Technologijos temos
5 (100%) 1 vote

Technologijos temos

Technologijos egzamino temos:

1. Kompiuterių raida

2. Kompiuterių architektūra

3. Kompiuterių klonai: 386 ir 486

4. Sisteminė plokštė

5. Sisteminė plokštė su procesoriai 8088 ir 8086

6. Sisteminė plokštė su procesoriais 80286, 80386, 80486 ir Pentium

7. Operatyvioji atmintis (RAM)

8. Pastoviosios atminties mikroschemos (ROM)

9. BIOS programa

10. Magistralės

11. Vidinės atminties kaupimo priemonės

12. Mikroschemos DRAM ir SIMM moduliai

13. Mikroschemos RDRAM, DDR ir DIMM moduliai

14. Spartinančioji (Kesh) atmintis

15. Disketės

16. Diskavedžiai-Optiniai kaupikliai

17. Kieti diskai

18. Magnetiniai kaupikliai

19. MDA standartas

20. CGA standartas

21. EGA standartas

22. VGA standartas

23. SVGA standartas

24. PGA standartas

25. Vamzdinis displėjus

26. Plokštieji displėjai ( skystakristaliniai, plazminiai ir elektroliuminisenciniai)

27. Pelė

28. Klaviatūra

29. Džoistikas (vairasvirtė)

30. Šviesos plunksna

31. Valdymo rutulys

32. Grafinė planšetė (lenta)

33. Skeneriai

34. Sensorinis (jutiklinis) ekranas

35. Kontaktiniai ir nekontaktiniai spausdintuvai

36. Adatiniai spausdintuvai

37. Rašaliniai spausdintuvai

38. Lazeriniai spausdintuvai

39. Lazeriniai spalviniai spausdintuvai

40. Terminiai spausdintuvai

41. Braižytuvai

42. Modemas

43. Duomenų perdavimas per modemą

44. Tinklų topologija

45. Tinklo plokštės

46. Pasaulinis Internet tinklas

47. Multimedijos sisteminė aparatūra

48.

1. Kompiuterių raida

Mūsų asmeninio kompiuterio „dvasinės ištakos“ siekia 350 metų. Matematikai ir filosofai, tokie kaip Paskalis, Leibnicas, Babidžas ir Būlis teoriniais darbais pagrindė kompiuterio atsiradimą.

Prancūzas Blezas Paskalis (1623-1662)-matematikos genijus, atsiskleidęs dar jaunystėje. 18 metų sukonstravo skaičiavimo mašiną, o jo matematikos teorijos turėjo milžinišką reikšmę visiems vėlesniems moksliniams tyrimams.

Anglas Džordžas Būlis (1815-1864) taip pat turėjo įgimtą talentą. Dvidešimtmetis Būlis Įkūrė matematikos mokyklą, sukūrė simbolinę logiką, kuri dabar yra kertinis kiekvienos programos akmuo.

Kitas anglas Čarlsas Babidžas 1823 m. pradėjo kurti įvairias mechanines skaičiavimo mašinas, kurios dabar laikomos teorinėmis kompiuterio pirmtakėmis. Babidžo „analitinė mašina“ galėjo skaičiuoti duomenis, naudodamasi perforuotomis kortelėmis. Mašinos idėja taip ir nebuvo iki gali įgyvendinta; mokslininkas planavo, kad ją turi varyti garas. Tačiau tik XX a. Antroje pusėje smarkiai patobulėjusi elektronika šias teorijas leido panaudoti praktiškai.Per Antrąjį pasaulinį karą vokiečiai naudojo sudėtingą kodavimo mašiną ir anglams įsibrauti į jų duomenų bazę reikėjo galybės pastangų. Įdomi smulkmena: 1947 m. amerikiečių kompiuterių ekspertas Hovardas Aikenas teigė, kad JAV reikia tik šešių kompiuterių. Istorija įrodė jį klydus.

