Temperamento įtaka bendravimo kokybei
5 (100%) 1 vote

Temperamento įtaka bendravimo kokybei

1121

TURINYS

TURINYS 2

ĮŽANGA 3

BENDRAVIMAS IR INDIVIDUALŪS SKIRTUMAI 4

TEMPERAMENTO ĮTAKA 4

Nuo ko priklauso tai, ar žmogus sėkmingai bendrauja su aplinkiniais? 5

Sangvinikas 5

Flegmatikas 6

Melancholikas 7

Cholerikas 7

IŠVADOS 9

LITERATŪRA…………………………………………………………………………………………………………………………..10

ĮŽANGA

Mus supa įvairūs gamtos objektai bei pačių žmonių sukurti daiktai. Tačiau pati beprotiškiausia, kasdieninė mūsų aplinka yra žmonių aplinka. Šeimoje ar darbe, kelionėje ar poilsio vietose – visur mus supa artimi ir tolimi,pažįstami ir nepažįstami žmonės.

Ši žmonių aplinka tokia mums svarbi ir reikšminga, kad be jos iš viso neįmanoma įsivaizduoti gyvenimo. Nykus ir pasibaisėtinas vienišumas, ryšių praradimas su žmonėmis. Kiekvienas mes pasiilgę kitų šilumos ir draugystės, kiekvienas siekiame bendrauti su mums artimais žmonėmis, dalintis su jais mintimis ir išgyvenimais. Neatsitiktinai poetas Justinas Marcinkevičius rašė, kad “mes nė vienas nemokame būti vienas”.

Tačiau su vienais yra lengva bendrauti,o su kitais ne. Tarp žmonių kartais imame neskirti žmogaus. Todėl ir su kitu žmogumi kartais palaikome tokius formalius ryšius, kaip ir su aplinkos daiktais. Tačiau pamiršdami, kad kiekvienas šalia mūsų esantis žmogus yra nuostabus nepakartojamas pasaulis.

Bendravimas :

• Suartina žmones, taip pradedame pasitikėti savimi ir kitais;

• Bendraudami mes pamatome savo ir kitu charakterį;

• Padeda išsipasakoti, kai būna sunku.

Taigi, mes negalime atsiskirti nuo pasaulio, nuo kitų bėdų ir rūpesčių, o turime juos užjausti, paguosti. Vadinasi bendravimas yra mūsų kasdienybė. Tačiau turime žinoti su kuo ir kaip reikia kalbėti. Čia prieisime ir prie temperamento. Išsiaiškinsime temperamento reikšmę bendravimo kokybei.

BENDRAVIMAS IR INDIVIDUALŪS SKIRTUMAI

• Kodėl vieni žmonės bendrauja lengvai, o kiti sunkiai?

• Ar su visais žmonėmis galime rasti bendrą kalbą?

• Kodėl vieni esame namisėdos, o kitiems reikia minios draugų?

• Ar žmogaus nuomonė apie save atsispindi jo bendravime?

• Kodėl ne su visais žmonėmis yra malonu bendrauti?

Jei bendravimas yra dviejų ar daugiau žmonių tarpusavio sąveika, tai ją didele dalimi įtakoja bendraujančių žmonių asmeninės savybės. Tų savybių dariniai ir visuma apibūdina žmogų kaip unikalią asmenybę. Šiuolaikinėje psichologijoje esti įvairių požiūrių į tai, kas tų savybių visumoje vaidina svarbiausią vaidmenį. Žinia, kiekvienos psichologijos krypties atstovas pateiktų savo atsakymą. Mes sustosime prie kelių pagrindinių asmenybės savybių ir pažiūrėsime, kaip jos siejasi su konkretaus žmogaus bendravimo ypatumais. Beje, reikia pažymėti, kad ta sąsaja abipusė: daugelio asmenybės savybių atsiradimas bei raiška priklauso nuo to, kaip ir kiek su tuo žmogumi buvo bendraujama vaikystėje. Bendravimas, kaip ir pats asmuo, kinta, nes žmogaus lemtis – augti ir bręsti taip nepaliaujamai, kaip nepaliaujamai kinta jo kūnas bei fizinė aplinka. Svarbiausia yra tai, kad pastarųjų kitimui žmogus turi palyginti nedidelės įtakos (dar nėra atrasta amžinos jaunystės eliksyro), bet psichologinė branda ir jaunystė (taip, taip!) yra paties žmogaus pastangų rezultatas.

Bendravimas yra vienas pagrindinių žmogaus poreikių. Jis kyla jau pačioje gyvenimo pradžioje. Iš tikrųjų be bendravimo su žmonėmis negali būti normalaus psichinio žmogaus vystymosi. Tai įmanoma tik grupėje, kolektyve. Praktiškai žmogus visados yra kelių kolektyvų narys.

Remdamasis tuo, kad visada ir visur individas gyvena asociacijoje su kitais žmonėmis, mokslininkai daro išvadą, jog bendravimas turi lemiamą įtaką žmogaus vystymuisi.

