Temperamentai ir ju tipai
5 (100%) 1 vote

Temperamentai ir ju tipai

1121

TEMPERAMENTAI IR JŲ TIPAI

Psichologija yra kilęs iš dviejų graikų kalbos žodžių : psyche – siela ir logos – mokslas. Taigi lietuviškai reiškia “sielos mokslas”. Tačiau pavadinimo vertimas nėra pakankamai apibrėžtas mokslui. Psichologija yra mokslas apie psichikos reiškinius , jų dėsnius ir mechanizmus. Mokslas koks jis bebūtų , visuomet reiškia žinių sistemą apie tam tikrą tikrovės sritį. Senovės Graikijos gydytojas Hipokratas dar V amžiuje prieš Kristų sukūrė teoriją, kuri davė pradžią mokslui apie temperamentus. Hipokrato nuomone, žmogaus temperamento skirtumus nulemia pagrindinių jo organizmo syvų (skysčių ) proporcija. Ir iš tų laikų liko šiuolaikiniai temperamentų pavadinimai: choleriškas(gr.-tulžis), kurio organizme vyrauja tulžis, sangvinikas(lot.- kraujas), jei organizme vyrauja kraujas, flegmatikas(gr.flegma- gleivės), kuris daugiau turi gleivių, ir melancholikas (lot. Melas chole). Hipotezė apie temperamento priklausomumą nuo pagrindinių syvų proporcijų jau seniai atmesta.

Temperamentu vadiname pastovias asmenybės savybes, pasireiškiančias psichinių reiškinių intensyvumu, tempais ir pastovumu. Temperamentas savotiškai “nuspalvina” asmenybės charakterį, valios ir sugebėjimų pasireiškimus, bendravimo manieras, keičia veiklą.

Šiuo metu populiariausia yra cheminė temperamentų tipologija. Pasak šios tipologijos, temperamentų skirtumai priklauso nuo vidaus sekrecijos liaukų. Buvo pastebėta, kad atskirų individų endokrininės liaukos yra skirtingų dydžių ir svorių. Kuo daugiau liauka išskiria hormonų, tuo stiprėja tam tikra organizmo veikla. Pavyzdžiui, asmuo, kurio adrenalininės liaukos daugiau išskiria adrenalino, būna labiau jautrus ir nervingas.

Kiekvienas žmogus turi įvairių ypatybių, dominuojant kurio nors vieno temperamento savybėms, nors grynųjų temperamentų tikrovėje nėra.Kiekvienas žmogus gimsta su tik jam vienam būdingomis tam tikromis savybėmis. Tai priklauso nuo genotipo – unikalaus, individualaus genų derinio. Ar tai reiškia, kad tos savybės vyraus jo asmenybėje? Norint pažinti tiek savo, tiek kito žmogaus asmenybę, reikia suvokti priežastis, lemiančias jos veiklos kryptingumą. Supratimas, kas asmenybėje yra įgimta, o kas susiformuoja raidos procese, reikalauja šiek tiek žinoti apie temperamentą ir charakterį.

Pagal jaudinimo ir slopimo savybes I. Pavlovas išskyrė 4 temperamentų tipus, jiems pritaikęs dar Hipokrato temperamentų pavadinimus, kadangi I.Pavlovo tipai priminė Hipokrato aprašytus temperamentų požymius. Žinoma, I. Pavlovo temperamentų klasifikacija buvo daug kritikuota ir pripažinta kaip gana ribota, tačiau ja patogu naudotis, apibūdinant žmogaus priklausomybę vienam ar kitam temperamento tipui, bandant numatyti jo veiklos tempus, dėmesio ir emocinių išgyvenimų ypatybes.

Pavlovas buvo ne vienintelis mokslininkas, domėjęsis temperamento tipų pasireiškimu asmenybėje. Vokiečių filosofas I. Kantas (I. Kant) gana išsamiai aprašė temperamento tipų kraštutines, labiausiai išreikštas savybes:

