Tobuloji konkurencija
5 (100%) 1 vote

Tobuloji konkurencija

TURINYS

Turinys 2

Įvadas 3

1. Tobulosios konkurencijos samprata ir bruožai. 4

2. Firmos pelno maksimizavimas. 4

3. Pusiausvyra tobulosios konkurencijos rinkoje 8

4. Tobulosios konkurencijos efektyvumas. 9

Išvados 13

Naudota literatūra. 15

ĮVADAS

Temos aktualumas. Tobulosios konkurencijos ekonomika (perfect competition economy) – tai decentralizuotos kainodaros sistema, kurioje nėra išorinės prievartos, o ką gaminti, ką vartoti, kam parduoti ir pan. sprendžia individualūs vartotojai, įmonių vadovai, išteklių savininkai (Lukoševičius, V., 2003).

Tobulos konkurencijos rinka yra abstraktus modelis. Jos nėra realybėje ir ji neturėtų būti tikslas krašto ekonomikai. Nors šis modelis pagrįstas realiomis rinkos funkcijomis, bet didelio abstraktumo dėka tėra vien tyrimo priemonė, kurią dėl jos universalumo labai patogu naudoti tiriant ekonominę tikrovę (Snieška, V., 2000).

Konkurencijos esmės supratimas užduoda tikslą – visuomenėje turi būti tokia sistema, kuri nevaržytų ūkio subjekto galimybės gaminti ir parduoti, pirkėjo galimybės pirkti arba nepirkti. Problema ta, kad praktiniame lygyje tai dažnai suprantama skirtingai. Išskiriamos kelios konkurencijos rūšys: tobula konkurencija arba netobula konkurencija, kuri dar skirstoma į monopolija, monopolinę konkurencija, oligopolija (Lukoševičius, V., 2003).

Darbo tikslas – teoriniu būdu išnagrinėti tobulosios konkurencijos veikimo principus.

Darbo uždaviniai:

• Išanalizuoti tobulos konkurencijos rinkos modelio ypatumus;

• Išanalizuoti pusiausvyros galimybes tobulosios konkurencijos rinkoje;

• Aptarti tobulosios konkurencijos efektyvumą.

1. TOBULOSIOS KONKURENCIJOS SAMPRATA IR BRUOŽAI

Tobulos konkurencijos rinka yra abstraktus modelis. Tobulos konkurencijos modelį smarkiai kritikavo K. Marksas. Tačiau šis modelis, patobulintas A. Maršalo, o vėliau ir J. Kemso, plačiai tebenaudojamas. Tobulos konkurencijos modelį, kaip savireguliacijos dėsniais pagristą ekonominę sistemą, pradėjo kurti A. Smitas, 1776 m. Paklausos ir pasiūlos principai koordinuoja pirkėjo ir pardavėjo interesus. „Nematomoji ranka“ nukreipia skirtingus interesus turinčių pirkėjų ir pardavėjų elgseną tokia linkme, kad jiedu susitaria dėl produkto kainos. (Jakutis, A., Petraškevičius, V., Stepanovas, A., Šečkutė, L. . 2005. Ekonomikos teorija: vadovėlis. Vilnius: Eugrimas.)

Tobulosios konkurencijos ekonomikoje galima skirti šias pagrindines rinkas: (Snieška, V., Ambrasienė, I., Bernatonytė, D..2000. Mikroekonomika: vadovėlis aukštųjų mokyklų studentams. Kaunas: Kauno Technologijos universitetas.)

1. Vartojimo prekių ir paslaugų.

2. Tokių gamybos veiksnių, kaip žaliavos, pusgaminiai, įrenginiai ir pan.

3. Darbo.

4. Nuosavybės teisių į išteklius. Viena iš šios rinkos dalių- fondų birža.

5. Paslaugų, kurias teikia ištekliai, nuomos. Šiai rinkos grupei priklauso, pavyzdžiui, paskolų rinka.Tobulos konkurencijos rinkos modelio funkcionavimo sąlygos (Jakutis, A., Petraškevičius, V., Stepanovas, A., Šečkutė, L. . 2005. Ekonomikos teorija: vadovėlis. Vilnius: Eugrimas. p. 70 )

• Produkto homogeniškumas – yra daug produktų, pagamintų daugybės gamintojų, tačiau visi produktai yra vienodų kokybinių charakteristikų. Vartotojas neteikia pranašumo atskiriems tos pačios rūšies produktams, nėra svarbu, kuris iš daugelio gamintojų pateikė į rinką jo perkamą konkretų produktą.

