………………………………… 11

Literatūra…………………………………………………………………………………………………………………………… 14

XIX a. – XX a. pr.

Lietuvos aviacijos sporto pradininkai – aviakonstruktorius J. Dobkevičius, A. Gustaitis, B. Oškinis, B. Karvelis, prof. Z. Žemaitis, pir¬masis parašiutininkas V. Morkus, legendinis lakūnas S. Darius.

Lėktuvų sportas kaip savarankiška sporto ša¬ka pradėta vystyti Kiaune. Jos pradžia susijusi su nepriklausomybės kovų metais gimusia ka¬ro aviacija. Pirmą kartą aukštojo pilotažo fi¬gūrą – „mirties kilpą“ – Lietuvoje 1920.12.11 atliko dvidešimtmetis pilotas, būsimasis aviakonstruktorius J. Dobkevičius lėktuvu „FokkerDVII“.

1927.05.01 įkurtas Lietuvos aeroklubas (LAK), kurio kūrėjai – žinomi to meto visuo¬menės, kultūros veikėjai, kariuomenės atsto¬vai (K. Petrauskas, J. Vailokaitis, J. Vileišis, gen. S. Žukauskas ir kt.). Daugiausia lėktuvų sportu užsiiminėjo karo lakūnai. 1929 m. klu¬bas turėjo vienintelį lėktuvą „Albatros-B2“. Nuo 1924 m. Kaune karo aviacijos dirbtuvėse lakūnas ir konstruktorius A. Gustaitis (1898.03.27-1941.10.16) konstravo ir statė lėk¬tuvus ANBO. Sportininkams ypač patiko dvivietis mokomasis lėktuvas ANBO 2 (1927 m.). Vėliau aeroklube pasirodė ir kitų konstrukci¬jų lėktuvų: anglų Do Haviland firmos „Džipsi Moth“, „Tiger Moth“, vokiečių Biuker firmos „Jungmann“, „Jungmeister“. Skraidymas lėk¬tuvais buvo brangus, todėl negalėjo tapti po¬puliaria ir lengvai prieinama sporto šaka.

Didžiausią įtaką aviacijos vystymui Lietuvoje turėjo legendiniai lakūnai S. Darius ir S. Gi¬rėnas. S. Darius (Jucevičius) – vienas Lietuvos sporto organizatorių ir aviacijos sporto pradininkų, LAK steigėjų. 1927 m. išvyko į JAV. Tuo metu jiems ir kilo mintis perskristi per Atlan¬tą iš Niujorko iki Kauno be tarpinių nusileidi¬mų (7186 km).

Tai buvo sudėtingas uždavinys. 1919 – 1932 m. Šiaurės Atlantą bandyta perskristi 84 kartus. Žuvo 26 lakūnai. Navigaciniu požiū¬riu sėkmingi buvo tik 14 skrydžių, 3 lakūnai įveikė po 6 tūkst. km.

Lietuviai lakūnai savo skrydį pradėjo 1933.07.15 pakilę iš Niujorko Benneto aero¬dromo. Skrido lėktuvu „Lituanica“, kurį patys lakūnai perdirbo iš šešiaviečio lėktuvo „Bellanca J-6 300 Model CH“. Lakū¬nai jį įsigijo už visas savo santaupas ir kuklias JAV lietuvių aukas. Lėktuve nebuvo šiuolai¬kinių navigacinių prietaisų, radijo, lakūnai ne¬turėjo ir parašiutų. 1933.07.16 Darius ir Girė¬nas įveikė Atlanto vandenyną, tačiau 07.17 0 vai. 36 min. lėktuvas patyrė avariją ir lakūnai žuvo. Tai įvyko miške, netoli Soldino (Mislibožo), maždaug 120 km nuo Berlyno, kai ore išbūta 37 val. 11 min., įveikti 6411 km ir iki Kauno buvo likę tik 650 km. Darius ir Girė¬nas savo didvyrišku skrydžiu pelnė visuotinę pagarbą ir tapo pasaulinio garso lakūnais, pa¬vyzdžiu šimtams būsimųjų Lietuvos lakūnų.

Aviacijos sporto Lietuvoje vystymui padėjo ir lakūno instruktoriaus F. Vaitkaus skrydis per Atlantą 1935.02.21-22 d. lėktuvu „Lituanica II“ (patobulintas „Lockheed L5C Wega“). Jis per 21 val. 30 min. įveikė 5100 km ir nusilei¬do Airijoje dėl degalų stokos.

