Terorizmo sąvoka ir tipologija
5 (100%) 1 vote

Terorizmo sąvoka ir tipologija

Įvadas

Daugeliui pasaulio valstybių kova su terorizmu šiandien yra vienas iš svarbiausių prioritetų. Savo pasiryžimą visomis išgalėmis kovoti su tarptautiniu terorizmu deklaruoja Jungtinės Amerikos Valstijos, Rusija, Turkija, Haitis, Lietuva, Džibutis ir t.t. Daugelyje pasaulio valstybių specialiai kovai su terorizmu kuriami nauji įstatymai, formuojamos specialiosios antiteroristinės pajėgos, terorizmas (kaip grėsmė) minimas valstybių strateginiuose dokumentuose. Terorizmas, nepaisant jam skiriamo didžiulio dėmesio, ir toliau išlieka vienu sunkiausiai apibrėžiamų reiškinių, todėl ir pasirinkau šią rašto darbo temą „Terorizmas“, kad geriau galėčiau panagrinėti ir atskleisti terorizmą kaip tiriamąjį objektą, jo sąvoką, priešistorę, rūšis, dabartines terorizmo organizacijas ir teroro kaip proceso pabaigos perspektyvas.

Šį darbą atlikdamas rėmiausi įvairia literatūra: internetiniu dienraščiu www.bernardinai.lt , dienraščiu „Lietuvos Rytas“, tarptautiniu gynybos centro informaciniu internetiniu puslapiu www.cdi.org/index.cfm , internetiniu žurnalu www.sociumas.lt, bei Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo Akademijos išleista knygele „ Nacionalinio saugumo studijų perspektyvos Lietuvoje“. Šiai temai atskleisti kėliau sau aukštus reikalavimus, kuriuos ši mano pasirinkta literatūra ir atitiko, tai daugybė teisingai sudėliotų minčių ir nuomonių, teisingų sakinių ir apibrėžimų, kurie puikiai gali atspindėti šios temos svarbiausius elementus.

Rašydamas šį rašto darbą suskirsčiau jį į pagrindines penkias dėstomosias rašto darbo dalis, kurios tinkamiausiai padeda atskleisti terorizmo, kaip sąvokos, apibrėžimą, jo rūšis, bei kartu ir suteikia bendrų žinių apie šiandienos pasaulio teroristines organizacijas, kurių pavadinimus dažnas iš mūsų kasdien girdime per televizijos žinias, spaudą ar kitas visuomenės informavimo priemones. Šio darbo pagrindu laikiau mokslo šviečiamuosius straipsnius, kuriuos vėliau papildžiau įvairesne ir labiau suteikiančia gyvumo rašto darbui informacija iš šiandieninės spaudos straipsnių, nušviečiančių šiandieninio terorizmo realijas.

Terorizmo sąvoka

Terorizmas – organizuotų grupuočių sistemingas grasinimas ar nenuspėjamo smurto naudojimas norint pasiekti politinį tikslą. Politinių organizacijų, tiek dešiniųjų, tiek kairiųjų, nacionalistinių ir etninių grupių bei revoliucionierių terorizmas, buvo naudojamas visais istorijos laikotarpiais, visame pasaulyje.

Nors dažnai ši sąvoka vadinama destabilizavimo ar egzistuojančių politinių institucijų nuvertimo įrankiu, teroras taipogi yra pradėjęs veikti šalių viduje, pvz.: prieš valstybinę kariuomenę ar slaptąją policiją, prieš jų siekius baimės atmosferos sukūrimui ar ištikimumo valstybinei ideologijai paskatinti.

Iš pasaulio istorijos galima išskirti keletą tikrų terorizmo pavyzdžių: Senovės Romos imperija, Prancūzijos revoliucija, nacistinė Vokietija, buvusioji Sovietų Sąjunga valdant Stalinui.

Teroristai mėgina ne tik sukelti paniką, bet taip pat pakenkti pasitikėjimui valdžia ar vyraujančia politika šalyje-taikinyje. Taigi terorizmas veikia psichologinės įtakos pagalba, kuri pasiekia labai daug tiesioginių aukų ar puolamų objektų atžvilgiu. Jie naudoja gąsdinimą, tokiu būdu įbaugindami platesnę visuomenės dalį, pavyzdžiui, priešiškas etnines ar religines grupuotes, visą šalį ir jos politinį valdymą, ar tarptautinę bendruomenę, kaip visumą.

Paprastai teroristinės grupuotės susideda iš nedaug narių, riboto kiekio amunicijos, palyginti mažai organizacinių išteklių. Dėl šios priežasties jos priklauso nuo “netikėto antpuolio ir atsitraukimo” elementų – dramatiškų, dažnai efektingų, kruvinų, griaunamųjų ir smurtinių aktų, taip žavėdamiesi savo darbu.

