Televizija
Televizija – nepakeičiamas žinių, mokslo ir progreso šaltinis. Dauguma laidų, rodomų per televiziją suteikia mūsų gyvenimui įvairumo, žaismingumo, turtina ir tobulina mūsų dvasinį pasaulį, bet ne visada. Lietuvos televizijų programose taip pat paplitęs smurtas. Retai galima pamatyti vaidybinį filmą, kurio turinys nebūtų susijęs su nužudymu, jau nekalbant apie kitokį smurtą. Dauguma mokslininkų sutaria, kad smurtas žiniasklaidoje sukelia agresiją realiame gyvenime. JAV atliktų tyrimų rezultatai byloja, kad smurtas žiniasklaidoje turi mažą, bet reikšmingą poveikį smurtui realiame pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacija smurtą sutapatina su svarbiausia sveikatos pro¬blemą ir kaip vieną iš jaunimo smurto prevencijos strategijų išskiria pastangas su¬mažinti smurtą žiniasklaidoje.
Smurto paplitimui žiniasklaidoje turi įtakos keletas veiksnių. Pirma, smurtas iš dalies sėk¬mingas veiksnys žiniasklaidos versle. Smurto scenos atkreipia žmonių dėmesį. Skirtingai nei geram straipsniui, čia nereikia gerai parašyti. Viska lemia šokiruojančios nuotraukos. Antra, žiniask¬laidos smurtinė veiksmo produkcija yra santykinai pelningesnė negu kitų žanrų. Tai gi leidinys, kuriame yra straipsnis reklamuoja save ir dar gauna už tai neblogas pajamas.
Vaikų auditorija mokslininkų vertinama kaip labiausiai paveikiama. Nors skirtingo am¬žiaus vaikams smurtas žiniasklaidoje turi nevienodą poveikį. Vaikai maždaug iki 8 metų amžiaus sunkiau skiria tikrovę nuo fantazijos. ir vyresnio amžiaus vaikams per televiziją ilgai veikiamiems informacijos, kuri reklamuoja idėją, kad smurtas yra malonumas arba tinkamas būdas spręsti problemas, kyla didelė rizika perimti atitinkamas nuostatas ir elgesį. Vyresnieji yra atsparesni žalingai smurto įtakai. Tačiau smurto žiūrėjimas daro įtaką. Tai pripratimas prie smurto, nesugebėjimas vertinti atitinkamų situacijų. Aš manau, kad smurtas tarp suaugusių žmonių gali būti vaikystėje žiniasklaidos paliktas pėdsakas.