Tiesioginiai ir netiesioginiai mokesciai
5 (100%) 1 vote

Tiesioginiai ir netiesioginiai mokesciai

TURINYS

1 ĮVADAS 2

2 VALSTYBĖS PAJAMŲ ŠALTINIAI 3

3 MOKESČIŲ FUNKCIJOS IR SAVYBES 3

4 APMOKESTINIMO PRINCIPAI 5

5 LIETUVOS MOKESČIŲ SISTEMA 6

6 TIESIOGINIAI MOKESČIAI 8

6.1 Pelno mokestis. 8

6.2 Gyventojų pajamų mokesčiai. 9

6.3 Kelių mokestis. 9

6.4 Garantinio fondo mokestis. 10

6.5 Kiti mokesčiai. 11

7 NETIESIOGINIAI MOKESČIAI 11

7.1 Pridėtinės vertės mokestis. 11

7.2 Akcizai. 13

7.3 Muitai. 13

7.4 Socialinio draudimo mokesčiai. 15

8 IŠVADOS 17

9 PRIEDAI 18

10 LITERATŪRA 19

1 ĮVADAS

Valstybės funkcijų vykdymui būtini atitinkami fnansiniai resursai, kurių svarbiausias šaltinis yra valstybės pajamos, surenkamos į biudžetą iš įvairių mokesčių.

Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą, svarbu rasti tinkamą mokesčių sistemos modelį, kuris užtikrintų teisingas konkurencijos tarp kitų šalių narių sąlygas. Todėl ES pirmiausia reguliuoja netiesioginius mokesčius, t.y. tuos mokesčius, kurie tiesiogiai turi įtakos pačiai rinkai ir konkurencijai – akcizus, pridėtinės vertės mokestį, muitus. Šie pagrindiniai mokesčiai nustatomi pagal ES normas ir direktyvas. Tie¬sio¬gi¬nių mo¬kes¬čių ES nė¬ra su¬de¬ri¬nu¬si, to¬dėl nė¬ra kon¬kre¬čių nor¬mų, ku¬rias Lietuva tu¬rė¬tų tai¬ky¬ti. Šio¬je sri¬ty¬je gre¬ta ki¬tų tei¬sės ak¬tų Lie¬tu¬va tu¬ri va¬do¬vau¬tis ES pri¬im¬tu va¬di¬na¬muo¬ju Mo¬kes¬čių eti¬kos ko¬dek¬su (Co¬de of Con¬duct for Bu¬si¬ness Ta¬xa¬tion), t.y. ver¬slo ap¬mo¬kes¬ti¬ni¬mo tai¬syk¬lė¬mis, ku¬rios iš es¬mės ir sa¬ko, kad tie¬sio¬gi¬niai mo¬kes¬čiai tu¬ri bū¬ti tai¬ko¬mi taip, jog ne¬bū¬tų dis¬kri¬mi¬na¬ci¬nių ar kon¬ku¬ren¬ci¬nių iš¬krai¬py¬mų, taip pat kad bū¬tų už¬tik¬rin¬tas ben¬dro¬sios rin¬kos funk¬cio¬na¬vi¬mas.

Darbo tikslas: išsiaiškinti mokesčių svarbą, jų savybes, ir išanalizuoti kokie yra tiesioginiai ir netiesioginiai mokesčiai.

Darbo objektas: tiesioginiai ir netiesioginiai mokesčiai.

Darbo uždaviniai:

1. išsiaiškinti kokie yra pagrindiniai valstybės pajamų šaltiniai;

2. išanalizuoti kokios yra pagrindinės mokesčių savybės ir funkcijos;

3. išsiaiškinti kokie yra pagrindiniai apmokestinimo principai;

4. išanalizuoti pagrindinius mokesčių elementus ir susipažinti su mokesčių sistema Lietuvoje;

5. išsiaiškinti kokie yra tiesioginiai mokesčiai;

6. išsiaiškinti kokie yra netiesioginiai mokesčiai.

Darbo metodai: mokslinės literatūros analizė.

2 VALSTYBĖS PAJAMŲ ŠALTINIAI

Norėdama atlikti daugybę funkcijų, valstybė turi disponuoti lėšomis, pakankamomis išlaidoms finansuoti. Šios lėšos “suplaukia” į valstybės iždą iš tokių pagrindinių šaltinių, kaip mokesčiai, socialinio draudimo įmokos, prekių ir paslaugų pardavimai, nuosavybės teisė, negrąžintini neatlyginami pervedimai (grantai) ir skolinimas. Išvardintos įplaukos, išskyrus paskutinį elementą, sudaro valstybės pajamas.