Pirmosios lėktuvų sporto varžybos Lietuvoje įvyko 1938 m. -1 tautinės olimpiados pirmeny¬bėse. Sportininkai skrido maršrutu: Kaunas -Jurbarkas – Panevėžys – Kaunas ir atliko figū¬rinį skraidymą. Nugalėtoju tapo J. Dovydaitis (vėliau žinomas rašytojas). 1939.08.14 -19 Kau¬ne surengtos Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lie¬tuvos (SFLL) lakūnų varžybos. Maršruto Tali¬nas – Ryga – Joniškis – Palanga – Kaunas nu¬galėtoju tapo kpt. K Rimas. Aukštojo pilotažo rungtį – laisvai pasirinktų figūrų komplesą – per 10 min nuo 200 iki 800 m aukštyje geriausiai atliko L. Kinaitis.

Sklandymo mokyklą Lietuvoje įkūrė 1932.08.15 Kaune, Petrašiūnuose (Pažaislyje), Kauno aukštesniosios technikos mokyklos (KATM) aviacijos būrelio nariai. Kūrėjų branduolį sudarė B. Oškinis, V. Butkevičius, J. Dovydaitis, G. Miliūnas, A. Paknys ir kt. Būrelio nariai Pažaislyje sklandė savo pačių rankomis 1932 m. gamintu B. Oškinio su¬konstruotu .mokomuoju sklandytuvu T 1 („Technikas 1“). 1933 m. mokykla perkelta į Nidą ir ten veikė iki 1939 m. 1933-1938 m. Ni¬dos mokykloje parengti 79 C pilotai (jais bu¬vo laikomi visi, kurie skrisdami sklandytuvu išsilaikydavo ore ilgiau kaip 5 min). Čia sėk¬mingai skraidyta nuo aukščiausios – Sklandy¬tojų kopos.

1936 m. sklandytuvu „Sakalas“,
pasinaudo¬jus audros debesiu, nuskrista 75 km nuo Ni¬dos iki Palangos. Tai buvo pirmasis skridimo į tolį Lietuvos rekordas.

1939 m Lietuvos rinktinė dalyvavo Suomi¬jos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos (SELL) var¬žybose Kaune. Sklandytojų rinktinę sudarė B. Oškinis, A. Gysas, J. Pyragius. Sklandyto¬jai atliko išsilaikymo ore, pasiekto aukščio ir skridimo nuotolio pratimus. A. Gysas nuskri¬do 169 km, pasiekė 1750 m aukštį ir ilgiausiai išsilaikė ore – 5 vai 49 min. Jis ir tapo trijų pra¬timų absoliučiu varžybų čempionu. Komandi¬nėje įskaitoje nugalėjo Lietuvos rinktinė. Skraidyta įvairios konstrukcijos sklandytuvais.

1935.06.02 Kauno aerodrome LAK sureng¬tose pirmosiose oficialiose Lietuvos aviamo¬delių ir oro balionų varžybose (kuriose dau¬giausia buvo leidžiami balionai) 1-ąją vietą lai¬mėjo kolektyvinis Nidos sklandymo mokyklos modelis su guminiu varikliu, kuris per 3 skri¬dimus ore išsilaikė 40,8 sek. 1936.08.28 Kau¬ne, LAK patalpose, 2 dienas veikė pirmoji aviamodelių paroda, kurioje demonstruota per 20 modelių. 1937.05.16 LAK 10-mečio minė¬jimo šventėje aviamodelių varžybose jau skrai¬dinta apie 60 aviamodelių. 1937 m. Lietuvos aviamodelizmo pirmenybėse dalyvavo 12 spor¬tininkų su 15 modelių. Sklandytuvų modeliais 1-ąją vietą užėmė V. Ožinskis, motoriniais mo¬deliais – M. Blynas. 1938 m. I lietuvių tauti¬nės olimpiados aviamodelizmo varžybose už¬registruoti 42 skridimai, nugalėtojais tapo V. Šakalys, V. Ožinskis ir P. Motiekaitis.