Šiuolaikinis mikrokompiuteris atsirado JAV 1940-aisiais. Iš visų tyrinėtojų verta paminėti vengrų kilmės matematiką Džoną fon Noimaną (1903-1957). Jis sukūrė pirmąjį pagrindinį kompiuterio modelį, kuris naudojamas ir dabar. Kompiuterio techninę įrangą fon Noimanas susksirstė į 5 pagrindines grupes:

• Pagrindinis procesorius

• Įvesties įrenginiai

• Išvesties įrenginiai

• Darbinė atmintis

• Nuolatinė atmintis

Ši struktūra – tikrasis šiuolaikinio kompiuterio pagrindas, nes fon Noimanas pirmasis sukonstravo kompiuterį su darbine atmintim (ją dabar trumpiname RAM). Nuostabiausia tai, kad jo modelis visiškai tinka ir dabar. Dabar jau kalbame apie daugialypės terpės kompiuterius, susidedančius iš daugybės įdomių dalių

Mažiau nei prieš 20 metų kompiuterių technologija taip toli pažengė, kad pranoko visus lūkesčius. Kompiuteris tiesiog iš esmės pakeitė visuomenės darbo efektyvumą ir bendravimą beveik kiekvienoje srityje. Ši revoliucija truko dar daugelį metų.

Šiandien PC sistemos kompiuteris – pramonės standartas. Daugiau negu 90% visų kompiuterių įdiegta „Microsoft“ programinė įranga ir standartizuota „Intel“ techninė įranga. Pirmasis IBM PC buvo tik vienas iš daugelio 16 bitų mikrokompiuterių. Bendrovė „Digit“ devintojo dešimtmečio viduryje pardavė daugybę „Rainbow“, kuriuose buvo įmontuotas 8088 „Intel“ procesorius. Panašiu laiku IBM rinkai pasiūlė savo standartą, pavadintą tiesiog PC, ir turintį „Intel“ firmos 8086 ir 8088 procesorius. Jie pradėjo tikrą revoliuciją. Toliau pateikiama kompiuterių ir operacinių sistemų tobulėjimo lentelė. Iš tiesų šiuolaikinis PC yra 8 bitų mikroprocesorių, kurie buvo populiarūs devintojo dešimtmečio pradžioje.

Nuoseklios raidos rezultatas:

Dešimtmetis Procesoriai Operacinės sistemos

iki 1980 8 bitų mikrokompiuteriai CP/M

1981-1990 8086, 8088, 80286, 80386 Įvairios DOS versijos

1991-2000 80486, Pentium, K6, Pentium II, Pentium III, Athlon Windows, OS/2, Windows NT, Windows 95, Windows 98,Windows 2000, Linux

2001 ir toliau Pentium 4, Athlon XP, Itanium, Hammer Windows XP

Mikrokompiuterio sąvoka iš tikrųjų vartojama tik kalbant apie PC sistemos kompiuterius. Ir iš tiesų, PC visoje šeimoje yra mažiausias.

• Didžiosios skaičiavimo mašinos ir superkompiuteriai – tai didžiausia kompiuteriai, šaldytuvų dydžio ar didesni milijonus dolerių kainuojantys mechanizmai.

• Minikompiuteriai
– didžiuliai galingi įrenginiai, dažniausiai naudojami „nebylių“ terminalų ir kompiuterių tinklų centruose.

• Vartotojo vardo vietos – irgi labai galingi įrenginiai. Jie sugeba vykdyti technines/mokslines programas ir skaičiavimus, paprastai veikia su operacinėmis sistemomis UNIX arba WINDOWS NT. Anksčiau vartotojo darbo vietos buvo montuojami galingi RISC procesoriai. Dabar juose gali būti vienas ar daugiau galingesnių „Intel“ procesorių.

• Asmeninis kompiuteris (mikrokompiuteris) – šeimos kūdikis. Tai nedideli, pigūs, masiškai gaminami kompiuteriai, dažniausiai veikiantys su Windows ir standartinėmis taikomosiomis programomis, kurias galima įsigyti bet kur.

Pirmasis asmeninis kompiuteris buvo sukurtas 1976 m. ir buvo jis pavadintas Apple.1977 metais buvo įkurta kompanija Apple ir pagamino kompiuterį Apple II. 1981 m. IBM pirmą kartą panaudojo Intel 8088 mikroprocesorių ir sukūrė pirmąjį pramoninį asmeninį kompiuterį IBM PC. Šis kompiuteris jau turėjo 5,25 colio diametro lanksčiųjų diskelių įrenginį ir operacinę sistemą MS DOS. 1983 m. IBM sukūrė IBM XT, panaudodama jau 8086 Intel firmos mikroprocesorių. Tais pačiais metais Apple sukūrė asmeninį kompiuterį Lisa, kuriame pirmą karta panaudota integruota programinė įranga. 1984 m. IBM išleido IBM XT su 80286 mikroprocesoriumi.O tais pačiais metais Apple sukūrė asmeninį kompiuterį Macintosh. 1986 m. Compaq pagamino asmeninį kompiuterį su Intel 80386 mikroprocesoriumi. 1987 m. IBM pradėjo gaminti asmeninius kompiuterius IBM PS/2 kurie turėjo operacinę sistemą OS/2. 1989 m. IBM gamino kompiuteris su Intel 80486 mikroprocesoriumi.1993 m. sukurtas Pentium mikroprocesorius, 1996 m. Pentium II, 1999 m. Pentium III, 2001 m. Pentium IV.