• Neribotas išteklių mobilumas – bendrovės gali laisvai pereiti iš vienos gamybos sferos į kitą, gali nutraukti vienos prekės gamybą ir pradėti gaminti kitą. Gali perkelti išteklius iš vienos šakos į kitą. Jeigu kurios nors prekės kaina kyla, niekas negali sutrukdyti įmonei

turimus išteklius panaudoti šios prekės gamybai nutraukus kitų prekių tiekimą realizavimui.

• Įmonės yra pasyvios kainų atžvilgiu. Nė vienas iš pardavėjų ar pirkėjų negali paveikti laisvos rinkos kainos, nes dėl didelio jų skaičiaus kiekvienas parduoda arba perka tik nedidelę rinkoje esančių prekių dalį. Jei vienas kuris pardavėjas padidins savo produktų kainą, pirkėjai nepirks jo produktų ir jis patirs nuostolių, o jeigu sumažins kainą – irgi patirs nuostolių, todėl nėra suinteresuotas keisti laisvoje rinkoje susidariusios kainos.

• Tobulas informuotumas. Visi pirkėjai ir pardavėjai turi informaciją apie paklausos ir kaštų kreives. Jie žino, kokiomis kainomis gali pirkti ir parduoti produktus. Ši informacija užtikrina tai, kad tos pačios kokybės produktų kaina bus vienoda.

Įmonės pajamos gaunamos realizavus produktą rinkoje. Todėl jos priklauso nuo parduodamų prekių ir paslaugų apimties ir jų kainų. Konkuruojančios firmos pajamos yra įvairių formų:

Bendrosios pajamos (TR – totai revenue) – tai pajamos, gautos už visą parduotų produktų kiekį, lygios parduotų prekių skaičiaus ir jų kainos sandaugai:

BP=P x Q

čia P – produkto vieneto kaina; Q – parduotas produktų kiekis.

Vidutinės pajamos (AR – average revenue) – tai pajamos, gautos už vieną produkto vienetą. Jos lygios produkto kainai, nes apskaičiuojamos dalijant bendrąsias pajamas iš parduotų prekių skaičiaus :

VP=BP/Q=P

Ribinės pajamos (MR – marginai revenue) – bendrųjų pajamų pakitimas,
pardavus papildomą prekės vienetą. Tobulos konkurencijos rinkoje bendrovės paklausos kreivė yra absoliučiai elastinga. Todėl papildomas parduodamo produkto vienetas nemažina kainos, o tai reiškia, kad jis padidina bendrąsias įplaukas produkto vieneto dydžiu, t. y. BP = P, kai Q = 1.

RP=∆BP/∆Q=P

RP=BP’

Tobulos konkurencijos rinkoje firmos vidutinių ir ribinių pajamų kreivės sutampa su firmos paklausos kreive. Tai horizontali tiesė, kurios aukštis kiekviename taške yra lygus produkto rinkos kainai. Minėtosios pajamos grafiškai pavaizduotos 1 paveiksle.



0 Q

a) Bendrosios pajamos b) Vidutinės ir ribinės pajamos

1 pav. Pajamos tobulos konkurencijos sąlygomis

(Šaltinis: Jakutis, A., 2005, p.76)

Tobulosios konkurencijos rinkoje kiekviena firma gamina tik nedidelę rinkos prekių kiekio dalį, todėl neturi įtakos bendrai šakos pasiūlai, kartu ir prekės rinkos kainai. Individuali firma prekės vieneto kainą tobulosios konkurencijos rinkoje priima tokią, kokia susiklostė rinkoje, veikiant pasiūlos ir paklausos mechanizmui, kaip parodyta 2(a) pav. Visos firmos, veikdamos kartu ir tuo pačiu metu, gali pakeisti bendrąją rinkos pasiūlą, kartu ir rinkos kainą: ją padidinti, jei bendroji rinkos pasiūla sumažėja, ar sumažinti, jei bendroji rinkos pasiūla padidėja (Jakutis ir kt., 2005)

a) šakos (rinkos) kaina esant b) firmos produkto kaina ir paklausos tiesė esant tobulai konkurencijai tobulai konkurencijai

2 pav. Konkuruojančiosios firmos pagaminto produkto paklausa

(Šaltinis: Snieška, V., 2000, p.158).

Tačiau viena firma neturi galios keisti kainą. Dėl minėtųjų priežasčių konkuruojančiosios firmos produktų paklausa d yra absoliučiai elastinga, kaip parodyta 2 (b) paveiksle.