Klubas organizavo įvairias lenktynes. Vie¬nos populiariausių buvo ralio lenktynės „Ap¬link Lietuvą“. Varžytasi įvairių markių au¬tomobiliais, tačiau, priklausomai nuo varik¬lio galios, išskirtos dvi kategorijos. Pagrindi¬niai automobilio reikalavimai buvo: stiprus signalas ir šviesa, apžvalgos veidrodis, vei¬kiantis starteris. 1931.07.24 duotas startas pir¬mosioms lenktynėms (ralio Lietuvoje pradžia). Varžybų trasa:Kaunas-Zarasai-Rokiškis-Biržai-Panevėžys-Šiauliai-Telšiai-Klaipėda-Jurbarkas-ŠakiaiVilkaviškis-Marijampolė-Alytus-Kaunas. Bendras maršruto ilgis -1020 km. Pirmajame ralyje dalyvavo 14 automobilininkų (tarp jų ir K. Petrauskas „Buick“ markės automobiliu) ir 12 motocik¬lininkų. Varžybų nugalėtojas – karo lakūnas P. Hiksas – automobiliu „Dogde Brothers“ (vidutinis greitis – 31,999 km/val) trasą įvei¬kė per 32:35.44,0. Jis nugalėjo ir 1932 m. var¬žybose.

Tarptautiniame Monte Karlo ralyje lietu¬viai pirmą kartą dalyvavo 1931 m. (K. Martinkus ir J. Pyragius). Jie važiavo amerikie¬čių markės automobiliu „Oakland“. Iš 194 tais metais dalyvavusių ralyje finišavo tik 62. Lietuviai buvo trisdešimti. Šio rezultato vė¬liau nepagerino nė vienas Lietuvos ekipažas. Vienu šio ralio tarpiniu punktu neretai buvo Kaunas.

Motociklų sporto pirmieji žingsniai buvo la¬bai sunkūs, nes motociklų buvo nedaug ir jie labai brangiai kainavo. Pirmosios atskiro starto motociklininkų lenktynės – 1 km distancija -įvyko 1927.10.16 Kaune. Nugalėjo A. Rinčanauskas, važiavęs motociklu „Harley Davidson“ – 45,1, motociklų su priekaba klasės (1200 cm3) nugalėtoju tapo P. Kazėnas (tos pa¬čios markės motociklu) – 40,5, kitų klasių -K. Jurevičius ir B. Malkevičius. Lietuvos mo¬tociklininkų klubo steigėjai buvo: S. Klimas, V. Mažeika, J. Stankevičius ir kt. Taip pat tal kino įvairios motociklų gamybos ir prekybos firmos (BSA, „Indian“, „Motosport“, Funkinas). Klube buvo apie 160 žmonių.

1934 m. Lietuvos motociklininkų klubas pri¬imtas į Tarptautinę motociklininkų klubų aso¬ciaciją (FICM), vėliau tapusia Tarptautine mo¬tociklų sporto federacija (FIM). Tai buvo Lie¬tuvos motociklų sporto pripažinimas. 1939 m. surengtos lenktynės žiedinėje trasoje šalia IX forto Kaune. Įvyko plento lenktynės 112 km ilgio trasa Kaunas-Marijampolė-Kaunas. Da¬lyvavo 16 sportininkų. Absoliučiu nugalėtoju tapo vienas geriausių to meto Lietuvos sporti¬ninkų P. Mulevičius (BMW 500 cm3) -1:1.15,0 (109,7 km/val).

1918 – 1940 m.

Klubų poreikiai buvo tenkinami ir sportiniai renginiai finansuojami iš surinkto nario mokesčio, vėliau – už parduotus draugijos loteri¬jos bilietus, iš mokamų mokyklų ir kursų, spor¬to įrenginių nuomos, o dar vėliau – iš draugi¬jos Vilniaus ir Šalčininkų gamybinių kombi natų, Prienų sportinės aviacijos gamyklos. Be¬siplečianti gamybinė ir gynybinė draugijos veikla sudarė sąlygas techninėms sporto ša¬koms tapti masinėmis. Pradėti kurti sportiniai-techniniai klubai.

