VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS
PEDAGOGIKOS IR PSICHOLOGIJOS FAKULTETAS
PRADINIO UGDYMO KATEDRA
Asta Bagočiūtė
Pradinio ugdymo specialybė
neakivaizdinio skyriaus III kurso studentė
REFERATAS:
„Tėvų skyrybos ir mokymosi problemos“
VILNIUS
2004 m.
LITERATŪRA:
1. Haim G. Ginott „Tarp tėvų ir vaiko“ Vilnius 1999 m
2. J. Kairys „Tarp paramos ir pagalbos“ Kintama 2001 m.
3. Ruth Peters „Vaikai ir tėvai. – Nebijokite drausmintis savo vaikų“
4. Internetinės svetainės:
www.takas.lt
www.gimtaszodis.w3.lt
Nei vienas gimdytojas neatsikelia ryte, ketindamas padaryti savo
vaiko gyvenimą nelaimingą. Nė viena motina nesako sau: Šiandiena aš
priekaištausiu, priekabiausiu ir žeminsiu savo vaiką kiekviena proga“.
Priešingai. Ryte daugelis motinų nutaria: „Šiandiena bus taiki diena. Jokių
raginimų, jokių ginčų, jokios kovos“.
Visi tėvai nori, kad jų vaikai būtų saugūs ir laimingi. Niekas
nesąmoningai nesistengia padaryti savo vaiką baikštų, drovų, netaktišką,
nepakenčiamą
Norime, kad vaikai būtų mandagūs, o jie šiurkštūs, norime, kad
jie būtų tvarkingi, o jie netvarkingi, norime, kad jie pasitikėtų savimi, o
jie jaučiasi nesaugūs, norime, kad jie būtų laimingi, bet jie tokie būna ne
visada….“
Haim G. Ginott
***
Vaiko asmenybę nuspalvina tvyranti jo namuose emocinė atmosfera.
Ši tiesa atrodo akivaizdi, tačiau tik nesenai pradėjome pripažinti tėvų
charakterio, jų gyvenimo būdo ir vaikų elgesio ryšį. Skyrybos kaip
amputacija, yra sukrečiantis įvykis visiems, kurie su jomis susiję. Tėvams
jos reiškia daugelio puoselėtų svajonių ir siekių pabaigą. Vaikams tėvų
skyrybos gali atrodyti pasaulio pabaiga. Šeimos žlugimo skausme ir
sumaištyje tėvai privalo priimti sprendimus, mažiausiai žalojančius vaikus.
Blogiausia, ką tėvai gali daryti – tai panaudoti vaiką kaip keršto kitam
priemonę. Jausmai dar neatšalę, galimybės – akivaizdžios, o pagunda
didžiulė. Kitas gimdytojas gali būti kaltinamas ir apkalbamas, ir vaikai
gali būti verčiami arba skatinami palaikyti vieną pusę nuolatiniuose
kivirčuose dėl teisių, globos, pinigų, auklėjimo būdų ir lankymo laiko.
Tokio elgesio poveikis vaikui gali būti pražūtingas.
Šeima – svarbiausias vaiko socializacijos institutas. „Šeima yra
visuomenės ir valstybės pagrindas“, – skelbia Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 38 straipsnis. Šeima yra santuoka arba kraujo ryšiais grįsta
mažoji grupė, kurios narius sieja bendra būtis, bendra moralinė atsakomybė
ir tarpusavio pagalba. Vaikams yra naudinga augti šeimoje, nes šeima yra
svarbiausias socializacijos institutas, joje žmogus ateina į pasaulį,
vystosi, ruošiasi gyvenimui.
Lietuvoje gyvena beveik milijonas vaikų iki 18 metų amžiaus. Tai
tik ketvirtadalis visų krašto gyventojų. Tik apie 79% vaikų auga tipinėse
šeimose, kuriose yra abu tėvai. Likę 21%, t. y. vos ne 200 tūkstančių vaikų
neturi laimės gyventi su abiem tėvais. Tik su vienu iš tėvų gyvena apie 17%
visų Lietuvos vaikų. 84% visų nepilnų šeimų sudaro motinos su vaikais ir
tik 16% tokių šeimų su vaikais gyvena tėvai.
Geriausia, ką gali padaryti išsiskyrę tėvai – išlikti tėvais ir
nebūdami sutuoktiniais. Tačiau tai nėra lengvi įgyvendinamas ketinimas, nes
tam reikia nuoširdumo regimybės, esant priešiškumui ir nesantaikai.
Profesionali pagalba gali padėti tėvams objektyviau susidoroti su savo
nuoskaudomis ir daryti tai, kas iš tiesų yra jų vaikams geriausia. Kaip
pastebi daktarė Louise Despert: „Vyras ir moteris gali nesugebėti padaryti
savo santuoką sėkmingą. Tačiau jie vis dėlto gali padaryti sėkmingas savo
skyrybas. Stengdamiesi, pasitelkdami išmintį ir pagalbą, jei gali paversti
savo skyrybas – deja, nebe vedybas – brandinančia patirtimi“.
Tyrimai rodo, kad būsimas vaiko elgesys ir emocinė sveikta (kuri
besąlygiškai veikia ir jo mokymąsi) priklauso nuo to, kaip abu tėvai
elgiasi išsiskyrimo metu ir oficialios ištakos metu ir po to. Deja,
daugelis tėvų, patys išgyvendami skyrybas, dar nėra emociškai pasirengę
pamatyti, kas ir kaip keičiasi jų vaikų gyvenime. Vieniši tėvai susiduria
su sutrikimais, trukdančiais ramiai gyventi, tai rūpestis dėl pinigų,
galima depresija, kaltės ir vienišumo jausmai. Daugelis tėvų paprastai turi
tiek daug asmeninių problemų, kad bent jau iš pradžių tiesiog nepajėgia
domėtis savo vaiko poreikiais. Po skyrybų daugelis vaikų, nors ir kaip
nuoširdžiai jaudinasi dėl motinos ir tėčio, iš tiesų yra susirūpinę, kas
nutiks jiems. Vieniši tėvai turi
būti teisingi, bet valdyti padėtį. Čia į
pagalbą ateina ir mokykla. Mokytojas turi pravesti pokalbį ir su tėvais ir
su vaikais. Turi kalbėti per pamokas apie tokias situacijas kaip tėvų
skyrybos, analizuoti tai ir visais būdais aiškinti vaikams, kad tai nėra
jiems pavojinga ir jokio pavojaus vaikui negresia.
„Jis mylėjo ir mane, ir 5-erių metukų dukrelę. Jis buvo
išsilavinęs, puikus vyras ir geras tėvas. Bet tai jau buvo…Vieną dieną