Technologijų raida
5 (100%) 1 vote

Technologijų raida

ĮVADAS

Informacijos aplink mus labai daug. Moksleiviui, norinčiam viską žinoti, bankininkui, atliekančiam operacijas su pinigais, policininkui, ieškančiam nusikaltėlio, kitų profesijų žmonėms raikia apdoroti, perduoti, saugoti informaciją. Todėl žmonės ieško būdų, kaip geriau ją surasti, apdoroti, išsaugoti. Vienas iš paieškos rezultatų, užvaldęs pasaulį, yra kompiuteris.

Kompiuteris – tai elektroninis įrenginys, skirtas žmogaus intelektiniam darbui palengvinti, būtent, apdoroti informacijai. Kompiuteris sukonstruotas taip, tarsi kopijuotų žmogaus galimybes: jis geba priimti informaciją iš aplinkos (jutikliai – klaviatūra, pelė) ir perduoti rezultatus (vaizduoklis, spausdintuvas), įsiminti ir apdoroti informaciją (atmintinė, procesorius), įrašyti ir saugoti informaciją, kol jos prireiks (išoriniai kaupikliai). Paprastai išskiriamos šios esminės kompiuterio galimybės: tekstų, grafikos bei vaizdų tvarkymas, matematiniai skaičiavimai, duomenų bazės, naudojimasis kompiuterių tinklu (internetu).

Asmeninio kompiuterio gebėjimas automatizuoti ne tik staklių, bet ir protinį žmogaus darbą, palyginti nedidelė kaina šiandien pasaulyje sukėlė tikrą jų pirkimo bumą. Kompiuterių sparčiai daugėja, juos įsigyja ne tik įstaigos ar mokyklos, bet ir daugelis šeimų. Asmeninis kompiuteris tampa svarbiu požymiu, apibūdinančiu visuomenės išsivystymo lygį.

Tačiau kaip ir kada atsirado kompiuteriai? Į šį klausimą pasistengsime atsakyti šiame referate.

SKAIČIAVIMO MAŠINŲ RAIDA

Naujos technikos kūrimas – tai sudėtingas fantazijos, teorijos ir praktikos persipynimas. Jis susijęs ne tik su kompiuteriais, bet ir su ganų inžinerija ar kosmonautika. Hefestas (Iliada, 18 kn.) sukūrė “protingas, auksines, mechanines tarnaites” – šiuolaikinių robotų prototipą. Tačiau nežinoma, ar Homeras nors kiek išmanė robotų kūrimo teorinius principus. Tuo tarpu Aristotelis, analizuodamas silogizmus, jau prieš 2300 metų sukūrė matematinę logiką – teorinį šiuolaikinių kompiuterių schemų pagrindą.

Pirmuosius mechaninius skaičiavimo įrenginius dar antikos laikais naudojo matematikai, inžinieriai bei prekeiviai. Kinijoje ir Japonijoje prieš keletą tūkstančių metų iki Kristaus gimimo jau buvo naudojami skaičiuotuvai, padaryti iš karoliukų, pritvirtintų prie specialaus rėmo (karoliukai vadinosi kalkulėmis, iš čia ir kilo terminai „kalkuliuoti“ ir „kalkuliatorius“). Ant siūlo suvertų kalkulių pozicija atitikdavo tam tikrą skaičių.

Vieną iš tobulesnių mechaninių kalkuliatorių 1642 metais sukūrė prancūzų mokslininkas Blezas Paskalis (Blaise Pascal). Šį įrenginį, pavadintą „Paskalina“, sudarė ratukai, ant kurių buvo užrašyti skaičiai nuo 0 iki 9. Apsisukęs vieną kartą, ratukas užkabindavo gretimą ratuką ir pasukdavo jį per vieną skaičių. B. Paskalio taikytas surištų ratukų principas tapo beveik visų mechaninių skaičiuotuvų, sukurtų per vėlesniu tris šimtmečius, pagrindu.

