TIESIOGINIŲ IR NETIESIOGINIŲ MATAVIMŲ PAKLAIDŲ ĮVERTINIMAS
Variantas 22
Studentas: Donatas
Grupė: IF-2/9
Vertintojai: doc. Petras Povilas Žvirblis
doc. R. Brazdžiūnas
Data: 2003-02-20
1. Darbo tikslas.
Išmokti matuoti slankmačiu, mikrometru;
Sverti svarstyklėmis;
Nustatyti tiesioginių bei netiesioginių matavimų paklaidas.
2. Darbo metodika.
Bendruoju atveju, kūno masės tankiu vadiname dydį:
(1)
čia V – kūno tūris, m – jo masė.
Šiame laboratoriniame darbe nustatysime vienalyčio lauko ritinio tankį.
(3)
Kai fizikinio dydžio tikroji (arba labiausiai tikima) vertė yra x , o jį matuojant gaunama xi, tuomet dydis:
x i = x – xi (4)
vadinamas jo absoliutine paklaida. Matavimo tikslumą parodo santykinė, arba procentinė paklaida:
δ xi = , arba δ xi = % (5)
Ieškomojo dydžio x vertę patikimiausiai nusako visų matavimo verčių aritmetinis vidurkis.
i=1,2,3…n (6)
Bendram matavimo tikslumui įvertinti skaičiuojama vidutinė kvadratinė paklaida:
(7)
Šiame darbe masės tankis apskaičiuojamas tiesiogiai išmatavus ritinio masę m, jo ilgį l ir skersmenį d, t.y. = (m, l, d). Tuomet netiesiogiai išmatuoto dydžio paklaidos formulė gaunama apskaičiuojamą dydį diferencijuojant pagal visus tiesiogiai matuotus dydžius:
(8)
3. Darbo rezultatai.
1. Svarstyklėmis pasvėrę ritinį randame jo masę m ir įvertiname svėrimo paklaidos ∆m didumą ir tipą.
2. Slankmačiu išmatuojama ritinio ilgis ir įvertinama paklaidos ∆ didumas ir tipas.