Tėvų šeimos įtaka jaunuolių pasirengimui šeimyniniam gyvenimui
5 (100%) 1 vote

Tėvų šeimos įtaka jaunuolių pasirengimui šeimyniniam gyvenimui

TĖVŲ ŠEIMOS ĮTAKA JAUNUOLIŲ PASIRENGIMUI

ŠEIMYNINIAM GYVENIMUI

TIKSLAS: Išsiaiškinti, kaip jaunuoliai pasirengę šeimyniniam gyvenimui

UŽDAVINYS: Siekti, kad tėvai paaugliai bei mokytojai suprastu šeimos svarbą

NUMATOMAS REZULTATAS: Tėvai labiau bendraus su savo vaikais, mokytojai laisvu pamokų metu praves diskusijas apie šeimos planavimą ir pan.

DARBO FORMOS: Paskaita, diskusija

KLAUSYTOJAI: Paaugliai, tėvai, mokytojai bei mokyklos administracija

UŽSIĖMIMŲ LAIKAS IR VIETA: Paskaita vyks 2006 m. sausis 31 d. 1200 val. Mokyklos aktų salėje.

VARDAS, PAVARDĖ: Socialinė pedagogė

TRUKMĖ: 4 val.

NAUDOTA LITERATŪRA:

1. A. Chripkova, D. Kolesovas., Berniukas – Paauglys – Jaunuolis., K., 1985

2. R. Bormanas, H. Šilė., Tėvams apie lytinį auklėjimą., K., 1982

3. R. Grigas., Šeima ir dabarties pasaulis., V., 1988

4. www. šeima.lt

5. Lietuvos gyventojų politikos strategijos metmenys Vilnius: „Mokslo aidai“, 2004

Šeimos apibrėžimo patikslinimas – iki šiol šeima buvo vadinami du bendrai gyvenantys asmenys, nepriklausomai nuo to, ar jie susituokę, o dabar toks šeimos apibrėžimas – šeimą sudaro vyras ir moteris, kuriuos sieja santuoka. Taigi akcentuojami santuokiniai ryšiai. Žinoma, galima sakyti, kad kova dėl sąvokų tėra savotiškas žaidimas. Jis nesumažins atsainaus požiūrio į šeimą populiariojoje kultūroje, nesumažins skyrybų. Kita vertus, mano įsitikinimu, labai svarbu pasirinkti sąvokas, tai, kaip įvardijame problemas. Nes šiandien, kalbant apie šeimą, sumaištis egzistuoja ne tik sutuoktinių tarpusavio santykiuose, bet ir žodyne, kurį vartojame, kalbėdami apie šeimą, žmogų apskritai.

Svarbi yra šeimos, kurioje vaikas gimsta ir auga aplinka. Pirmieji socialiniai santykiai, tėvų elgesys, požiūris. Dar ne visi tėvai suvokia esą atsakingi už vaikų rengimą šeimai. Visa, kas tuo susiję, jiems atrodo neverta dėmesio. Tėvų nuomone, tas rengimas neturi jokios praktinės vertės. Tėvai ir vaikai gali kalbėtis ta pačia gimtąja kalba, vartoti tas pačias sąvokas ir gali vienas kito nesuprasti. Kodėl? Ogi todėl. Kad kiekvieno iš jų kitaip pragyventas gyvenimas, kitokia patirtis, skirtingų įvykių, procesų, kurie skirtingai formavo tėvo ir vaiko asmenybę, jo vertybių, orientacijų sistemą. Kalbėti jaunimui apie šeimą būtina. Antraip jaunimą galime stumti abejingumo balon, o juk ir jiems šiame pasaulyje yra skirta ne mažiau kilni misija – toliau tęsti tėvų darbus. Mūsų valstybė šeimai bei jos švietimui skiria nemažai dėmesio. Pasirodo, kad šiandien jaunimui palankiausias yra intensyvesnis lytinis švietimas. Tai, jog vaikus atneša ne gandras ir jie randami ne kopūstuose, šiandien žino kiekvienas paauglys, bet, pasirodo, blogai tai, jog ne kiekvienas žino, kaip nuo nepageidaujamo vaikelio apsisaugoti. Be to, ir tėvai dažnai nesupranta vaikų. Pavyzdžiui, ne kiekvienai mamai keturiolikmetė dukra gali prisipažinti, kad norėtų pasidaryti abortą, nes bijo moralizavimo, priekaištų ar, dar blogiau, jog bus verčiama gimdyti.

Kas palanku yra Lietuvos jaunimui? Jauniems žmonėms šiame chaotiškame pasaulyje ypač reikia visokeriopos paramos. Tačiau, aš esu įsitikinusi, kad palankiausia paslauga jaunimui šiandien – išmintingas bendravimo sugebėjimų ugdymas, rengimas santuokiniam gyvenimui, pagaliau – pagalba, atrandant savo gyvenimo kelią. Man paaiškino, kad gyvename pasaulyje, kuriame išplito ŽIV virusas, ir to nevalia ignoruoti. Be to, patriarchaliniai lietuviškų šeimų įpročiai esą iki šiol slegia jauną žmogų, trukdo jam išsiskleisti.Dauguma Lietuvos politikų, kaip jie tvirtina, labai vertina tradicinę šeimą, tai turėtų imtis sudėtingos užduoties, nuosekliai rengti Lietuvos įstatymus, kurie padėtų stiprinti šeimos institutą. Pirmasis konkretus žingsnis galėtų būti patikslinimas, jog jaunimo švietimas ir pasirengimas šeimai negali apsiriboti lytinių santykių prizme. Šeima pirmiausia yra bendruomenė, santykių pilnatvės ugdymas, o ne vien teisėta seksualinio poreikio tenkinimo erdvė. Taigi jaunam žmogui ne mažiau reikia bendravimo psichologijos įgūdžių bei sugebėjimo spręsti problemas, o ne nuo jų bėgti.

Tėvai ir mokytojai

Suderintas ir nuoseklus bendradarbiavimas – auklėjimo pagrindas. Mokyklos uždavinys – mobilizuoti tėvus, įtikinti juos, kad reikia dirbti iš vien, padėti spręsti tėvams visas auklėjimo problemas. Mokykla naudoja tokias jau įteisintas veiklos formas, kaip tėvų susirinkimai, mokinių lankymas namuose ir t.t. Šeimos, lytinis auklėjimas visuomenėje – tai ne vien žinių skleidimas, tai formuoti tokias pažiūras, įsitikinimus, charakterio savybes ir tokius jausmus, kad juos išsiugdęs žmogus galėtų lytinėje plotmėje elgtis sąmoningai.

Mokytojas turi pabandyti tapti mokinio ir jo tėvų tarpininku, įtikinti tėvus, kad nuo jų elgesio priklauso, slėps vaikas savo rūpesčius ar neslėps. Taip pat būtinas mokytojo bendravimas vienu metu su visos klasės mokinių tėvais. Eiliniuose klasės susirinkimuose mokytojai ir tėvai gali rasti bendrą kalbą. Mokytojas gali papasakoti apie savo stebėjimus, informuoti kai organizuojamas lytinis bei šeimos pasirengimas visuomenėje. Kai tėvai ir mokytojai pasitiki, ne tik lengviau svarstyti paauglių problemas, bet ir visai
įmanoma pasiekti gerų rezultatų. Daugelis mokyklų mokytojų supranta, kad mokinius reikia lytiškai auklėti, tačiau dalis tėvu nesugeba nugalėti psichologinio barjero.

Šiandien Lietuvoje

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 816 žodžiai iš 2615 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.