Teigiamos ir neigiamos Lietuvos narystes ES pasekmes
5 (100%) 1 vote

Teigiamos ir neigiamos Lietuvos narystes ES pasekmes

11213141

Turinys

1. Turinys…………………………………………………………………………………………………………………2

2. Įžanga …………………………………………………………………………………………………………………3

3. Tyrimo tikslas, pagrindiniai uždaviniai ir metodai……………………………………………………..5

4. ES teisės aktų įgyvendinimo bei kitų narystės ES sąlygų vykdymo pasekmių tyrimų rezultatų sisteminimas…………………………………………………………………………………………….7

5. Europos Komisijos bendrojo finansinio pasiūlymo 2004-2006 metams vertinimas………..8

6. Eurointegracijos poveikio Lietuvos ekonomikai modeliavimas……………………………………9

7. Išvados: Narystės ES trūkumai ir privalumai……………………………………………………………12

8. Literatūra…………………………………………………………………………………………………………….14

Įvadas

Pereinamoji Lietuvos ekonomika yra stipriai veikiama besikeičiančios aplinkos ir ryšių su kitomis šalimis. Integracija į Europos Sąjungą yra bene vienas didžiausių iš dalies kontroliuojamų poveikių, kuris sąlygos įvairias ekonomines ir socialines transformacijas. Numatoma Europos Sąjungos (ES) plėtra integruojant Rytų bei Centrinės Europos šalis jau dabartiniu metu turi didelės svarbos ir, neabejotinai, toliau sąlygos tam tikrus struktūrinius-socialinius pokyčius besiintegruojančiose šalyse. Įvairių autorių tyrimų rezultatai rodo, jog abu regionai, ES šalys ir šalys kandidatės, kaip visuma turės naudos iš šio proceso, tačiau poveikis Rytų bei Centrinės Europos šalims bus žymiai didesnis nei dabartinėms ES narėms.

Šis tyrimas yra bandymas apibendrinti visa eilę kokybinių ir kiekybinių tyrimų bei gauti kiekybinį integracijos į ES proceso pasekmių Lietuvos ekonomikai įvertinimą.

Tyrimo medžiaga ir išvados padės valstybės institucijoms ir plačiajai visuomenei tiksliau sužinoti žinoti, kokias konkrečias pasekmes sukelia rengimosi narystei ES veiksmai, kokiose Lietuvos ekonomikos srityse jie gali svariausiai pasireikšti. Tyrime atliktos prognozės suinteresuotoms valstybinėms valdymo institucijoms ir kitiems ūkio subjektams leis racionaliau planuoti intensyvėjančią integracinę veiklą ir efektyviau skirstyti ir naudoti esamus išteklius, būtinus koncentruojamiems laike veiksmams. Tyrime surinkta faktologija gali tarnauti kitu autorių prognozėms išeities medžiaga, o prognozių rezultatai gali skatinti kitus, svarbius Lietuvos ekonomikai ir socialiniai raidai, praktinius ir mokslinius tyrimus.

ES teisės aktų įgyvendinimo bei kitų narystės ES sąlygų vykdymo pasekmių tyrimų rezultatų sisteminimas

Įvairiose šalyse atliktų tyrimų išvadose vyrauja teigiamos nuostatos apie integracijos poveikį dabartinėms narėms. Pavyzdžiui Austrijai ir Vokietijai Keuschnigg ir Kohler (1999) bei Keuschnigg ir Keuschnigg (1999) prognozuoja teigiamą poveikį BVP augimui ilgu laikotarpiu apie 0.45 ir 1.08 procento atitinkamai, taip pat teigiamą efektą gerovei, kuris sudarytų apie 0.38 ir 0.51 procento BVP. Šalims kandidatėms taip pat prognozuojamas teigiamas poveikis pradedant Baldwin (1997) ir baigiant Lejour et al. (2001), Directorate (2001). Pastarajame tyrime teigiama, jog šalyse kandidatėse po stojimo dėl sanglaudos fondų ir kitos paramos iš ES bei bendro produktyvumo didėjimo BVP po stojimo iki 2009 metų augs vidutiniškai nuo 2.9 procentų pesimistiniame variante iki 5.6 procentų optimistiniame, t.y. keliais procentiniais punktais greičiau nei dabartinės ES narės

Susisteminus iki šiol Lietuvoje atliktus ES teisės aktų įgyvendinimo bei kitų narystės ES sąlygų vykdymo pasekmių tyrimų rezultatus gauta:

2002 – 2009 metų laikotarpiu investicijos į Lietuvos ūkį dėl stojimo į ES sudarytų apie 23 mlrd. litų. Įvertinta, kad ES struktūrinių ir Sanglaudos fondų lėšos bendroje investicijų sumoje šiuo laikotarpiu sudarytų apie 9 mlrd. litų. Valstybės atliekamos investicijos siektų 4,5 mlrd. litų. Kita dalis investicijų būtų finansuojama privataus sektoriaus lėšomis.

