Tiesos jėga prieš prievartą
5 (100%) 1 vote

Tiesos jėga prieš prievartą

1121

Tiesos Jėga prieš Prievartą

Dvidešimtas amžius įėjo į istorija ne kaip kruvinų revoliucijų, niokojančių karų, gyvybės naikinimo tobulos industrijos, o kaip neprievartinių pergalių prieš prievartą amžius. Jėgos, slypinčios aktyvioje neprievartoje, suvokimas, gebėjimas ją apgalvotai, panaudoti, sprendžiant socialinius ir politinius konfliktus. Žengiant galbūt jau XX a. paskutinius žingsnius, labai svarbu nesustoti, negrįžti atgal, suprasti ir įtikinti kitus, kad neprievarta yra vienintelė alternatyva prievartai. Prievarta kaip sąvoka spec. literatūroje vartojama plačiąja prasme. Ja pažymime visą tai, kas slopina žmogaus fizinių ir dvasinių galių vystymasis; išskiriamos jos įvairios formos: fizinė, struktūrinė, psichologinė ir t.t. Istorijos eigoje tradiciniu atsakymu į prievartą buvo ir tebėra kontroprievarta. XX a. vis dažniau į prievartą atsakoma aktyvia neprievarta. Jos istorija siekia tūkstantmečius, tačiau tik XX a. po taikių Gandžio pergalių Indijos tautų kovoje dėl nepriklausomybės ji tapo pripažinta įvairių politinių konfliktų sprendimo priemone.

Teisingumas

Norėčiau pakalbėti apie teisingumą, nes manau kad teisingumas yra glaudžiai susiejąs su tiesa. Žinome, kad moralės subjektas yra žmogus – asmuo. Kaip būtis, jis sugeba suprasti ir objektyviai pažinti gėrį, turėdamas laisvai apsispręsti ir tvarkyti gyvenimą savo nuožiūrą. Būtent čia praverčia tam tikri vidiniai sugebėjimai kaip protingumas, santūrumas ir drąsa. O be šių dorybių, yra dar viena, jau nuo pat Vakarų kultūros aušros labiausiai stebindavo žmones ir filosofus: teisingumas. Atydžiau pažvelgus, teisingumas pasireiškia trim budais. Priklausomai į kuriuos santykius kreipsime dėmesį, tada pats teisingumas atrodys kitaip. Lengviausiai yra suprantamas mainų teisingumas, apimantis santykius tarp atskirų žmonių. Šį teisingumą paprastai turime omenyje sakydami, kad kažkas padarė teisingai ar neteisingai, pvz.,atidavė, ką buvo skolingas, apgavo nustatydamas kurios nors prekės vertć. Bet šio teisingumo, yra dar du ne tokie akivaizdūs jo tipai. Pirmasis jų – bendrasis teisingumas. Šis teisingumas įpareigoja kiekvieną žmogų, priklausanti tam tikrai visuomenei, kuriai kai kas priklauso iš to, kas yra kiekvieno mūsų. Be šiuo teisingumo visuomenė subirtų. Antra vertus, mums taip pat priklauso visuomenėje, atstovaujamoje atitinkamų valdžios organų, ir čia veikia padalijimo teisingumas. Tad pažvelkime atidžiau į šiuos tris teisingumo tipus.

Bendrasis teisingumas. Visuomenė, kurioje žmogus gyvena, įgauna įvairias organizacinės formas. Plačiausia ir santikinai tobuliausia šiandien yra valstybė, nors, pvz., antikinėje Graikijoje tai buvo vadinamieji miestai-valstybės. Pati valstybė turi būti tinkamai suorganizuota. Tai pasiekiama politine santvarka ir valdžios, kurią ji turi, padalijimu. “Politikoje” Aristotelis išvardija šešis politinės santvarkos tipus, kuriuos net ir šiandien galime laikyti klasikiniais. Pirmoji santvarka yra monarchija, antroji- aristokratija, trečioji – politėja. Šios santvarkos, kaip sako Stagirietis, yra tikros. Kitos – tironija, oligarchija ir demokratija – pirmųjų išsigimimas. Įvertinus politinių sistemų įvairovę, kitaip atrodo bendrasis teisingumas. Iš esmės šis teisingumas apsiriboja dviem pagrindinėmis pilietinėmis pareigomis: tai yra turto aukojimas ir gyvybės aukojimas. Kad valstybė galėtu normaliai veikti, ji turi turėti atitinkamų finansinių išteklių, todėl dalis pajamų, kurias gauna piliečiai, turi būti perduota valstybės iždui. Paprastai tai vykdoma sumokant mokesčius, ir suprantama, kad tai nėra malonus dalykas, bet be mokesčių valstybė gali žlugti. Kalbant apie gyvybės aukojimą, svarbiausiai atsakingai traktuoti karinę tarnybą. Ji reguliuojama įvairių įstatymų ir gali būti savanoriška.

Dabar iškyla klausimas: kokiu laipsniu ir kodėl žmogaus sąžinė ne visada supranta bendrąjį teisingumą kaip kažką gera? Atsakymas paprastas. Tai atsitinka, kai gyvenime, anot Aristotelio, išsigimusioje sistemoje.