Siūloma terorizmo sąvoka

Šiame darbe apie terorizmą nagrinėju šią terorizmo sąvoką: terorizmas – tai tyčinis smurto naudojimas prieš civilius arba civilius taikinius, norint pasiekti politinius tikslus.

Ši sąvoka sudaryta iš trijų svarbių elementų:

1. Veiklos esmė – smurto naudojimas, grasinimas susidoroti smurtu. Pagal šią sąvoką, veikla, neįtraukianti smurto ar grasinimo susidoroti smurtu, nebus laikoma terorizmu (įskaitant nesmurtinius protestus – streikus, taikias demonstracijas ir pan.)

2. Veiklos tikslas visada politinis – būtent tikslas pasiekti politinius siekius; valdymo formos pakeitimas, valdžios žmonių, socialinės ar ekonominės politikos keitimas ir pan. Veikla, neturinti politinių tikslų, nebus laikoma teroristine. Smurtinė veikla prieš civilius, neturinti politinių siekių, daugiausia nusikalstomoji kriminalinė, arba paprasčiau – psichiškai paveikto žmogaus veiksmas, nesiejamas su terorizmu. Vieni mokslininkai linkę politinių tikslų sąrašą papildyti ideologiniais ar religiniais siekiais. Sąvokos privalumas, kaip bebūtų, yra trumpumas, ir, kiek įmanoma, išsamumas. “Politinio tikslo” idėja yra pakankamai plati, įskaitant šiuos tikslus. Motyvacija – ideologinė, religinė, ar kokia kita, – už politinio tikslo, yra nereikalinga apibūdinti terorizmą.

3. Terorizmo taikiniai – civiliai. Dėl to terorizmas taip išsiskiria iš kitų politinio smurto rūšių (pvz., pilietiniai karai, civilių sukilimai).
Šis naikinimo būdas naudoja civilių gyventojų pažeidžiamumą – žmogiškąją silpną vietą; dėl sukeltų išpuolių prieš neginkluotas aukas, pasireiškia siaubingas daugumos žmonių susirūpinimas, didelis visuomenės informavimo priemonių dėmesys,.

Teroristai ar kovotojai už laisvę?

Šiandien nėra visos ir visų pripažįstamos terorizmo definicijos. Vienaip terorizmas apibrėžiamas kalbant apie tarptautinius santykius, kitaip įstatymuose ir kitokio pobūdžio valstybės institucijų dokumentuose. Skirtingiems tikslams vartojamas skirtingas terorizmo apibrėžimas.

Vadovaujantis skirtingais terorizmo apibrėžimais neretai pasitaiko atvejų, kai tie patys asmenys vienų būna įvardijami kaip teroristai, kitų – laisvės kovotojai. Tokiais atvejais, kalbant apie moralinį terorizmo vertinimą, dažnai išskiriamos dvi stovyklos. Vienos stovyklos atstovai (pvz., M. Walzer) mano, jog visais atvejais terorizmas yra blogis. Kitos stovyklos atstovai (pvz., A. Valls), vadinamieji „terorizmo apologetai“, prieš pasmerkdami terorizmą ir teroristus yra linkę atsižvelgti į aplinkybes. Aišku, jog abiejų stovyklų atstovai vartoja skirtingus terorizmo apibrėžimus.

Dar kiti teoretikai teigia, jog terorizmo sąvoka yra reliatyvi: priklauso nuo to, kaip jį apibrėžia suinteresuotieji. Kitaip tariant, jog, kas yra terorizmas ar kas nėra terorizmas, priklauso labai dažnai nuo to , ar įvertinimas kyla iš aukos, ar iš kaltininko pusės. Todėl tai, ką vieni laiko teroristiniu aktu, kiti gali laikyti išsilaisvinimo ir priespaudos kova. Todėl bet koks bandymas apibrėžti terorizmą, atskiriant jį nuo nacionalinio išsivadavimo kovos, tautos apsisprendimo teisės įgyvendinimo, visada susiduria su grėsme implikuoti, jog tam tikrais atvejais terorizmas yra pateisinamas.

Apibendrinant galima sakyti, jog, kai nėra vieno aiškaus ir visiems priimtino terorizmo apibrėžimo, kyla klausimų dėl kovos su terorizmu prasmingumo bei pagrįstumo. Negalime būti tikri, jog šiuolaikinės demokratinės valstybės visais atvejais vartoja tinkamą terorizmo apibrėžimą ir įkalina ar nužudo to vertus asmenis. Tokiu atveju dar daugiau abejonių kelia nedemokratinių valstybių, aktyviai dalyvaujančių kovoje su terorizmu, atitinkami veiksmai. Galbūt terorizmo sąvokos neapibrėžtumu naudojamasi žmogaus teisių pažeidimams nuslėpti?

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1061 žodžiai iš 3303 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.