Integracija į ES Lietuvai duos daug tiesioginės naudos išmokų iš ES biudžeto forma. Įvertinta, jog Europos Sąjungos struktūrinių ir Sanglaudos fondų lėšos, tiesioginės išmokos žemės ūkiui bei indėlis, kurį ES ir šalys donorės padarė

(įsipareigojo padaryti) negrąžintinos pagalbos forma, 2002 –2009 metų laikotarpiu turėtų siekti apie 15 mlrd. litų.

Lietuvos ūkio subjektai tuo pačiu laikotarpiu patirtų apie 12 mlrd. litų naudos, daugiausiai susijusios su planuojamu pajamų padidėjimu dėl kvotų ir kainų pokyčių žemės ūkyje (apie 4,5 mlrd. litų) bei teigiamu efektu dėl muitinės procedūrų supaprastinimo (apie 4,3 mlrd. litų).

Įvertinta, jog integracijos kaštai 2002– 2009 metų laikotarpiu sudarytų apie 16 mlrd. litų, iš kurių 9 mlrd. litų tektų valstybei. Didžiausia šių kaštų dalis susijusi su Lietuvos valstybės įmokomis į ES biudžetą. Analizuojamu laikotarpiu šios įmokos sudarytų apie 4,3 mlrd. litų. Taip pat nemaža kaštų dalis tenka darbų saugos reikalavimų
įgyvendinimui (apie 3,5 mlrd. litų). Ignalinos AE uždarymo kaštai sudarytų apie 1,8 mlrd. litų (čia įvertintas tik 2002-2009m. laikotarpis, bei neįvertintos investicijos, susijusios su naujų elektrinių statyba, elektrinių modernizavimu bei gamtosaugos reikalavimų įgyvendinimu), valstybės administraciniai kaštai siektų apie 1,5 mlrd. litų. Taip pat įvertinta, jog Lietuvos ūkis patirs apie 1,7 mlrd. litų papildomų kaštų dėl darbo jėgos migracijos.

Pateikiamuose pagrindinių sektorių aprašymuose yra parodomi galimi investicijų poreikio tam tiruose sektoriuose lygiai. Investicijų poreikis, kaštai bei nauda leidžia identifikuoti kur turėtų būti nukreiptos

 investicijos, susijusios su integracijos į Europos Sąjungą procesais. Atitinkamai, remiantis bendruoju finansiniu pasiūlymu bei fondų pasiskirstymu pagal sektorius, parodoma, kokio lygio finansavimas, susijęs su Europos Sąjungos fondų lėšų panaudojimu ir Lietuvos kofinansavimu, gali būti nukreiptas į konkrečius sektorius. Daugeliu atvejų matosi, kad šis finansavimas nėra pakankamas arba nėra aiškūs šio finansavimo šaltiniai.

 Susisteminus Lietuvoje atliktus atskirų sektorių tyrimus nustatyta, jog dėl ES integracijos Lietuvoje turėtų labai išaugti materialinių investicijų apimtys. Pavyzdžiui, 2002 ir 2003 metais investicijų srautas Lietuvoje vien dėl privataus sektoriaus pasiruošimo integracijai turėtų būti didesnis po tris milijardus litų kasmet (palyginimui, iš viso 2001 metais materialinės investicijos be personalinių įmonių sudarė 6,5 mlrd.Lt. Toks investicijų augimas potencialiai galimas (nors kartais sunkiai įsivaizduojamas, pvz., lyginant tik 2002 ir 2001 metus investicijos vien į žemės ūkį turėtų išaugti keturiolika kartų). Todėl pavienius sektorinius pasekmių tyrimus reikėtų vertinti daugiau kaip orientacinius, parodančius kokiuose sektoriuose dėl kokių priežasčių įvyks integracijos į ES įtakojami ekonominiai procesai. Tiesioginis jų rezultatų perkėlimas į šalies makroekonominių rodiklių prognozes gali sumažinti šių prognozių realumą.