Vidutinės klasės arba minikompiuteriai persidengia su didesniais mikrokompiuteriais. Tačiau tipinis minikompiuteris yra labiau panašus į didelį pagal savo architektūrą.

Tipinės minikompiuterio techninės įrangos savybės:

– vidutinio dydžio 32 bitų procesorius ir tiek pagrindinės atminties (10 – 100Mbaitų), kad užtektų aptarnauti didesnį terminalą arba darbo stočių skaičių;

– keli kietų diskų diskasukiai ir magnetinių juostų kaupikliai; jie didesni nei mikrokompiuteriuose;

– stacionarus linijinis ar stalo lazerinis spausdintuvas;

– keliolika terminalų ar darbo stočių; standartinės priemonės kompiuteriams prijungti prie tinklų.

– Sunku nubrėžti ribą tarp didelių minikompiuterių ir mažesnių didžiųjų kompiuterių.

Didžiųjų kompiuterių techninės charakteristikos:

– labai dideli procesoriai su šimtais megabaitų pagrindinės atminties.

– didelis kiekis labai didelės (šimtų gigabaitų) talpos magnetinių diskų ir magnetinių juostų kaupiklių;

– didelio greičio linijiniai spausdintuvai.

– galimybė aptarnauti virš 100 terminalų.

Daugelis didžiųjų kompiuterių apjungia savyje minikompiuterius, kurie aptarnauja įvedimo ir išvedimo priemones iš įvairių terminalų, išlaisvindami pagrindinį kompiuterį nuo I/O procedūrų. Tam tikslui naudojamas mini kompiuteris vadinamas fronto pabaigos procesoriumi FEP (front end processor). FEP gali bendrauti ne tik su netoliese išdėstytais, bet ir su perdavimo linijų galuose išdėstytais terminalais.

Daugiaprocesorinėse sistemose kompiuterio procesoriai pilnai ar dalinai naudojasi pagrindine atmintimi ir gali atlikti dubliavimą vienam procesoriui sugedus. Jose papildomas procesorius gali būti naudojamas:

– kaip papildomas pagrindinis procesorius, pasidalinantis darbo krūvį su kitu;

– kaip specialios paskirties, vykdantis specifines užduotis procesorius, pvz.: matematinis procesorius;

Tipinių 16(8) bitų mikrokompiuterinių sistemų techninės įrangos charakteristikos:

• vienas 16 bitų mikroprocesorius ir 1 – 5 Mbaitai, 16 bitų RAM(64 KB 8bitų RAM). Čia jau krypstama į 32 bitų kompiuterius, įvedant naujesnius procesorius su 32 bitų vidine 6yną.

• Vienas nekeičiamas vinčesteris 20 – 8 Mbaitų diskas, o taip pat 3,5 ar 5,2 colio lanksčių diskų diskasukis

• Mažos spartos spausdintuvai, bet jau įvedami stalo lazeriniai ar rašaliniai spausdintuvai.

• Vienas monochromatinis ar spalvotas monitorius, turintis geras grafines galimybes ir klaviatūra su funkciniais ir simboliniais klavišais, pelė.