• Mokesčiai surenkami iš privataus sektoriaus be jokiu įsipareigojimų duoti kažką mainais;

• Socialinio draudimo įmokas sudaro lėšos, pervedamos savarankiškai pagal individualias draudimo programas ar/ir sumokamos darbdavių už savo darbuotojus (skaičiuojamos kaip procentas nuo darbo užmokesčio fondo, darbuotojų skaičių, bendrų pajamų ar kitu būdu). abiem atvejais tai yra tarsi avansiniai mokėjimai už teisę gauti socialinę paramą ateityje;

• nemokestines biudžeto pajamas sudaro lėšos, gautos parduodant valstybės gaminamos prekes ar teikiant paslaugas, t.y. nemokestinės pajamos yra gaunamos iš pirkimo-pardavimo sandorių arba mainų;

• Grantai yra gaunami kaip parama iš kitų valstybių ar tarptautinių organizacijų – donorų;

• Skolindamasi valstybė laikinai (trumpesniam ar ilgesniam laikotarpiui) gauna teisę disponuoti tam tikra pinigų suma, įsipareigodama ją grąžinti nustatytu terminu, iki kurio reguliariai mokamos palūkanos.

Apibendrinant, mokesčiai yra priverstinė duoklė valstybei, o kitus valstybės pajamų elementus privatus sektorius teikia valstybei savanoriškai. Iš visų paminėtų pajamų kategorijų mokesčiai yra didžiausias įplaukų ir pajamų šaltinis, todėl mokesčių politika yra pajamų politikos dėmesio centre. Be abejo, bet kuriai valstybei rūpinasi sukurti “gerą” mokesčių sistemą, efektyviai ją valdyti, užtikrinti jos sklandų funkcionavimą.

3 MOKESČIŲ FUNKCIJOS IR SAVYBES

Patys seniausiai apmokestinimo faktai istorijoje užfiksuoti molinėse lentelėse, rastose atliekant kasinėjimus Lagašo mieste, valstybės, kuri gyvavo prieš šešis tūkstančius metų, teritorijoje (dabartinė Irako teritorija). Per ilgą mokesčių gyvavimo istoriją ne kartą keitėsi požiūris į jų esmę, paskirtį ir funkcijas. Per kelis pastaruosius šimtmečius susiformavo trys populiariausios mokesčių teorijos, grindžiamos šiomis pagrindinėmis idėjomis:

• Mokesčiai – tai kaina už valstybės teikiamas paslaugas. Pirmieji šios teorijos šalininkai buvo A.Smitas ir D.Rikardas. Šiame amžiuje šią teoriją vystė Dž.Bjukanenas ir Dž.Hiksas. Valstybė įgyvendina savo politiką, atsižvelgdama į visų gyventojų interesus, o už tai jai priklauso tam tikras atlygis, kurį ir sudaro renkami mokesčiai.

• Mokesčiai yra ekonomikos stabilizavimo priemonė. Pirmas
tokį požiūrį į mokesčius savo knygoje “Bendroji užimtumo, procento ir pinigų teorija” (1936 m.) išdėstė Dž.Keinsas. Kaip žinoma, jis propagavo aktyvų valstybės dalyvavimą ekonomikoje, pabrėždamas rinkos mechanizmo netobulumą. Siekiant visuomeninės paklausos ir pasiūlos pusiausvyros, valstybė gali veikti atitinkamos valstybės pajamų/mokesčių politikos pagalba. Po Antrojo pasaulinio karo neokeinsininkai (atstovai – E.Domaras, A.Hansenas, K.Klarkas, F.Peru ir kiti) ir neoklasikai (tokie mokslininkai, kaip M.Fridmanas, Dž. Mydas, R.Solou ir kiti) tęsė diskusiją apie valstybės mokesčių politikos pritaikymą ir efektą. Nepaisant šių dvejų teorijų skirtingų principinių šaknų, požiūris į valstybės vaidmenį ekonomikoje yra artimas pakankamai racionalus Tai patvirtina ir šiuo metu populiarus tarp ekonomistų argumentas, kad valstybės kišimasis į ekonomiką turi būti kruopščiai apgalvotas, pamatuotas ir suderintas, atsižvelgiant į rinkos dėsnius. Šiuolaikinės ekonomikos reguliavimo teorijos (pvz., P.Samuelsonas, A.Masgreivas) remiasi mišria ekonomika, ir reikalauja nacionalinių pajamų paskirstymą derinti su optimaliais privačiais ir valstybiniais interesais ilgalaikėje perspektyvoje. Šiam tikslui turėtų tarnauti ir nuosaiki valstybės išlaidų bei mokesčių politika.

