Teigiamos emocijos
5 (100%) 1 vote

Teigiamos emocijos

Įvadas

Savo pasaulio neįsivaizduojame be emocijų. Vienos emocijos būna teigiamos, kitos būna neigiamos. Savo darbe bandysime atskleisti teigiamas emocijas bei kas jas sukelia.

Laimė, jos supratimas, vertinimas ir siekimas priklauso nuo daugelio priežasčių: baimės nugalėjimo, biologinių ypatybių, materialinės gerovės, tikslų pasiekimo, patirties turėjimo ir panašiai. Laimės siekimas skatina planuoti, veikti. Egzistuoja daug įvairių nuomonių apie tai, iš kur laimė kyla ar kas skatina siekti laimės.

Prieš gilinantis į tiegiamas emocijas reikia suzipažint ir su neigiamom, kaip neryžtingumas. Išsiaiškinus jo prasmę, galėsime įveikti jį ir taip įgausime laimės, džiaugsmo, vilties ir pan.

Norint pasiekti užsibrėžtą tikslą reikia dviejų dalykų – tai optimizmo ir vilties. Optimizmas padeda nusiteikti, kad tiklsą tikrai pasieksi, o viltis padeda mąstyti apie galimus kelius tikslo link. Pasinaudojus šiom dviem savybėm galėsi žymiau lengviau įveikti kliūtis ir trikdžius kelyje link tikslo.

Nuo neatmenamų laikų visatoje buvo svarbūs tėvų ir vaikų santykiai. Tėvai – vaikų ateities pagrindas. Vaikas augdamas laukia dėmesio iš tėvų, nori mylėti ir būti mylimas. Jeigu tėvai sugeba užtikrinti vaikui „saugaus prisirišimo“ jausmą, vaiko emocinė būsena pakili, vaikas nori pažinti aplinką, būti savimi pasitikintis. Kiekvienas žmogus nori turėti artimą į kurį bet kada gali atsiremti, prie kurio galėtų būti prisirišęs.

3Laimė

Mitai apie laimės kilmę

Mitas, kad tik labai nedidelė dalis žmonių yra laimingi. Kai kurie filosofai bei psichologai teigia, kad itin nedidelė dalis žmonių, 10 – 20%, yra išties laimingi. Tai neigia atlikti platūs tyrimai, besirėmę žmonių apklausų rezultatais. Po apklausų, atliktų 45-iose valstybėse, paaiškėjo, kad žmonės savo laimę skalėje nuo 1 iki 10 vertina statistiškai balu 6.75, kuris rodo, kad žmonės yra gana laimingi.

Mitas, kad pinigai suteikia daug laimės. Šis mitas yra teisingas tik iš dalies. Pinigai žmogui suteikia būtinus laimingam gyvenimui dalykus: pastogę, maistą, drabužius. Tačiau valstybėse, kuriose BVP per capita viršija 8000 dolerių per metus, laimės ir pinigų ryšys ženkliai mažesnis, nei skurdesnėse valstybėse. Taigi pinigai ypač laimei svarbūs tol, kol nepatenkinami būtiniausi žmogaus poreikiai. Tačiau nuolat vykdomų studentų apklausų duomenimis, žmonės vis labiau ir labiau materialėja.

Biologinė laimės kilmė

Tyrimai dvynių, apgyvendintų skirtingose šeimose leidžia teigti, kad beveik pusę to, ką žmogus subjektyviai suvokia kaip gerą gyvenimą, yra paveldima, kitaip tariant, laimė yra perimta iš tėvų, protėvių ir t.t.

Tyrimų, kurių metu buvo tiriami laimingumu besiskiriantys žmonės, rezultatai rodo, kad laimė yra tiesiogiai proporcinga ekstravertiškumui ir atvirkščiai proporcinga jautrumui, nervingumui.

Laimė ir tikslai

Laimė turi tiesioginį ryšį su gyvenimo pilnavertiškumu, kuris susideda iš aštuonių pagrindinių tikslų pasiekimo: geros sveikatos, sėkmingos karjeros, pagalbos draugams ir giminėms, intymumo siekimas, noro patirti pasitikėjimo savimi jausmą, kuris padėtų sėkmingai veikti, noro pajausti malonų geros kokybės maisto skonį, noro būti saugūs, bei noro turėti atitinkamus resursus visiems šiems tikslams pasiekti. Tai taip pat vadinama lamės ir adaptyvinio elgesio sąryšiu.