TEMPERAMENTO ĮTAKA

Temperamentas – tai pastoviausia psichinė savybė, įgimta ir mažai kintanti. Ji sudaro pagrindą greičiau ir lėčiau formuotis įvairiems charakterio bruožams. Psichologai pabrėžia svarbiausią temperamento ypatybę – žmogaus psichinės veiklos dinamiką, dažnai ją lygindami su upėmis. Viena jų srauni, vingiuota, greita, putojanti kriokliais, o kita rami lygumos upė. Jos labai skiriasi savo tėkmės greičiu, triukšmingumu, veržlumu ir kitomis savybėmis, priklausančiomis nuo gamtinių sąlygų.

Labai skirtingomis gyvenimo aplinkybėmis temperamento savybės dažnai pasireiškia tuo pačiu būdu. Ir abiturientų išleistuvėse ir laikant egzaminą, ir išgyvenant artimo žmogaus netekimą ar išdavystę, ir draugaujant, mylint – visuomet įžvelgsime tą patį temperamentą, nes tai pastoviausia asmenybės psichinė savybė.

Temperamentu žmonės domisi nuo seno. Žodis “temperamentas” reiškia “dalių santykį”, proporcijas. Mat senovės mokslininkai manė, kad temperamentas priklauso nuo žmogaus organizme esančių skysčių (kraujo, tulžies, gleivių) santykiu. Žmogaus, kurio organizmo skysčių sudėtyje vyravo kraujas (lotynų kalbos žodis “sanquis”), temperamentas buvo pavadintas sangviniškuoju. Mišinys, kuriame vyravo gleivės (graikų kalbos žodis “flegma”), pavadintas flegmatiškuoju temperamentu. Organizme vyraujant geltonajai tulžiai (graikų kalbos žodis “chole”), turėsime choleriškąjį temperamentą, o vyraujant juodajai tulžiai
(iš graikų kalbos žodžio “melaina chole”) – melancholiškąjį temperamentą.

Suprantama, ši antikinio mokslo sudaryta temperamentų klasifikacija nepaaiškina temperamentų pagrindo. Tačiau mėginimas išskirti žmonių tipus yra įdomus beje, tai daroma iki šiol. Šiuo metu daugiausia aiškinama, kad temperamentas priklauso nuo fizinės žmogaus konstitucijos, vidaus sekrecijos laiukos veiklos arba nuo nervų sistemos savybių santykio. Buvo padaryta išvada, kad yra 4 pagrindiniai nervų sistemos tipai:

1. stiprus, nepusiausvyra;

2. stiprus, pusiausvyra, judrus;

3. stiprus, pusiausvyra, lėtas;

4. silpnas.

Šie nervų sistemos tipai sudaro fiziologinį temperamentų pagrindą.

Nuo ko priklauso tai, ar žmogus sėkmingai bendrauja su aplinkiniais?

Gali būti, kad pirma mintis, kuri ateis jums į galvą, perskaičius šį klausimą bus tokia: nuo to koks tai žmogus, kokiais asmenybės bruožais jis ar ji pasižymi.

Vadinasi, tai, kaip mes bendrausime, visų pirma priklausys nuo to, kaip į mūsų poelgius reaguoja kiti, kokį elgesį skatina, palaiko, kokį – ignoruoja ir už kokį susilaukiame nuobaudų nepritarimo. Esame skirtingi ir iš prigimties, todėl bendravimui turės įtakos ir įgimtos savybės – temperamentas.

Sangvinikas

Sangvinikas – tai aktyvus, bet labiau save kontroliuojantis nei cholerikas žmogus. Bendravimas su kitais žmonėmis jam nekelia jokiu problemų. Jis lengvai susipažįsta ir geba ilgai išlaikyti gerus santykius su aplinkiniais, nors kaip ir cholerikas, greičiau yra kalbantis ir veikiantis nei besiklausantis žmogus. Jis elgiasi ne taip impulsyviai, tad aplinkiniai į jį žiūri kaip į pakankamai draugišką ir patikimą žmogų. Sangvinikas – tai neabejotinas lyderis, kuris lengvai imasi atsakomybės ir paprastai lengvai susitvarko su problemomis. Šio temperamento žmonėms geri santykiai su aplinkiniais yra svarbesni už smulkias asmenines ambicijas, ir tai kelia pasitikėjimą aplinkiniams. Sangvinikas yra puikus diplomatas ir nepakeičiamas, kai reikia užmegzti reikalingus ryšius, tačiau kartais jam trūksta atkaklumo ir ištvermės geriems sumanymams įgyvendinti.

Pavyzdys. Septyniolikmetės Vidos ryškios sangvinikės, dešimtos klasės mokinės, charakteristika. Vida gyva, judri mergaitė. Ji nuolat juda pertraukos metu, prieidama čia prie vienų, čia prie kitų draugių ir iš karto įsijungia į pokalbį. Pamokų metu suole taip pat nenusėdi, dairosi, kalbasi su suolo drauge, reaguoja į kiekvieną smulkmeną. Greitakalbe atsakinėjant pamokas, mokytojai prašo neskubėti. Jos jausmai, nuotaikos nepastovios. Mokykloje ir už jos ribų turi daug draugų, pažįstamų, lengvai su jais bendrauja, yra mėgiama.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 1148 žodžiai iš 2217 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.