• Galimos papildomos priemonės kompiuteriui į tinklą įjungti

2. Kompiuterių architektūra

Kompiuterio sandara

Šiuo metu gaminami įvairių modifikacijų kompiuterių sisteminių blokų korpusai: horizontalusis, žemo profilio horizontalusis, vertikalusis, paaukštintas vertikalusis, monoblokas ir t.t. Šios modifikacijos skiriasi vidiniams įrenginiams skirtų sekcijų didumu ir skaičiumi, įrangos pakeitimo naujesniu sudėtingumu ir t.t. Dažniausiai vartotojų darbo vietose naudojami kompiuteriai su horizontaliaisiais ar vertikaliaisiais sisteminių blokų korpusais. Sisteminio bloko korpusas – tai dėžė iš metalo ir plastmasės, kurioje yra maitinimo blokas, kuris kintamą tinklo srovę paverčia žemos įtampos nuolatine srove, maitinančia sisteminę plokštę, vidinius kompiuterio įrenginius, ir visa tai aušinantis ventiliatorius. Sekcijos vidiniams kompiuterio įrenginiams, disketiniams ir diskiniams kaupikliams.

Sisteminio bloko surinkimas. Į sisteminio bloko korpusą įstatoma sisteminė plokštė, kuri pritvirtinama sraigtais ir plastmasiniais kaiščiais.
Vertikaliose sisteminė plokštė montuojama prie vienos iš šoninių sienelių (paprastai dešinės). Minimalų komplektą sudaro diskinis kaupiklis ir vienas diskelinis (paprastai 3.5 colio) kaupiklis. Į daugelio šiuolaikinių kompiuterių sisteminį bloką įmontuojami taip pat ir CD – ROM kaupikliai. Į pagrindinės sisteminės plokštės magistralių jungtis įstatomos valdiklių plokštės. Daugelis valdiklių turi jungtis, kurios sumontuotos taip, kad atsiduria sisteminio bloko išorėje, galinėje sienelėje. Tačiau kai kurių valdiklių jungtys turi būti tvirtinamos atskirai. Šiuo atveju naudojamos jungtys, sumontuotos ant metalinių plokščių. Tos plokštelės tvirtinamos galinėje sienelėje vienu varžtu.

Centrinis procesorius. Centrinis procesorius yra viena sudėtingiausių PK mikroschemų. Jis vykdo programą ir atlieka visas programoje nurodytas matematines bei logines operacijas. Visuose centriniuose procesoriuose yra trys pagrindiniai įtaisai:

• Aritmetinis loginis įtaisas ALU. Jis atlieka logines ir aritmetines operacijas.

• Registrai – kelių baitų talpos atmintys. Juose saugomi į centrinį procesorių įvesti duomenys, skaičiavimo rezultatai.

• Valdymo įtaisas, kuris suderina visų centrinio procesoriaus įtaisų darbą.

Informacijos įvedimo ir išvedimo priemonės. Įvedimo priemonės: klaviatūra, pieštukas, vairasvirtė, pelytė, valdymo rutulys, grafinė lenta, skeneriai, sensoriniai ekranai. Išvedimo priemonės: spausdintuvai: adatiniai matriciniai, rašaliniai, terminiai, lazeriniai, spalvotieji; braižytuvai, displėjai. Apie tai smulkiau kituose klausimuose

X86 architektūra

Kas ta x86 architektūra? Tai procesoriuje įlituotų komandų rinkinys. Juk būtų kvaila, jei procesorius dirbtų naudodamas sudėties komandas. Taigi buvo surinktos reikalingiausios komandos ir įlituotos į procesorių, aišku, šios komandos gali būti įvykdytos ir naudojantis paprastomis sudėties komandomis, tačiau darbas vyktų keliskart lėčiau, juk x86 komandos buvo optimizuotos. Ir dabar tuo nesunku įsitikinti, pabandykime paleisti kokį nors x86 žaidimą ant Macintosh ar Alpha procesoriumi aprūpintu kompiuteriu. 533 mHz Alpha procesorius (kuris kainuoja tikrai brangiau už paprastus x86), emuliuodamas x86 programas dirba kaip Pentium II 233 mHz. Be x86 architektūros egzistuoja ir RISC architektūra, įgyvendinta Mac kompiuteriuose. Taigi todėl neina taip paprastai paleisti Mac programų ant x86 kompiuterio ir atvirkščiai, programos turi būti perkompiliuotos. x86 komandos pagreitino kompiuterio darbą su atmintimi, su diskais, su video plokšte leido geriau išnaudoti kompiuterio resursus. Architektūrų pavyzdys galėtų būti ir MMX ar 3Dnow technologijos. Abi šios technologijos tai papildomos x86 komandos, leidžiančio greičiau veikti žaidimams. Žaidimas sukompiliuotas MMX technologijai, neveiktų ant procesoriaus, kuris jos neturi.