Pagrindinė „Paskalinos“ yda – labai sudėtingas įvairių operacijų, išskyrus sudėtį, atlikimas. Pirmąją mašiną, kuria lengvai atliekami visi keturi aritrmetikos veiksmai, 1673 metais sukūrė vokietis Gotfrydas Vilhelmas Leibnicas. Šis mechaninis kalkuliatorius sudėtį atlikdavo kaip ir „Paskalina“, tačiau jo konstrukcijoje G. V. Leibnicas pirmą kartą pritaikė judančią dalį – karietėlę. Ji buvo naudijama ir vėlesnėse konstrukcijose. Vis del to G. V. Leibnicą išgarsino ne jo sukurtas kalkuliatorius, o diferencialinis ir integralinis skaičiavimas. G. V. Leibnicas taip pat ištyrė dvejetainę skaičiavimo sistemą, plačiai taikomą ir šiuolaikiniuose kompiuteriuose.

Tolesnis skaičiavimo mašinų raidos periodas lyg ir neturėjo nieko bendra su skaičiavimo procesu. Prancūzas Žozefas Žakaras (Joseph Jacquard) 1804 metais sukūrė visiškai automatizuotas audimo stakles, kurių darbas buvo programuojamas naudojant perfokortų rinkinį (viena perfokorta – popieriaus kortelė, kurioje tam tikra tvarka pradurtos skylutės – valdė vieną šaudyklės judesį). Ši idėja vėliau buvo panaudota skaičiavimo mašinose.

Anglų matematikas Čarlzas Babidžas (Charles Babbage), sugalvojęs dvi reikšmingiausiasmechanines skaičiavimo sistemas, dažnai vadinamas šiuolaikinės skaičiavimo technikos „tėvu“. Pirmąją mašiną, skirtą matematinių lentelių sudarymui ir tikrinimui (skaičiuojant skaičių skirtumą), Č. Babidžas sukūrė 1822 metais. Ji vadinosi skirtuminė mašina. 1830 metų pradžioje Č. Babidžas atskleidė didžiulį jos defektą: mašina atlikdavo tik vieną užduotį. Jei reikėdavo atlikti kitokią skaičiavimo operaciją, tekdavo keisti visą mašinos mechanizmą. Todėl 1833 metais jis nutarė sukurti universalią skaičiavimo mašiną ir pavadino ją „analizine mašina“. Tai būtų buvusi pirmoji programuojama skaičiavimo mašina. Ja turėjo sudaryti tokie komponentai, kaip „malūnas“ ir „sandėlys“ (pagal dabartinę terminiją – aritmetinis įrenginys ir atmintis). Instrukcijos ar komandos į mašiną būtų įvedamos perfokortomis. Tačiau realizuoti analizinę mašiną buvo labai problematiška – galiausiai ji būtų buvusi ne mažesnė už
garvežį. Todėl ši mašina nebuvo sukurta. Č. Babidžas nepateikė nė vieno išsamaus jos aprašymo.beveik detalus jos aprašymas išliko iki mūsų laikų Č. Babidžo bendradarbės, grafienės, poeto lordo Dž. Bairono dukters Augustos Ados Bairon Lavleis (Augusta Ada Byron – Lovelace) dėka. Grafienė Ada Lavleis vadinama pirmąja programuotoja. Jos garbei viena iš programavimo kalbų pavadinta Ada.

Č. Babidžo nuopelnas yra tas, kad analizinėje mašinoje jis pritaikė komponentus, kurie yra svarbiausi ir šiuolaikiniame kompiuteryje. Jis pirmasis suprato, kad skaičiavimo mašiną turi sudaryti penki pagrindiniai komponentai:

1. įvesties įrenginys informacijai įvesti; (Č. Babidžas naudojo Žakaro prefokortas, vėliau sėkmingai taikytas iki 1985-1986 metų.)

2. atmintis skaičiams ir programinėms komandoms saugoti; (Č. Babidžas naudojo prefokortas.)

3. aritmetinis įrenginys,vykdantis skaičiavimo procesą; (Č. Babidžas jį vadino “malūnu” (mill time); dar ir dabar šis terminas vartojamas apibrėžiant laiką, sunaudotą programos skaičiavimams.)

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 880 žodžiai iš 2921 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.