Sangvinikas. Psichinių procesų tempai greiti. Labai energingas ir darbingas. Emocijos kyla greitai ir ryškiai, pasireiškia veido mimika ir pantomimika. Būdinga lengva interesų ir emocijų kaita. Linksmas, nerūpestingas, optimistas, kupinas vilčių, mėgsta bendrauti , draugiškas, dėl to pageidaujamos draugijose. Sangvinikas dažnai nėra pastovus: džiaugiasi ir juokiasi, tačiau greitai gali nuliūsti iki ašarų, supykti dėl menkniekių ir greitai pamiršta nuoskaudas. Lengvai pažada, bet nemąsto apie ištęsėjimą, nemėgsta monotonijos, dažnai keičia darbo vietą, todėl nepasiekia didelių laimėjimų. Domisi išorine gyvenimo puse, mėgsta girtis, turi polinkį meilikauti, sako komplimentus, mėgsta gyvenimo malonumus. Nemėgsta siekti dorybių, kur reikia pasiaukojimo, kantrybės. Tai smagūs, draugiški, nepastovūs žmonės. Iš įžymių žmonių sangvinikai buvo vokiečių poetas Gėtė, muzikas Mocartas. Vertinant pagal Pavlovo nervinių procesų jaudinimo ir slopinimo 3 savybes, sangvinikas- stiprus, pusiausvyras, paslankus.

Cholerikas. Labai energingas, greitų reakcijų, stiprių emocijų su ryškiais išoriniais pasireiškimais žmogus.Choleriškai siekia pirmauti ir stipriai priešinasi viskam, kas jam trukdo. Didesnis polinkis į efektus ir jų prasiveržimus. Tai dažnai pusiausvyrą ir taktišką bendravimą prarandantys žmonės. Lyginant su sangvinikais, cholerikai yra daug pastovesni savo siekimais ir emociniu gyvenimu. Šie žmonės greit užsiplieskia, labai darbštūs, mėgsta pripažinimą, pagyrimus. Daug pasiekia, protingas, gabus : ‘ Turi dvi galvas ir nei vienos širdies’. Sugeba vadovauti. Psižymi protu, energija, stipria valia. Žymių žmonių choleriško temperamento atstovų randame labai daug: L. van. Bethovenas, A.Puškinas, V. Lansbergis ir kt. Pagal Pavlovą- stiprus, nepusiausvyras.

Flegmatikas. Lėti psichinių procesų tempai, labai didelis pastovumas ir maža kaita. Šaltakraujiškas, sunkiai susijaudina, valingas, ištvermingas, principingas, taktiškas, ramus, nemėgsta viešumos, patinka ramybė, poilsis, patogumai. Tai ramūs, lėti, uždari žmonės. Emocijos menkai tepasireiškia išoriškai. Flegmatiško temperamento žmonės nerodo didesnio aktyvumo tikslų, tačiau
pradėtus darbus paprastai užbaigia ištvermingai ir tiksliai. Iš žymių žmonių flegmatikai buvo pasakėčių rašytojai- Lafontenas, I.Krylovas. Pagal Pavlovą- stiprus, pusiausvyras, nepaslankus.

Melancholikas. Būdingiausi bruožai – labai didelis jautrumas, nepatiklumas, randa priežastį nerimui. Emocijos gilios ir pastovios, tačiau jų išorinės išraiškos silpnos, balsas tylus. Dažnai trūksta energijos, ištvermės ir pasitikėjimo savimi, tačiau dėl didelio jautrumo ir pastovumo melancholiško temperamento žmonės pasiekimais lenkia kitus. Vengia draugijų, triukšmo, dėl to jiems sunkiau užmegzti kontaktus ir bendrauti didesnėse kompanijose. Niūrus, linkęs būti vienas, įsigilinęs į vidinius išgyvenimus, abejoja, sunkiai apsispręndžia. Liūdnas, mato neigiamas spalvas. Iš melancholikų žymūs buvo F.Šopenas, V.M. Čiurlionis, S.Nėris. Pagal Pavlovą- silpnas.

Verta paminėti pavyzdį, patvirtinantį įgimtų nervų sistemos savybių reikšmę žmogaus elgesiui. Anglų psichologas (Chess) stebėjo (1970), ką tik gimusių kūdikių elgesį ir suskirstė juos į 4 temperamentų tipus pagal tai, kaip jie elgdavosi prašydami maisto. Vieni iš jų verkdavo intensyviai ir garsiai, bet, gavę maisto, tuojau nurimdavo. Jie buvo priskirti sangviniko tipui. Kiti po stipraus reikalavimo dar kurį laiką negalėdavo nurimti (cholerikai). Dar kiti maisto pradėdavo reikalauti pavėluotai, tačiau pavalgę, lengvai nurimdavo (flegmatikai), o paskutiniosios grupės kūdikiai vergdavo silpnai ir tyliai; pamaitinti dar ilgai verkšlendavo (jie buvo priskirti melancholiko tipui). Metams bėgant, visi šie vaikai buvo kartas nuo karto surenkami, stebimi, apklausiami. Pasirodė, kad spėjimas apie priklausomybę vienam ar kitam temperamento tipui pasitvirtino daugeliu atvejų.