Kompiuterių architektūra

Daugelio kompiuterinės sistemos dalių konstravimo ir organizavimo stilius vadinamas architektūra. Nors pagrindiniai kompiuterio elementai yra tie patys visiems skaitmeniniams kompiuteriams, tačiau kompiuterio konstravimo skirtumai atsiranda priklausomai nuo jų taikymo sričių. Panagrinėsime kompiuterio bendrąsias architektūros savybes, o po to ir skirtingas konstravimo kryptis.

Kompiuterio pagrindiniai sandaros lygiai yra techninis (hardware) ir programinis (software).

Techninę dalį galima laikyti žemesniuoju lygiu, ant kurio uždedamas aukštesnysis – programinis lygis. Šią mintį galima išplėtoti, įvedant kompiuterio daugiasluoksnės architektūros sampratą:

Tecninis lygis (hardware) – mašininis

mikroprograminis

skaitmeninės įrangos

fizinės įrangos

Programinis lygis (software) – panaudojimo lygis,

aukštos eilės programinis

operacinės sistemos lygis

Fizikinės įrangos lygis, kurį sudaro kompiuterio elektrinės ir elektroninės dedamosios, kuria kompiuterio techninę bazę. Jis sudarytas iš tranzistorių, rezistorių, kondesatorių, laidininkų, sujungtų integruota arba diskretine forma. Ši įranga yra aprūpinama kokybiška maitinimo energija ir patalpinama į technologiškai priimtiną aplinką. .

Skaitmeninės logikos lygis yra svarbus kompiuterių mokslui. Šiame lygyje vyksta pagrindinės kompiuterio operacijos. Šio lygio pagrindiniai elementai gali kaupti, tvarkyti ir perduoti duomenis paprasta dvejetaine duomenų pateikimo forma. Tie skaitmeniniai elementai vadinami grandinėlėmis (gate). Daugelis grandinėlių gali būti sujungta į mikroschemą – lustą (chip). Visas kompiuterio procesorius, atliekantis įvairias komandas ir operacijas, sumontuotas vienoje mikroschemoje, yra mikroprocesorius. Mikroprocesorių pagrindu sumontuotas kompiuteris yra vadinamas mikrokompiuteriu.

Mikroprograminis lygis realizuoja mašininės kalbos instrukcijas, ateinančias iš mašinos lygio ir tiesiogiai priverčia skaitmeninius loginius elementus vykdyti reikiamas operacijas. Tai yra paprastas vidinis procesorius, kurį valdo nuosavos primityvios savo ROM atmintyje saugomos valdymo programos instrukcijos. Šios programos instrukcijos vadinamos mikrokodu (microcode), o valdančioji programa – mikroprograma.

Mašininis lygis – tai žemiausias kompiuterio architektūros sluoksnis, kuriame gali būti parašyta programa ir tai yra mašinos kalbos instrukcijos, kurias tiesiogiai gali
techninę įranga (hardware).

Operacinės sistemos lygis realizuoja kompiuterio techninės įrangos programinio tvarkymo būdą. Jis sukuria savas programines priemones, supaprastintai techninę įrangą naudoti, paslėpdamas tvarkymo sunkumus. Jis apsaugo kitą programinę įrangą nuo to, kad ji naudotų kompiuterio technines priemones, leisdama jas pasiekti tik tiesiogiai per operacinę sistemą. Tuo būdu šis lygis sukuria tvarkingą aplinką, kurioje mašininės kalbos instrukcijos gali būti įvykdytos saugiai ir efektyviai.

Aukštos eilės programinis lygis perdengia visas programavimo kalbas, išskyrus mašininę kalbą. Tos kalbos programos prieš jas įvykdant turi būti išverstos (translated) į mašinos kodą. Tokia išversta programa būna susijusi tiek su operacinės sistemos priemonėmis, tiek su duotojo kompiuterio instrukcijomis.

Panaudojimo lygis – tai kompiuterio kalba, kuria naudojasi kompiuterio vartotojas.

Bet kuris žemesnysis lygis virš jo esančiam lygiui gali būti pavadintas virtualia mašina. Pvz.: operacinė sistema yra virtualioji mašina programiniam lygiui, nes programinė įranga naudojasi šia mašina, vykdydama savo programas.

Kompiuterių architektūra (KA) – tai jo struktūra, sudaryta iš atskirų aparatinių komponenčių, ir aparatūros funkcionavimo principai.

