Terorizmas
5 (100%) 1 vote

Terorizmas

Terorizmas

Terorizmu paprastai yra vadinamas organizuotų grupuočių sistemingas grasinimas ar nenuspėjamo smurto naudojimas siekiant ideologinių tikslų. Pagrindinis terorizmo taikinys – civiliai gyventojai, o pagrindinis ginklas – baimė.

Sąvoka teroristas turi neigiamą atspalvį. Paprastai teroristinių organizacijų nariai vengia šios sąvokos ir save vadina separatistais, partizanais ar laisvės kovotojais.

Vienas iš pagrindinių terorizmo tikslų – psichologiškai paveikti žmogų, išgąsdinti. Todėl metodai, kuriuos pasirenka teroristai, tarnauja šiam tikslui. Dažniausiai tie metodai priskirtini prie kriminalinės veiklos:

* žmonių grobimas;

* transporto priemonių užgrobimas;

* automobilių sprogdinimas;

* sprogmenų palikimas lėktuvuose ir masinio susibūrimo vietose;

* individualūs ir grupiniai nužudymai;

* komunalinių tinklų gadinimas;

* sabotažas;

* produktų ir geriamojo vandens užnuodijimas;

* įsilaužimas į kompiuterinius tinklus

Terorizmo rūšys

Terorizmą galima skirstyti pagal siekiamus tikslus:

* Nacionalistinis. Teroristai-nacionalistai siekia suformuoti atskirą savo valstybę, sutelkia dėmesį į kovą už nacionalinį išsivadavimą. Tokios grupuotės yra linkusios riboti smurto naudojimą, siekti pasaulio dėmesio atkreipimo).

Nacionalistinės teroristų grupuotės: „Airių respublikonų armija“, „Palestinos išsivadavimo organizacija“, „Baskų tėvynė ir laisvė“, „Kurdistano darbininkų partija“.

* Religinis. Religiniai teroristai naudoja smurtą „dieviškiems“ įsakymams vykdyti, taikosi į jiems svarbios kategorijos priešus. Religinės teroristinės grupuotės suinteresuotos ne tik suvienyti šališkus nacionalistų pasekėjus ar ideologus, bet tęsti jų dievo norų vykdymą.

Religinių teroristų grupuotės: Osama bin Ladeno „al-Qaeda“ tinklas, Palestinos musulmonų organizacija „Hamas“, Libano šiitų grupuotė „Hezbollah“.

* Valstybės remiamas. Valstybės remiamos teroristinės grupuotės naudojamos radikaliųjų valstybių, kaip užsienio politikos įrankis. Disponuodamos didesniais ištekliais valdžios remiamos teroristų grupuotės dažnai gali įvykdyti daugiau mirtinų išpuolių nei kiti teroristai.

* Kairiojo sparno. Kairiojo sparno teroristai yra pasiryžę sunaikinti kapitalizmą ir jį pakeisti į komunistinį ar socialistinį režimą.

Kairiojo sparno teroristai: Baaden-Meinhof grupuotė, „Japonų Raudonoji armija“, „The Weathermen“, „Raudonosios brigados“.

* Dešiniojo sparno. Dešiniojo sparno teroristai yra mažiausiai organizuoti teroristai, dažnai siejami su neonacių gatvių riaušininkais. Neofašistai-teroristai dažniausiai puola imigrantus ar pabėgėlius iš besivystančio pasaulio šalių ir yra kartu rasistai bei antisemitai).

• Anarchistinis (nuo 1870 m. iki 1920 m. anarchistinis terorizmas buvo pagrindinis reiškinys pasaulyje. Revoliucionieriai siekė nuversti valdžią, naudodami bombas kaip argumentą, ir tokiu būdu nužudydami daugybę šalių vadovų.

„Ne visi musulmonai yra teroristai, bet visi teroristai yra musulmonai“. Tokiu teiginiu būtų galima apibūdinti nemažos grupės vakariečių nuomonę apie musulmonus ir apie terorizmą.

Tokią demokratinės visuomenės poziciją dažnai stiprina ir didžiųjų Vakarų valstybių valdžia, po kiekvieno įvykdyto teroristinio akto įtariamuoju paskelbianti kiekvieną kilusį iš Artimųjų Rytų.

Nors žodis „terorizmas“ tapo kasdiene sąvoka, dažnas nesuvokia jos turinio ir sieja tik su musulmonų ekstremistų vykdomais išpuoliais. Oficialiai žodynuose terorizmas apibrėžiamas kaip prieš valdžią nukreipta politinio smurto forma, kurios tikslas sukurti baimės atmosferą ir taip priversti valdžią įgyvendinti teroristų tikslus.

Teroristiniu aktu galima vadinti bet kurį smurtinį nusikaltimą, kuriuo siekiama politinių tikslų. Vis dėlto, toks terorizmo supratimas nepadeda perprasti terorizmo reiškinio, nes faktiškai ištrina bet kokią ribą tarp terorizmo ir partizaninio karo ar terorizmo ir politinių perversmų.

Terorizmo istorija

Pirmoji organizacija, daugelio istorikų laikoma teroristine, yra Sikarijai, siautėję Judėjoje (Jeruzalėje) pirmajame amžiuje po Kristaus. Jų pavadinimas kilo nuo lotyniško žodžio “sicco” – durklas. Radikalusis Zealotų, vienos iš keturių pagrindinių judėjų religinių grupių, sparnas Sikarijai kovoje su romėnais naudojo metodus, kurie šiais laikais būtų pavadinti tipiniais terorizmo pavyzdžiais.

Turgaus aikštėse, susirinkimuose ar piligrimystės metu Sikarijų po apsiaustais slepiamų durklų aukomis tapdavo ne tik romėnai ar jų pakalikai, bet ir niekuo dėti praeiviai. Tokių, dažnai atsitiktinių žmonių, žudynių tikslas buvo kelti visuotinę baimę ir skleisti nepasitikėjimą romėnų valdžia.

Pirmoji radikalių islamistų grupė, taikiusi teroristinius metodus, buvo Karijitai – viena iš daugelio sektų, nepripažinusių kalifo Ali, vieno iš ankstyvųjų islamo lyderių ir Mahometo pusbrolio, valdžios. Šią sektą iš kitų skyrė žiaurūs veiklos metodai: naujokų krikštynos, kai kiekvienas naujas narys turėjo perpjauti gerklę vienam belaisviui, bei parodomosios religinės žmogžudystės, kai žudomi būdavo ne tik vyrai, bet ir jų žmonos bei
vaikai.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 699 žodžiai iš 2130 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.