 Prisitaikymas prie ES standartų neabejotinai sąlygoja ir sąlygos tam tikras papildomas investicijas. Tačiau norint panaudoti atskirų tyrimų informaciją apie prisitaikymo investicijų apimtis reikia papildomo investicijų poreikio bei terminų realumo vertinimo, ypač žemės ūkio ir pramonės veikloms, kuriose bendras 2002-2009 metų laikotarpio prisitaikymo investicijų poreikis viršija bendrą per tą patį laikotarpį iš ES gaunamų lėšų sumą apie septynis kartus.

 Vertinant atskirų sektorių prisitaikymo prie ES reikalavimų tyrimų rezultatų poveikį Lietuvos ekonomikai svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog nemaža dalis investicijų būtų atliekamos net ir tuo atveju, jeigu Lietuva ir nestotų į Europos Sąjungą. Tai sąlygotų vykstantys globalizacijos procesai, tarptautinio konkurencingumo siekimas, esama geografinė padėtis. Išgryninti investicijas vien tik integracinio į ES poveikio praktiškai neįmanoma. Šios aplinkybės ignoravimas, propaguojant dalinių tyrimų rezultatus gali sukelti tam tikras politines spekuliacijas, siekiant geriau tenkinti vienos ar kitos ūkio subjektų ar socialinės grupės reikalavimus.

Tyrimo tikslas, pagrindiniai uždaviniai ir metodai

Šio tyrimo tikslas – susisteminti iki šiol Lietuvoje atliktus ES teisės aktų įgyvendinimo bei kitų narystės ES sąlygų vykdymo pasekmių tyrimų rezultatus ir įvertinti visų šių veiksnių poveikį Lietuvos ūkio rodikliams, įtakojantiems bendrąjį vidaus produktą, atliekant eurointegracijos poveikio Lietuvos ekonomikai modeliavimą.

Pagrindiniai tyrimo uždaviniai yra šie:

 Inventorizuoti atliktus Lietuvoje ES teisės aktų įgyvendinimo bei kitų rengimosi narystei ES sąlygų vykdymo pasekmių tyrimus ir išanalizuoti bei susisteminti jų rezultatus.

 Surinkti finansinių pasekmių duomenis, teikiamus Lietuvos pasirengimo narystei ES programoje (LPNP), Lietuvos ekonominėje programoje laikotarpiui iki įstojimo į ES, Nacionaliniame plėtros plane ir kituose oficialiuose dokumentuose.

 Įvertinti integracijos į ES kaštus ir naudą 2002-2009m. laikotarpiu bei suformuoti pradinę duomenų bazę, reikalingą ir pakankamą apskaičiuoti integracijos kaštus bei integracijos naudą 2002-2009m. laikotarpiu, t.y. suderinant jų nomenklatūrą su makroekonominio modelio parametrais.

 Identifikuoti sektorius, kurie labiausiai bus įtakojami integracijos į ES, bei atlikti pagilintą tų sektorių analizę.

 Atlikti integracijos į ES poveikio ekonometrinį modeliavimą. Šio modeliavimo tikslas – pagal pradinėje duomenų bazėje įvertintus pirminius poveikius apskaičiuoti tolimesnę integracijos į Europos Sąjungą įtaką Lietuvos ekonomikai, pateikiant šį rezultatą kaip bendrojo vidaus produkto (BVP) skirtumą, atsirandantį dėl integravimosi proceso.

 Siekiant apskaičiuoti integracijos į Europos Sąjungą įtaką Lietuvos ekonomikai, sudaryti du tiksliniai ekonometriniai modeliai, skirti įvertinti antrinį pirminių integravimosi impulsų poveikį ekonomikai pagal dabartiniu metu Lietuvos ūkyje nusistovėjusius ryšius tarp pagrindinių makroekonominių rodiklių makro lygmenyje ir atskirų veiklų aktualių ekonominių rodiklių sektoriniame lygmenyje.

 Lyginant su panašiais tyrimais

šalyse, toks uždavinys tam tikra dalimi tipinis, t.y. orientuotas į poveikio ekonomikos augimui vertinimą, tačiau kartu siauresnis, kadangi nereikalauja vertinti gerovės pokyčių, įtakos užimtumui, biudžeto pajamoms ir pan. Šio darbo specifika yra BVP detalizavimas pagal jo komponentus. Visa tai lėmė palyginti paprastų modelių, aprašančių nominalių visuminių išlaidų bei atskirų veiklų rodiklių priklausomybes, naudojimą. Sudėtingesnių modelių naudojimą ribojo turimų ekonominių laiko eilučių nepakankamas ilgis.