• Mokesčiai – tai pajamų išlyginimo priemonė. Šios teorijos šalininkai (Ž.Furasje, S.Kuznecas, R.Tiboldas ir kiti) įrodinėja, kad per mokesčius nacionalinės pajamos turi būti perskirstomas, nukreipiant jas iš turtingųjų neturtingiesiems. Pagrindinį vaidmenį čia turėtų atlikti tiesioginiai mokesčiai (pajamų, turto), taikant progresyvinius tarifus, o verslo mokesčiai turi mažėti tam, kad nebūtų slopinama iniciatyva ir nebūtų stabdoma gamybos plėtra.

Nepaisant skirtingų akcentų, visos ekonominės mokyklos išskiria keletą esminių funkcijų, per kurias atsiskleidžia socialinis-ekonominis mokesčių vaidmuo:

• Fiskalinė funkcija pasireiškia tuo, kad nacionalinio biudžeto pajamos iš esmės yra formuojamos šalies mokesčių sistemos dėka (pvz., Lietuvoje mokestinės įplaukos sudaro apie 95 proc. nacionalinio biudžeto pajamų).

• Perskirstomoji funkcija susijusi su fiskaline funkcija ir pasireiškia tuo, kad mokesčių mokėtojų lėšos, sukauptos nacionaliniame biudžete, perskirstomos subsidijų, paramos ir kitų pervedimų (transferų) forma tarp gyventojų, ūkio subjektų, ekonominės veiklos sferų, regionų.

• Reguliavimo funkcija realizuojama tada, kai valstybė, per mokesčių sistemą (įvesdama naujus mokesčius, keisdama tarifus ar/ir apmokestinimo taisykles, suteikdama mokesčių lengvatas ir t.t.) sąlygoja resursų pasiskirstymą ekonomikoje, skatina ar stabdo tam tikrą ekonominę veikla bei įtakoja makroekonominius procesus (augimą, infliacija, užimtumą).

4 APMOKESTINIMO PRINCIPAI

Visi mokesčiai ir jų nustatymo metodai bei principai sudaro šalies mokesčių sistemą. Kiekvieną mokestį įveda tik aukščiausioji šalies valdžia; Lietuvoje – Seimas.

Sutinkamai su mokesčių sistemos koncepcija, kuri patvirtinta LR Vyriausybės (2001 m. sausio 15 d. nutarimas Nr. 43), mokesčių sistema turi atitikti tokius principus:

• teisingumo;

• lygybės ir neutralumo:

• aiškumo;

• viešumo;

• administravimo veiksmingumo.

Teisingumas. Mokesčių sistema turi užtikrinti teisingą, proporcingą mokesčių paskirstymą. Teisingas apmokestinimas garantuojamas tada, kai kiekvienas subjektas sumoka valstybei proporcingą dalį savo pajamų. Valstybės pajamų sistema turi užtikrinti ekonominę plėtrą.

Lygybė ir neutralumas. Mokesčių įstatymai neturi suteikti galimybių taikyti skirtingas teisės normas atsižvelgiant į mokesčio mokėtojo vykdomos veiklos rūšį ar mokesčio mokėtojo statusą. Mokesčiai turi užtikrinti biudžeto pajamas, o ne spręsti pavienių ūkio subjektų problemas kitų mokėtojų sąskaita taikant įvairias mokesčių lengvatas ir darant kitas išimtis. Mokesčių sistema neturi iškreipti natūralios konkurencijos.

Siekiant mokesčių sistemos neutralumo turi būti išplėsta mokesčių bazė, kad būtų išvengta apmokestinimo netolygumų, kai apmokestinimas priklauso nuo vykdomos veiklos ar gaunamų pajamų rūšies.

Mokesčių sistemos neutralumas, išplėtus mokesčių bazę, sudarys sąlygas mažinti atskirų mokesčių tarifus, sukaupti reikiamas biudžeto pajamas valstybės funkcijoms užtikrinti.

Aiškumas. Mokesčių įstatymai ir kiti teisės aktai turi būti aiškūs, neprieštarauti vieni kitiems.

Mokesčių administratorius turi užtikrinti vieningą ir aiškią mokesčių įstatymų nuostatų taikymo praktiką, skelbti mokesčių įstatymų komentarus, paaiškinimus ir pan. taip, kad jie būtų suprantami visiems mokesčių mokėtojams.

Viešumas. Rengiami teisės aktų projektai turi būti pateikti suinteresuotoms institucijoms (nevyriausybinėms organizacijoms, verslo asociacijoms, ūkio subjektams), kurios turi turėti galimybę pareikšti savo nuomonę arba kitaip prisidėti prie jų rengimo. Būtina ¬skirti pakankamą ir kiek įmanomą ilgesnį laikotarpį, kad verslo dalyviai susipažintų su teisės aktų projektais, nustatančiais iš esmės naujas apmokestinimo taisykles. Šie projektai turi būti skelbiami specializuotuose leidiniuose, rengiami projektų aptarimai su suinteresuotomis
ir organizacijomis.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1548 žodžiai iš 4926 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.