2. FIRMOS PELNO MAKSIMIZAVIMAS

Ekonominis pelnas yra skirtumas tarp bendrųjų pajamų ir bendrųjų išlaidų, todėl maksimalus pelnas yra bendrųjų pajamų ir bendrųjų kaštų skirtumo maksimumas (Skominas, V.,2000, p.167)

Pelno maksimizavimą konkuruojančioje firmoje galima parodyti dviem būdais:

– Pagal lyginamąjį bendrųjų pajamų modelį;

– bendrųjų kaštų modelį (3 pav.)

3 pav. Bendrosios pajamos ir bendrieji kaštai

(Šaltinis: Jakutis, A., 2005, p.77)

Paveiksle pavaizduota bendrųjų pajamų tiesė BP ir bendrųjų kaštų kreivė BK. Vertikalus atstumas tarp BP ir BK kreivių rodo firmos gautą ekonominį pelną esant tam tikrai gamybos apimčiai. Matome, kad kai gamybos apimtis yra QA ir QB, BP = BK, todėl ekonominis pelnas lygus nuliui. Kai gamybos apimtis mažesnė už QA ir didesnė už QB, firmos bendrieji kaštai didesni už bendrąsias pajamas (BK>BP), todėl firmos ekonominis pelnas neigiamas (firma negauna ne tik ekonominio, bet gal ir normaliojo pelno). Firma gaus ekonominį pelną, jei gamybos apimtis bus tarp QA ir QB, nes šiame intervale BP>BK. Ekonominis pelnas yra maksimalus (nmax), kai gaminama Qc produktų. Tuomet atstumas tarp BP ir BK yra didžiausias. Pelnas maksimalus taške, kuriame kreivės BK liestinė yra lygiagreti su tiesės BP liestine (Jakutis, A., 2005, p.77)

Kampo tarp Q ašies ir kreivės liestinės tangentas tam tikrame taške, kaip žinome, yra lygus tos kreivės funkcijos išvestinės reikšmei tame taške. Todėl taške Qc bendrųjų kaštų kreivės funkcijos išvestinė lygi bendrųjų pajamų kreivės funkcijos išvestinei: BK’=BP’. Remiantis išvestinės apibrėžimu ir žinant, kad RK = ABK/AQ ir RP = ABP/AQ, turime, kad BK’ = RK ir BP’ = RP Žinome, kad BP = Q x P Todėl BP’ = (Q x P)’ = P = RP ši lygybė rodo, kad tobulos konkurencijos rinkoje firmos gaunamos ribinės pajamos sutampa su prekės kaina. Galime daryti išvadą, kad ekonominis pelnas didžiausias, kai gamybos apimtis tokia, kuriai esant ribinės pajamos lygios ribiniams kaštams, t.y. RP = RK

Pelnas yra maksimalus, kai RP = RK. Tarkime, gamybos apimtis yra vienu vienetu mažesnė už optimalią. Tuomet ribiniai kaštai bus mažesni negu ribinės pajamos. Padidinus gamybą vienu produkto vienetu, pajamos padidės daugiau negu išlaidos, todėl pelnas taip pat padidės. Imant taškus kairėje nuo optimalios gamybos apimties, pelnas, augant gamybos apimčiai iki optimalios, didės. Analogiškai, jei bus gaminama produkcijos apimtis didesnė už optimalią, tai RK>RP Sumažinus gamybą vienu vienetu, t.y. artėjant prie optimalios gamybos apimties iš dešinės, išlaidos sumažės daugiau negu pajamos, todėl pelnas padidės. Tai tęsis tol, kol RK>RR Matome, kad pelnas didėja artėjant prie optimalios gamybos apimties iš dešinės ir iš kairės, todėl pelnas yra didžiausias taške, kai RP = RK (Jakutis, A., 2005, p.78).

Pelno maksimizavimo taisyklė: firma turi pasirinkti tokią gamybos apimtį, kuriai esant tenkinama sąlyga RP = RK. Tobulos konkurencijos rinkoje produkto kaina lygi ribinėms pajamoms (P=RP), todėl pelno maksimizavimo taisyklės lygybę RP = RK konkurencinėje rinkoje galima pakeisti lygybe P = RK. Tai atskiras pelno maksimizavimo taisyklės atvejis, tinkantis tik konkurencinei rinkai. Kartais pelno maksimizavimas trumpuoju laikotarpiu konkuruojančiai firmai reiškia nuostolių minimizavimą. Produkto kaina yra didesnė už VKK minimumą, bet mažesnė už VBK minimumą. Tuomet pasirinkdama gamybos
taške, kai P = RP = RK, firma minimizuoja patiriamus nuostolius. Žemiausias VKK kreivės taškas, kuriame ribiniai kaštai lygūs rinkos kainai (RK=P), vadinamas firmos veiklos sustabdymo tašku. Jei rinkos kaina yra žemiau šio taško, firma turi visai negaminti.