Tyrimo apribojimai. Visiems tokio pobūdžio tyrimams lyginantiems dvi hipotetines situacijas (kas būtų buvę, jei būtume visiškai nepradėję integracijos proceso ir kas galėtų būti po visiškos integracijos) yra būdingas didelis neapibrėžtumas. Nagrinėjant pereinamosios šalies integracijos procesus papildomai susiduriama su keliais metodologinio pobūdžio sunkumais: Pirmiausiai yra keblu atskirti pereinamosios šalies transformavimosi ir integravimosi procesus, kadangi abu yra struktūrinio pobūdžio.

 Antras keblumas nagrinėjant šalies integracijos procesus yra atskirti regioninės integracijos ir bendro pasaulinio globalizavimosi naudą ir kaštus, kadangi visi integraciniai procesai tarpusavyje yra susiję.

 Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog analizei naudojami dabartiniu metu susiformavę ryšiai, kurie nebūtinai gali išlikti ateityje.

Ekonometrinių modelių kaip tyrimui taikomo metodo pasirinkimą nulėmė ir tai, jog vienas pagrindinių taikomųjų bendrosios pusiausvyros modelių komponentų yra sąnaudų – išeigos lentelė, kurios Lietuvos statistikos departamentas dar nėra paskelbęs.

Šiame tyrime taikomas makroekonometrinis modelis aprašo pagrindinius statistinius ryšius tarp visuminių išlaidų sudėtinių rodiklių, t.y. analizuojama paklausos pusė darant prielaidą, kad potencialaus BVP apimtys bus didesnės.

Integracijos į ES poveikis vertinamas taikant standartinę modelio reakcijos į impulsus analizę, t.y. palyginant integracijos scenarijų su baziniu be integracijos. Tuo tikslu pirmiausia nustatomi pagrindiniai integracijos įtakos šaltiniai, kurie modelyje kiekybiškai įvertinami kaip pirminiai modelio impulsai. Antrinis poveikis vertinamas naudojant makroekonometrinį ir sektorinį ekonometrinį modelius, kuriuose BVP modeliuojamas taikant struktūrinius vektorinės autoregresijos modelius. Taikant makro-ekonometrinį modelį yra nustatomi visuminių išlaidų komponentai, o BVP paskirstymas atskiroms pramonės šakoms realizuojamas naudojant sektorinį ekonometrinį modelį, kuriame bendrasis vidaus produktas suskaidomas ir materialinės investicijos išskiriamos pagal veiklas. Toks detalizavimo laipsnis leidžia įvertinti atskirose veiklose pasireiškusius pirminio poveikio efektus bei gauti užduotyje suformuluotą BVP išskaidymą.

1 paveikslas. Integracijos į ES įtakos Lietuvai įvertinimo schema

Pastebėtina, jog pirminiai impulsai modelyje ateis ne į visas veiklas. Todėl dalies veiklų rodikliai modelyje bus įtakojami tik netiesiogiai, t.y. per antrinį poveikį, pvz., materialinių investicijų impulsai kitose veiklose įtakos statybų veiklos rodiklius ir pan.

ES teisės aktų įgyvendinimo bei kitų narystės ES sąlygų vykdymo pasekmių tyrimų rezultatų sisteminimas

 Įvairiose šalyse atliktų tyrimų išvadose vyrauja teigiamos nuostatos apie integracijos poveikį dabartinėms narėms. Pavyzdžiui Austrijai ir Vokietijai Keuschnigg ir Kohler (1999) bei Keuschnigg ir Keuschnigg (1999) prognozuoja teigiamą poveikį BVP augimui ilgu laikotarpiu apie 0.45 ir 1.08 procento atitinkamai, taip pat teigiamą efektą gerovei, kuris sudarytų apie 0.38 ir 0.51 procento BVP. Šalims kandidatėms taip pat prognozuojamas teigiamas poveikis pradedant Baldwin (1997) ir baigiant Lejour et al. (2001), Directorate (2001). Pastarajame tyrime teigiama, jog šalyse kandidatėse po stojimo dėl sanglaudos fondų ir kitos paramos iš ES bei bendro produktyvumo didėjimo BVP po stojimo iki 2009 metų augs vidutiniškai nuo 2.9 procentų pesimistiniame variante iki 5.6 procentų optimistiniame, t.y. keliais procentiniais punktais greičiau nei dabartinėse ES šalyse.

 Susisteminus iki šiol Lietuvoje atliktus ES teisės aktų įgyvendinimo bei kitų narystės ES sąlygų vykdymo pasekmių tyrimų rezultatus gauta:

 2002 – 2009 metų laikotarpiu investicijos į Lietuvos ūkį dėl stojimo į ES sudarytų apie 23 mlrd. litų. Įvertinta, kad ES struktūrinių ir Sanglaudos fondų lėšos bendroje investicijų sumoje šiuo laikotarpiu sudarytų apie 9 mlrd. litų. Valstybės atliekamos investicijos siektų 4,5 mlrd. litų. Kita dalis investicijų būtų finansuojama privataus sektoriaus lėšomis.