Funkcionavimo principai aprašo architektūros funkcionavimą, apibrėžiant informacijos struktūrą ir valdymo struktūrą.

KA struktūra užduodama nurodant jos aparatinių komponenčių tipą ir kiekį, taip pat jų ryšio ir bendravimo taisykles.

KA informacijos struktūrą apibrėžia kompiuteryje naudojamų informacijos komponenčių tipai, šių komponenčių atvaizdavimas ir su jomis atliekamų operacijų aibė. Informacijos struktūrą gali būti specifikuojama abstrakčių duomenų tipų aibe.

KA valdymo struktūrą apibrėžia algoritmų, kurie interpretuoja ir transformuoja informacijos komponentes, specifikacija.

KA aparatūrinės komponentės – tai procesoriai, atminties įtaisai, ryšių sistema (magistralės, magistralės, kanalai, ryšių tinklas) ir periferiniai įtaisai.Ryšio taisyklės aprašomos protokolais, kurie valdo informacijos mainus tarp aparatūrinių komponenčių. Bendravimo taisyklės nustato, kaip tarpusavyje sąveikauja aparatūrinės komponentės, vykdydamos bendrą užduotį (pvz., master-slave principas).

Terminas kompiuterių architektūra gali būti naudojamas dviem aspektais:

1) kaip kompiuterio loginių ir abstrakčių savybių visuma,

2) kaip šių savybių projektavimo būdas ar disciplina.

Kompiuterio architektą pirmiausia domina funkcinės charakteristikos – kompiuterio funkcionavimo parametrai, pagrindines vartotojų grupes dominančios savybės ir tie parametrai, kurie pirmiausia domina operacinių sistemų ir kompiliatorių kūrėjus bei programuojančius asembleryje. Exo-architektūra apibrėžia, kad atspindimos išorinės funkcinės ir loginės savybės:

• atminties organizacija,

• duomenų tipai ir struktūros, jų kodavimas ir vaizdavimas,

• komandų formatai,

• komandų sistema,

• adresavimo būdai ir komandų bei duomenų išrinkimas,

• ypatingosios situacijos.

3. Kompiuterių klonai: 386 ir 486

Jau 1982 pasirodė labai negarsus, bet vis dėlto egzistavęs 80186 ir 80286, kuris dirbo jau iki 12 mHz dažniu, turėjo 1,5 mikrono takelį ir net penkis kartus daugiau tranzistorių už 8086. Šis procesorius galėjo dirbti su 16 MB operatyvine atmintimi ir 1 GB išorine atmintimi, kuri tais laikais atrodė beprotiška. Jis dirbo net šešis kartus greičiau už 8086. Kompiuterių kainos pradėjo kristi, o Intel vis labiau tapo rinkos monopoliste.

1985 metais pasirodė 386DX . Tada jis dirbo 15 mHz dažniu, o jo patobulinti variantai 1989 metais pasiekė tuo metu neįsivaizduojamą 33 mHz greitį. Ši procesorių sudarė dukart daugiau tranzistorių, jis galėjo dirbti su 4GB operatyviąja atmintimi (RAM – random access memory), kuri iki šiol atrodo fantastiška, ir galėjo valdyti išorinė atmintį iki 64 TB. Tai buvo pirmasis 32 bitų procesorius. Skirtumas toks, kad su motinine plokšte 386DX dirbo 32 bitų magistrale, o pentium – 64 bitų, PII Xeon – 256 bitų. Net Windows 95 veikia ant 386. Gal veiktų ir su Windows 98, bet greitis būtų baisus. 386DX buvo gan brangūs, todėl pasirodė jų pigesni variantai – 386SX, kurie buvo tokie kaip ir DX, tik su 16 bitų išorine magistrale. Po kelių metų pasirodė 386SL, skirtas naudoti nešiojamiems kompiuteriams, kurie tada tik tik pradėjo populiarėti. Keista, tačiau šis SL turėjo tris kartus daugiau tranzistorių nei SX ar SX. Verta paminėti, jog 386 procesoriuose metu pasirodė naujovė – cache – spartinančioji atmintis, kuri, pasirodo, pagreitina kompiuterio darbą net iki 50%. Šią atmintį (16KB) turėjo tik 386DX.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 2733 žodžiai iš 8549 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.