Reikėtų paminėti ir tai, kad grynų temperamento tipų beveik nepasitaiko. Kiekvieno žmogaus temperamente rasime visų temperamentų bruožų, tačiau vis dėlto dažniausiai vyrauja kurio nors vieno temperamento savybės.

Temperamento ypatybes galima aiškinti ir hormoninių liaukų veiklos skirtumais, nes įvairių hormonų kiekio santykis lemia žmogaus veiklos tempus, emocines reakcijas. Asmenybės savybės iš dalies priklauso ir nuo to, kuris iš didžiųjų galvos smegenų pusrutulių yra labiau išsivystęs. Kairysis kontroliuoja loginį mąstymą, dešinysis – intuityvų mąstymą, kūrybingumą, todėl smarkesnis vieno ar kito iš pusrutulių išsivystymas gali lemti žmogaus polinkį į konkrečią veiklos rūšį. Įgimtos fizinės savybės (išorės bruožai, klausos, regos, judėjimo duomenys) taip pat įtakoja asmenybės formavimąsi.

Apibendrinant įgimtų veiksnių reikšmę, reikia pabrėžti, kad jie yra labai svarbūs, tačiau ne vieninteliai. Verta prisiminti garsųjį Mallifert dvynių atvejį (JAV), kai visiškai vienodas įgimtas savybes (genotipą) turintys berniukai, tuojau po gimimo buvo atskirti ir išaugo skirtingomis sąlygomis. Atsitiktinai susitikus po 39 metų, pasirodė, kad, nors jie ir pasirinko tą pačią profesiją, taip pat pavadino savo sūnus ir šunis, abiejų brolių asmenybės ryškiai skyrėsi. Tai rodo, kad, nors įgimtos savybės ir labai svarbios, ne mažiau reikšmės asmenybės susiformavimui turi ir aplinka.

Kalbėdami apie temperamentus, susiduriame su vertinimo problema: vieniems iš jų priskiriami „geri“, o kitiems „blogi“ bruožai. Tokie vertinimai nėra teisingi, kadangi nėra nei absoliučiai gerų, nei blogų temperamento bruožų. Kiekvienas temperamentas turi savo privalumų, ir tie patys bruožai gali būti skirtingai vertinami skirtingose situacijose. Nuo to priklauso, kokie charakterio bruožai susiformuoja jų pagrindu.

Temperamentas yra susijęs su įgimtomis žmogaus anatominėmis savybėmis. Vienaląsčių dvynių, augusių tose pačiose ir skirtingose šeimose, tyrimai parodė, kad 85 proc. atvejų temperamentas yra ne tik įgimta, bet ir paveldėta savybė iš abiejų tėvų. Vyrauja 2 temperamentų savybės. Nustatyti temperamentą galima 2 atvejais: 1) naujoj situacijos. 2) ekstremalioj situacijoj.

Į temperamentus būtina atsižvelgti renkantis profesiją. Dirbti prie sudėtingų valdymo pultų, veikti ekstremaliose situacijose , be abejo , geriau sugebės tie žmonės, kurių temperamentai turi daugiau judrumo, energingumo.

Tačiau daugumos profesijų, kur nėra didelių įtampų, įvairių temperamentų žmonės susiranda savo veiklos sritį. Galima manyti, kad pedagogo veikla geriausiai tiks choleriško ir sangviniško temperamento asmenys. Flegmatiškas pedagogas gali daugiau sukaupti įvairios informacijos ir kitokios medžiagos. O melancholiški mokytojai gali geriau suprasti ir atjausti moksleivius įvairių nesėkmių atvejais.

Temperamentų pakeisti neįmanoma – nėra tikslo, nes geriau adaptuosimės prie gamtinės ir visuomenės aplinkos bei vieni prie kitų būdami įvairesnių temperamentų. Tačiau saviugdos tikslas turėtų būti siekiamas sumažinti neigiamus kiekvieno temperamento pasireiškimus. Idealu būtu jei sangvinikas taptų – pastovesnis, cholerikas – santūresnis, flegmatikas –energingesnis, o melancholikas drąsesnis.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 1528 žodžiai iš 2958 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.