Pelno maksimizavimo taisyklė galioja trumpuoju ir ilguoju laikotarpiais. Kadangi ilguoju laikotarpiu visi firmos kaštai yra kintami, firma nebegamins produktų, kai tik gaminti bus nuostolinga. Trumpuoju laikotarpiu firma tęs nuostolingą gamybą, kol nuostoliai bus mažesni negu pastovieji kaštai. Kai nuostoliai susilygins su pastoviaisiais kaštais, firma nutrauks gamybą.

3. PUSIAUSVYRA TOBULOSIOS KONKURENCIJOS RINKOJE

Įmonės trumpalaikė pusiausvyra. Ribinių kaštų kreivė 4 pav., yra kartu ir įmonės pasiūlos kreivė, nes kintant kainoms bet kuris jų linijos susikirtimo taškas su ribinių kaštų kreive reiškia maksimalaus pelno taškus skirtingomis kainomis. Įmonė, siekdama padidinti pelningumą, turėtu keisti gamybos apimtį, kad ji atitiktų RK ir RP arba P susikirtimo taškus, paveiksle pažymėtus raidėmis M1; M2, M3. Pastarieji taškai yra ribinių pajamų kreivėse, kurių padėtis yra labai nevienoda vidutinių kaštų kreivių atžvilgiu ir todėl parodo skirtingą įmonės pelningumą (Jakutis, A., 2005, p.79).

Taške M įmonė gaus ekonominį pelną, nes kaina ir ribinės pajamos yra didesnės už vidutinius bendruosius kaštus (RP>VBK). Taške M2 įmonė negaus ekonominio pelno, bet neturės ir nuostolių. Ji gaus normalųjį pelną, nes ribinės pajamos lygios vidutiniams bendriesiems kaštams (RP = VBK). Taške M3 įmonė turės nuostolių, bet galės laikinai tęsti gamybą trumpą laiką, nes kaina ir ribinės pajamos padengia vidutinius kintamuosius kaštus (RP > VKK). Bet kuriame taške, esančiame žemiau vidutinių kintamųjų kaštų kreivės žemiausiojo taško, įmonė negalės tęsti gamybos, nes ribinės pajamos nebepadengs vidutinių kintamųjų kaštų. Mažinant gamybą mažėja ir įmonės nuostoliai.

.

4 pav. Pusiausvyra trumpuoju laikotarpiu

(Šaltinis:Jakutis, A., 2005, p.79)



5 pav. Pusiausvyra ilguoju laikotarpiu

(Šaltinis:Jakutis, A., 2005, p.80)

Tobulos konkurencijos rinkoje taškai M1; M2, M3 yra trumpojo laikotarpio pusiausvyros taškai. Nustatyti pusiausvyros taškai, atitinkantys gamybos apimtis Ql5 Q2) Q3, priklauso konkuruojančios firmos pasiūlos kreivei. Esant skirtingoms kainoms Pj, P2, P3, įmonė gamina tam tikrą produktų kiekį Qx, Q2, Q3, kuris jai garantuoja maksimalų pelną arba minimalų nuostolį. Todėl ji nesuinteresuota keisti gamybos apimties tol, kol nesikeičia rinkos kainos.

Konkuruojančios firmos trumpojo laikotarpio pasiūlos kreivė – tai ribinių kaštų kreivės dalis, kuri yra virš vidutinių kintamųjų kaštų minimumo ir kyla aukštyn iš kairės į dešinę. Konkuruojančios firmos produktų pasiūlos kreivė trumpuoju laikotarpiu pasižymi tipinių pasiūlos kreivių savybe – kainoms kylant, o kitiems veiksniams nesikeičiant, siūlomų produktų kiekis didėja.

Pusiausvyra ilguoju laikotarpiu. Ilguoju laikotarpiu ekonominis pelnas negalimas. Ilguoju laikotarpiu į šaką, kurioje gaunamas ekonominis pelnas, veržiasi kiti gamintojai. Tai didina produktų pasiūlą ir pasiūlos kreivė pasislenka. 5 pav. a vaizduojama šakos pusiausvyra, o b – įmonės pusiausvyra, todėl horizontaliojoje ašyje atidėti dydžiai skirtingais mastais.