Tačiau ten, kur yra tikroji santvarka, sąžiningas mokesčių mokėjimas atrodo kaip kažkas natūralu ir gera. Tokia valstybė užtikrina tiek asmeninį saugumą, tiek asmeninę plėtrą. O gyvybės aukojimas? Man keista, bet tiek šimtmečių, o gal net tukstantmečiu, mirtis dėl tėvynės buvo laikoma tikro herojiškumo išraiška, o pati tarnyba kariuomenėje buvo pakankama priežastis didžiuotis. Nors dabartinis jaunimas to vengia ir nesupranta dėl ko turi aukotis. Gal pasikeitė jau dorovės, sampratos matas? Vadinasi, nieko keisto, jei patrijoto simboliu visiems laikams liks Leonidas, kuris su būreliu karių nebijojo atstatyti krūtinę savo priešams. Juk męs žinome, kad jis tai padarė ne dėl įžulumo bet dėl tėvinės meilės, o spręsti galime iš jo ištartų žodžių: “daugiau nei gyvenimui esu skolingas tėvynei”.

Mainų teisingumas. Šis teisingumo tipas atsižvelgia į žmonių tarpusavio santykius. Šie santykiai labai turtingi ir įvairiapusiški ir apima privalomas pagrindines pareigas kitiems todėl, prekių – pinigų mainų ir tiesos perdavimo sferose. Kiekvienas žmogus turi teisę gyventi, turi teisią į sveikatą ir asmeninį neliečiamumą.

Savo ruožtu teisingumas prekių – pini ų gmainų
sferoje visų pirma remiasi garbingumu. Aristotelis teigia, kad pati iš savćs auga gamta, bet ne pinigai. Tarkim, jei kas paskolina grūdų sėjai, savaime suprantama, kad po geros pjūties, skolininkas gražins skolą ir net su kaupu. Tačiau, kad užaugtų pinigai, reikia dirbtinių pastangų, kurios iš anksto skirtos ne kitam padėti bet pačiam pasipelnyti.

Mainų teisingumas kalbos srityje apima tiesos ir melo problemą. Jei tikroji žmogaus plėtra remiasi realių tikslų siekiais, tai tiesa įgauna esminę reikšmę. Tiesa mus saugo nuo chimerų vaikymuosi, o kad jos iš tiktųjų yra niekas, žino kiekvienas, kuris nors kartą apsigavo. Moralės sferoje tiesa yra priešinama melui, kaip moksle tiesa priešinama ne tiesai ir klaidai. Skirtumas tas, kad klaida nesąmoninga, o melas – tai sąmoninga klaida. Melas, išskyrus juokus, moralės požiūriu yra kažkas bloga. Jo negali pateisinti joks geras tikslas. Ši išvada atsiranda, kadangi kiekvienas žmogus turi teisę žinoti tiesą, be kurios nevyks joks asmeninis gyvenimas. Aš manau, kad gyvenimas mele tai negyvenimas. Žmogus maitinamas melu praras sugebėjimą skirti gera nuo blogo, o vėliau nustos skaitytis su gėrio pirmumu.

Melo, esmė paprastai būna noras pasinaudoti kitu žmogumi siekiant asmeninių tikslų. Nors gavėjo laisvė tiesiogiai nepažeidžiama, bet, jei protas pateikia netiesą – blogį kaip tiesą – gėrį, beveik visada bus pasirinktas blogis ( kodėl taip vyksta paaiškinti visai nesunku, aš manau , kad valia linksta į tai, ką jei pateikia protas). Galima teigti, kad melas vilki tiesos rūbais, kitaip meluojantis niekada nepasiektų savo tikslo. Apgaulinga išvaizda gali būti taip meistriškai atausta daugeliu tiesų, kad sunku nepražiopsoti pagrindinio melo.

Mainų teisingumas yra ta teisingumo forma, kuria gyvenime turėtume labiausiai rūpintis, nes ji susijusi su kasdieniniais žmonių tarpusavio santykiais.

Padalijimo teisingumas. Padalijimo teisingumas atsiranda atsižvelgiant ne į individo santykį su individu ar visuomėnė, bet į visuomėnės įsipareigojimus individo atžvilgiu. Čia iš karto į akis krenta žmonių nelygybė turtiniu atveju. Savaime iškyla klausimas ar nelygybė teisinga, ar reikia visus sulyginti dėl teisingumo? Jei ne, kur teisingumo esmė? Tad galiu sakyti, ji randasi ne lygybėje, bet tolygume. Tolygumas remiasi atžvilgiu ir aplinkybėmis, kuriose žmonės gyvena, kaip jie dirba ir kokiu mastu prisideda prie bendrojo gėrio. Padalijimo teisingumą visų pirmą vykdo savo nuožiūra, tie kurie esti valdžioje, jie turi rūpintis valstybės gėriu, vadinasi, ir piliečiu gėriu. Visi mūsų ligi šiol aptarti teisingumo tipai normaliose valstybėse susisteminti ir pateikti civilinės teisės įstatymais.

Išties sunkūs ir painūs teisingumo keliai, bet ten, kur jis pasirodo, “stebina labiau nei saulės patekėjimas ir jos nusileidimas” (Euripidas). Mano manymu, kad apie teisingumą pakaks ir gal prieikime arčiau tiesos nagrinėjimo, nors teisingumas kaip minėjau yra glaudžiai susijęs su tiesa.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1281 žodžiai iš 2537 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.