Karo metais naciai daug sklandytuvų sunai¬kino. Tuoj pat po karo sklandymo sporto entuziastai Kauno universitete (vadovaujami V. Vaitkaus), taip pat Šiauliuose pradėjo at¬statyti sklandytuvus ir organizuoti skraidymus. 1947 m. Vilniuje įkurtas aeroklubas (dabar – Dariaus ir Girėno aeroklubas), viršininkas -buvęs karo lakūnas, TSRS didvyris F. Siliviorstovas. Klube veikė sklandymo grandis, kuriai vadovavo V. Klimentovas. 1949 m. vadovau¬jant konstruktoriui B. Oškiniui, sukonstruotas treniruočių sklandytuvas BRO 9 „Žiogas“, BRO 10 „Pūkas“, BRO 11 „Pionierius“. Ak¬tyvi buvo Kauno politechnikos instituto sklan¬dymo sekcija. Studentų jėgomis sukonstruoti sklandytuvai M 1, M 2, „Mechanikas“, KPI 3 „Gintaras“, A. Kuzmicko konstrukcijos sklan¬dytuvas KPI 4 „Genys“. Tobulėjo sportininkų meistriškumas.

1953 m. Vilniuje
pirmosios res¬publikinės sklandymo pirmenybės. Sklandymo vystymui Lietuvoje labai daug padėjo 1956 m. įkurta Kauno sklandymo stotis, vadovaujama B. Oškinio. Joje sukonstruotas ir išbandytas rekordinis B. Karvelio konstrukcijos sklandy¬tuvas BK 5 „Kaunas“, kuriuo V. Dovydaitis į tolį nuskriejo 132 km. 1956 m. surengtos pir¬mosios Pabaltijo sklandymo varžybos, kurio¬se nugalėjo Lietuvos rinktinė. Gerais duome¬nimis pasižymėjo B. Karvelio konstrukcijos sklandytuvas BK6 „Neringa“. Jo, taip pat BRO 9 „Žiogo“, BRO 11 „Pionieriaus“ pra¬dėta serijinė gamyba. Šiais sklandytuvais skrai¬dė daugelis Lietuvos ir TSRS sportininkų. Kai aviacijos sporto klubai įsigijo sklandytuvų L13 „Blanik“ ir kitų puikių skraidymo aparatų, ge¬rokai išaugo sklandytojų meistriškumas ir pa¬gerėjo sportiniai rezultatai. Sklandytojas A. Kavunovas tapo pirmuoju Lietuvos sklan¬dymo sporto meistru.

Pirmasis Lietuvos parašiutininkų čempio¬natas įvyko Kaune 1958 m. Jame dalyvavo 38 sportininkai iš Vilniaus, Kauno, Marijampo¬lės. Čempionais tapo vilniečiai B. Matuty¬tė ir V Kazakevičius, iš komandų nugalėjo kauniečiai. Šuoliams naudoti lėktuvai PO 2, vėliau – didesni sportiniai lėktuvai JAK 12 (4 vietos) ir AN 2 (10 sportininkų). Tais pačiais metais Maskvoje vykusioje TSRS tautų spartakiadoje Lietuvai atstovavo J. Nari-jauskaitė, B. Matutytė, A. Varevičius, V. Kazakevičius, A. Arbačiauskas, V. Zalpys. Vieni pirmųjų sporto meistrų normatyvus įvykdė parašiutininkai B. Matutytė, P. Brundza, B. Šesternikovas.

Po karo labai greitai atgijo motociklų spor¬tas. Nuo 1946 m. Vilniuje, o nuo 1947 m. Kau¬ne pradėjo veikti automotoklubai. 1945 m. pir¬mą kartą įvyko motociklų kroso čempionatas, o 1946 m. Kaune, IX forto trasoje – pirmo¬sios žiedinės plento lenktynės. Tais pačiais metais Kauno motociklininkų komanda daly¬vavo 5 miestų (Maskvos, Leningrado, Rygos, Talino, Kauno) mače, Kauno komanda hipod¬romo lenktynėse užėmė 1-ąją vietą. Asmeni¬nėje įskaitoje V. Severinas tapo 150 cm kla¬sės, J. Merkelis 250 cm3 klasės nugalėtojais. 1947 m. Pabaltijo respublikų varžybose V Se¬verinas užėmė 1-ąją vietą. Jis – pirmasis Lie¬tuvos motociklininkas, hipodromo lenktynė¬se tapęs Pabaltijo čempionu; jis – daugkarti¬nis TSRS, Pabaltijo, Lietuvos čempionatų nu¬galėtojas ir prizininkas; automobilių ir moto¬ciklų sporto, dviračių, motorlaivių sporto są¬junginės kategorijos teisėjas.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1793 žodžiai iš 5555 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.