 Integracija į ES Lietuvai duos daug tiesioginės naudos išmokų iš ES biudžeto forma. Įvertinta, jog Europos Sąjungos struktūrinių ir Sanglaudos fondų lėšos, tiesioginės išmokos žemės ūkiui bei indėlis, kurį ES ir šalys donorės padarė (įsipareigojo padaryti) negrąžintinos pagalbos forma, 2002 –2009 metų laikotarpiu turėtų siekti apie 15 mlrd. litų.

 Įvertinta, jog integracijos kaštai 2002– 2009 metų laikotarpiu sudarytų apie 16 mlrd. litų, iš kurių 9 mlrd. litų tektų valstybei. Didžiausia šių kaštų dalis susijusi su Lietuvos valstybės įmokomis į ES
biudžetą. Analizuojamu laikotarpiu šios įmokos sudarytų apie 4,3 mlrd. litų. Taip pat nemaža kaštų dalis tenka darbų saugos reikalavimų įgyvendinimui (apie 3,5 mlrd. litų). Ignalinos AE uždarymo kaštai sudarytų apie 1,8 mlrd. litų (čia įvertintas tik 2002-2009m. laikotarpis, bei neįvertintos investicijos, susijusios su naujų elektrinių statyba, elektrinių modernizavimu bei gamtosaugos reikalavimų įgyvendinimu), valstybės administraciniai kaštai siektų apie 1,5 mlrd. litų. Taip pat įvertinta, jog Lietuvos ūkis patirs apie 1,7 mlrd. litų papildomų kaštų dėl darbo jėgos migracijos.

 Susisteminus Lietuvoje atliktus atskirų sektorių tyrimus nustatyta, jog dėl ES integracijos Lietuvoje turėtų labai išaugti materialinių investicijų apimtys. Pavyzdžiui, 2002 ir 2003 metais investicijų srautas Lietuvoje vien dėl privataus sektoriaus pasiruošimo integracijai turėtų būti didesnis nei po tris milijardus litų kasmet (palyginimui, iš viso 2001 metais materialinės investicijos be personalinių įmonių sudarė 6,5 mlrd.Lt. Toks investicijų augimas potencialiai galimas (nors kartais sunkiai įsivaizduojamas, pvz., lyginant tik 2002 ir 2001 metus investicijos vien į žemės ūkį turėtų išaugti keturiolika kartų). Todėl, pirma, pavienius sektorinius pasekmių tyrimus reikėtų vertinti daugiau kaip orientacinius, parodančius kokiuose sektoriuose dėl kokių priežasčių įvyks integracijos į ES įtakojami ekonominiai procesai. Antra, tikėtina, kad vertinant investicijų apimtis, stojimo į ES nulemtoms investicijoms priskirta ir didelė dalis neišvengiamų dėl globalizacijos procesų būtinų investicijų. Todėl tiesioginis jų rezultatų perkėlimas į šalies makroekonominių rodiklių prognozes gali sumažinti šių prognozių realumą.

 Prisitaikymas prie ES standartų neabejotinai sąlygoja ir sąlygos tam tikras papildomas investicijas. Tačiau norint panaudoti atskirų tyrimų informaciją apie prisitaikymo investicijų apimtis reikia papildomo investicijų poreikio bei terminų realumo vertinimo, ypač žemės ūkio ir pramonės veikloms, kuriose bendras deklaruotas 2002-2009 metų laikotarpio prisitaikymo investicijų poreikis viršija bendrą per tą patį laikotarpį iš ES gaunamų lėšų sumą apie septynis kartus.

 Vertinant atskirų sektorių prisitaikymo prie ES reikalavimų tyrimų rezultatų poveikį Lietuvos ekonomikai svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog nemaža dalis investicijų būtų atliekamos net ir tuo atveju, jeigu Lietuva ir nestotų į Europos Sąjungą. Tai sąlygotų vykstantys globalizacijos procesai, tarptautinio konkurencingumo siekimas, esama geografinė padėtis. Išgryninti investicijas vien tik integracinio į ES poveikio praktiškai neįmanoma. Šios aplinkybės ignoravimas, propaguojant dalinių tyrimų rezultatus gali sukelti tam tikras politines spekuliacijas, siekiant geriau tenkinti vienos ar kitos ūkio subjektų ar socialinės grupės reikalavimus.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2437 žodžiai iš 4830 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.