Teisingumas ir vidaus reikalai
5 (100%) 1 vote

Teisingumas ir vidaus reikalai

Teisingumas ir vidaus reikalai

Bendradarbiavimas teisingumo ir vidaus reikalų srityje – bendra Europos Sąjungos valstybių politika, kuria siekiama sukurti sąlygas laisvam asmenų judėjimui Sąjungoje.

Šios politikos vykdymo pradžia reikėtų laikyti XX a. aštuntajame dešimtmetyje išptėtotas tarpvyriausybinio bendradarbiavimo formas tokiose opiose srityse kaip kova su tarptautiniu terorizmu, narkotikų prekyba ir organizuotu nusikalstamumu. Kaip ir beveik tuo pačiu metu pradėjęs plėtotis Europos politinis bendradarbiavimas, jis vyko šalia Europos Bendrijų pusiau oficialių tarpvyriausybinių susitikimų forma pavadinta TREVI (pranc. Terrorisme, Radicalisme, Extrémisme, Violence Internationale santrupa). Vėliau, 1985 m., buvo sudaryta Šengeno sutartis, kuria kai kurios tuometinės EB valstybės tarpusavyje pradėjo kurti bendrą laisvo asmenų judėjimo erdvę. Šengeno sutarties ir 1990 m. pasirašytos jos įgyvendinimo konvencijos pagrindą sudarė nuostatos, reguliuojančios bendrą vizų, prieglobsčio politiką, politiką pabėgėlių, nelegalių migrantų atžvilgiu, ir bendra keitimosi asmenų duomenimis sistema. Tačiau ir šis bendradarbiavimas vyko už Bendrijų ribų. Tik Mastrichto sutartyje bendradarbiavimas šioje srityje buvo galutinai įformintas ir tapo viena iš ES sudedamųjų dalių (trečiasis ramstis).

Bendradarbiavimas teisingumo ir vidaus reikalų srityse motyvai buvo gana įvairūs. Viena vertus, jį skatino poreikis užkirsti kelią tarptautiniam nusikalstamumui, kuris tarp valstybių narių palaipsniui silpninant sienų kontrolę, tapo vis opesne bendra problema. Toks bendradarbiavimas susijęs ne tik su nusikalstamumu, bet ir su kitomis laisvo asmenų judėjimo temomis, tokiomis kaip imigracijos, prieglobsčio, vizų politika, turėjo kompensuoti nacionalinės sienų kontrolės atsisakymą.

1999 m. įsigaliojusi modifikuota Europos Sąjungos (Amsterdamo) sutartis šioje srityje pateikė nemažai naujovių, kurios laikomos vienais svarbiausių modifikuotos sutarties laimėjimų. Amsterdamo sutartyje išliko ta pati trijų ES ramsčių struktūra, tačiau dalis trečiojo ramsčio reikalų yra perkelti į pirmąjį, t.y. EB, ramstį, todėl pasikeitė ir pats trečiojo ramsčio pavadinimas. Dabar jis vadinamas policijos ir teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose.

Bendradarbiavimas teisingumo ir vidaus reikaluose apima tokias sritis: prieglobstis; migracija (atvykimas ir buvimas, išsiuntimas, readmisija); išorinių sienų apsauga; vizų politika; kova su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija, finansinių interesų apsauga; terorizmas; narkotikai; duomenų apsauga; policijos bendradarbiavimas; teisinis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose; teisinis bendradarbiavimas civilinėse bylose; muitinių bendradarbiavimas.

Lietuvai (kaip ir visoms šalims kandidatėms) rengiantis narystei ES teisingumo ir vidaus reikalų srityje, pagrindinis uždavinys ir keliamas reikalavimas yra užtikrinti teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą kovojant su organizuotu nusikalstamumu, narkotikų platinimu, nelegalia migracija ir pan. tiek tarp atitinkamų Lietuvos žinybų, tiek su analogiškomis ES šalių narių institucijomis. Šio bendradarbiavimo pagrindas ir viena iš svarbiausių dalių – keitimasis informacija kaip tarp ES šalių narių teisėsaugos institucijų, taip ir tarp Lietuvos teisėsaugos institucijų. ES reikalavimai dėl bendradarbiavimo keičiantis informacija yra išdėstyti Šengeno (Schengen) sutartyje, todėl dažnai vadinami tiesiog Šengeno reikalavimais.

Šis derybinis skyrius išsiskiria iš kitų tuo, kad sąlyginai nėra didelis ES teisės aktų (acquis) skaičius, kurių nuostatas reikia perkelti į Lietuvos teisę, tačiau ES šalys ypatingą reikšmę teikia šalies kandidatės administraciniams gebėjimams įgyvendinti ES nuostatas, ypač kovojant su korupcija, organizuotu nusikalstamumu, narkotikų platinimu, nelegalia migracija, t.y. vertinamas šalies teisėsaugos institucijų darbo efektyvumas ir rezultatai, darbuotojų kvalifikacija ir jos kėlimo sistema, apsirūpinimas tarptautinius standartus atitinkančia įranga ir pan.

Duomenų apsaugos srityje Lietuva 2000 m. vasario mėn. pasirašė Europos Tarybos Konvenciją dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu. Taip pat buvo priimata eilė įstatymų bei nutarimų ryšium su duomenų apsauga Lietuvoje. Įgyvendinant reformas, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija buvo reorganizuota į nepriklausomą vyriausybės įstaigą, kuri yra įgaliota prižiūrėti ir kontroliuoti Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo įgyvendinimą bei yra atsakinga už Europos Tarybos konvencijos dėl asmenų apsaugos automatizuotai tvarkant asmens duomenis nuostatų įgyvendinimą. Nepriklausoma Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija išlieka pagrindinė įstaiga šioje acquis srityje. Nuolatinis dėmesys skirtinas tarpžinybiniam bendradarbiavimui.

Vizų politika. 1999 m. kovo–birželio mėnesiais įsigaliojo bevizis režimas tarp Lietuvos ir Šengeno valstybių. Šioje srityje svarbiausia ir sunkiausia užduotis buvo derybos su Rusija dėl tranzito į Kaliningrado sritį. Lietuvos politika dėl supaprastinto vizų režimo Baltarusijos ir Kalinignrado srities pasienio gyventojams neatitiko bendros vizų politikos ir turėjo būti keičiama iki stojimo. Po sunkių, bet sėkmingai įvykusių derybų Ukraina, Baltarusija ir Rusija
buvo oficialiai informuotos apie vizų įvedimą 2003 m. traukinių keleiviams ir sunkvežimių vairuotojams, kertantiems Lietuvos teritoriją, vykstant į Kaliningradą ir iš jo, o taip pat Kaliningrado gyventojams ir visiems Baltarusijos bei Ukrainos piliečiams. Per Lietuvą į Kaliningrado sritį ir iš jos tranzitiniais traukiniais vykstantys Rusijos piliečiai, be Lietuvos pripažįstamų kelionės dokumentų, privalo turėti vadinamuosius supaprastintus kelionės dokumentus, kurie prilygsta vizoms.

Šiuo metu Jūs matote 36% šio straipsnio.
Matomi 787 žodžiai iš 2201 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.