Laimė ir baimės nugalėjimas

Baimės nugalėjimas daro didelę įtaką žmonių gyvenimo kokybei, kartu ir laimei. Pavyzdys – žmonių nugalėta ugnies baimė. Nugalėję ugnies baimę, žmonės pagerino savo gyvenimo kokybę panaudodami ugnį savo reikmėms: jie praturtino savo racioną ugnimi apdorotu maistu, galėjo lengviau sušilti, taip praplėsdami gyvenamas teritorijas į šaltus regionus, taip pat galėjo ugnimi nubaidyti plėšrūnus, kurie kėlė grėsmę jų išlikimui. Norint suprasti, kaip žmonės sugebėjo šią, bei kitas, pavyzdžiui, aukščio, baimes, reikia pažvelgti į smegenų sandarą. Smegenų dalis, atsakinga už pranešimą apie pavojus, kulie kelia grėsmę išlikimui, vadinama amigdala. Tačiau ši smegenų dalis neretai siunčia klaidingus signalus, todėl žmonių smegenyse išsivysčiusi kaktos srities smegenų žievė juos atrenka.

4Sugebėjimo planuoti įtaka laimei

Planavimas ypač palengvino žmonių gyvenimą. Vietoj to, kad spręstų susidariusias problemas spontaniškai, žmonės, padedami kaktinės srities smegenų žievės, turi galimybę jas numatyti ir jų iškart išvengti, ar jas sušvelninti. Būtent tai iniciavo pirmųjų gynybinių sienų ar bokštų statymą. Taip genčių vyrai galėjo laisvai eiti medžioti iš savo gyvenviečių j tolimesnes vietoves, nesibaimindami dėl savo palikuonių ar antrų pusių saugumo. Ir būtent dėl to, kad mūsų protėviai nebeturėjo nuolatos būti kontroliuojami amigdalos keliamos baimės, jie galėjo patirti didesnį kiekį teigiamų emocijų.

Gebėjimas planuoti taip pat suteikė žmonėms savikontrolę, kuri leidžia mums pasiekti didesnius tikslus, kurių rezultatas – teigiamos emocijos.

Laimė, gaunama veiksmo (darbo) eigoje

Csikszentmihalyi atliko platų tyrimą, kurio rezultatais remiantis galima teigti, kad laimė dažniausiai gaunama dirbant ne dėl pinigų ar pripažinimo, o dėl asmeninio malonumo. Daugiausiai laimės suteikia darbai, kuriuos atliekant užsimirštama apie
kitus įsipareigojimus, žmonių nuomonę ar materialų darbo rezultatą. Tokių darbų pavyzdžiais gali būti dainų rašymas, tapymas, sodininkavimas, kopinėjimas, arba bet kas, kas gali pritraukti žmogaus dėmesį taip, kad jam atrodo, jog niekas aplink neegzistuoja ar nėra svarbu. Yra kelios priežastys, dėl kurių žmogus iš tokių darbų gauna laimės: jie visiškai supranta, ką daro, jie žino, ką darys toliau, ir kad kiti jų veiksmai bus teisingi. Be to, jie iškart už tą darbą gauna savo atlygį.

Laimė ir susitvarkymas su problemomis

Myers ir Diener išskyrė keturis veiksnius, nuo kurių priklauso laimė: ekstraversija, optimizmas, savigarba ir savikontrolė. Trys iš jų – optimizmas, savigarba ir savikontrolė yra glaudžiai susieti su sugebėjimu susitvarkyti su kasdien kylančiomis problemomis. Tikslas, atsirandantis kartu su problemomis – sėkmingai jas išspręsti. Tikslo pasiekimą, o kartu ir laimę, lemia tikėjimas savimi ir realus sugebėjimas su turimomis priemonėmis spręsti problemas. Taigi, turint pakankamai pasitikėjimo savimi, atitinkamų gabumų ir savikontrolės, laimė gali būti išgaunama net iš kasdieninių problemų.

5Neryžtingumas ir kaip jį įveikti

Vienas iš faktorių, apsprendžiančių mūsų santykį su aplinka, yra nepasitikėjimas savimi naujoje situacijoje. Sis nepasitikėjimas yra pagrindinis veiksnys problemų sprendime. Viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių mes patiriame stresą, yra tai kad mes neturime parengto sprendimo kaip elgtis tam tikroje situacijoje.

Dažnai mes nusprendžiame nedaryti to, kas galėtų suteikti mums pasitenkinimo dėl baimės ar neryžtingumo, susijusio su galimu veiksmu. Mes jaučiame baimę dėl mūsų išlikimo, todėl mums atrodo racionalu nedaryti to, ko mes bijome. Mes elgiamės neryžtingai, nes nežinome veiksmų pasekmių. Neryžtingumas yra kognityvinė (pažinimo) būsena, kurioje mes negalime ko nors pilnai suvokti ar pilnai prognozuoti tam tikro veiksmo pasekmių. Tam, kad išliktume, mes turime būti pilnai informuoti apie savo aplinką, o informacijos trūkumas sukelia nerimą ir trukdo mums veikti. Neryžtingumas yra požymis, kad neesame pilnai pasirengę veikti mus supančioje aplinkoje. Taigi galime daryti išvadą, kad neryžtingumas sukelia neveikimą.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1195 žodžiai iš 3810 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.