Padidėjus rinkos pasiūlai, pasislenka rinkos pusiausvyros taškas iš Es į BL. Kaina krinta nuo Pj iki P2, o kartu ir bendrovės ribinės pajamos nuo RP, iki RP2. Ribinių pajamų linijai RP2 susikertant su ribinių kaštų kreive RK, susidaro naujas įmonės pusiausvyros taškas ilgajame laikotarpyje, t.y. pusiausvyros taškas iš Es padėties trumpajame laikotarpyje pasislenka ilgajame laikotarpyje į EL padėtį. Įmonei pasiekus naują pusiausvyrą, ekonominis pelnas dingsta, o tai naujas įmones sulaiko pereiti į šią rinką. Pasiūla nustoja augti. Taigi ilguoju laikotarpiu pusiausvyra pasiekiama, kai P=RP=RK=VBK. Įmonės negauna ekonominio pelno, bet gauna normalųjį. Pusiausvyra laikosi tol, kol pakinta pasiūla arba paklausa (Jakutis, A., 2005, p.81).

4. TOBULOSIOS KONKURENCIJOS EFEKTYVUMAS

Vartotojo elgsenos efektyvumas rodo, kokiu mastu vartotojui pavyksta priartinti ribinį naudingumą prie kainos, operuojant perkamų prekių kiekiu. Minėtas efektyvumas didžiausias tuomet, kai ribinis naudingumas yra lygus perkamų prekių ar paslaugų kainai.

Gamintojo elgsenos efektyvumas rodo, kokią didžiausią naudą (pelną) galima gauti pasirinkus tinkamą gamybos apimtį, kuriai esant ribiniai kaštai labiausiai priartėja prie kainos, susidarančios rinkoje, arba tampa jai lygūs.

Visuomeninis efektyvumas pasiekiamas tada, kai vartotojai ir gamintojai gauna didžiausią naudą. Šiuo atveju ribinis naudingumas visuomenei turi būti lygus individualaus prekės vartotojo ribiniam naudingumui, oribiniai visuomenės kaštai turi sutapti su ribiniais individualių prekių gamintojų kaštais.

Alokacinis efektyvumas – tai situacija ūkyje, kai ekonominiai ištekliai tarp šakų pasiskirsto taip, kad juos perskirstant negalima padidinti kieno nors naudos, nesumažinant kitų naudos. Kitaip tariant, tam tikru momentu tam tikroje rinkoje jie yra paskirstyti geriausiai.

Technologinis efektyvumas – geriausias
paskirstytų išteklių naudojimas produktams gaminti. Tobulos konkurencijos rinkoje technologinis efektyvumas užtikrinamas mažinant gamybos kaštus, įgalinančius gauti maksimalų pelną.

Dinaminis efektyvumas – reiškia inovacijų orientavimą didžiausio rezultatyvumo linkme. Jei šakoje kainos išlieka stabilios, tai firmos, įdiegusios naujoves ir sumažinusios gamybos kaštus, gauna papildomą pelną.Papildomo pelno galimybės skatina gamintojus diegti naujas technologijas ir kartu skatina visuomeninio efektyvumo didėjimą.

Pareto optimumas – pirmasis šią idėją suformulavo italų ekonomistas Vilfredo Pareto (1848-1923), kuri teigia, kad rinkoje susidaro padėtis, kai nebelieka jokio alternatyvaus išteklių panaudojimo būdo, kuris pagerintų kieno nors padėtį (gamintojo ar vartotojo), nepabloginęs kieno nors kito padeties.

Reiškia, kad esant tobulos konkurencijos rinkai, ekonominiai ištekliai paskirstomi efektyviausiai ir vartotojai pasiekia didžiausią naudą. (Lukoševičius, V. , 2003, p.90-91)

IŠVADOS

Tobulosios konkurencijos ekonomikoje išskiriamos šios pagrindinės rinkos:

• Vartojimo prekių ir paslaugų.

• Tokių gamybos veiksnių, kaip žaliavos, pusgaminiai, įrenginiai ir pan.

• Darbo.

• Nuosavybės teisių į išteklius. Viena iš šios rinkos dalių – fondų birža.

• Paslaugų, kurias teikia ištekliai, nuomos. Šiai rinkų grupei priklauso, pavyzdžiui, paskolų rinka.

Tobulosios konkurencijos rinkoje kiekviena firma gamina tik nedidelę rinkos prekių kiekio dalį, todėl neturi įtakos bendrai šakos pasiūlai, kartu ir prekės rinkos kainai. Individuali firma prekės vieneto kainą tobulosios konkurencijos rinkoje priima tokią, kokia susiklostė rinkoje, veikiant pasiūlos ir paklausos mechanizmui. Konkuruojančios firmos pajamos gali būti kelių rūšių: bendrosios (pajamos, gautos už visą parduotų produktų kiekį), vidutinės (pajamos, gautos už vieną produkto vienetą) ir ribinės (bendrųjų pajamų pakitimas, pardavus papildomą prekės vienetą).

Tobulosios konkurencijos rinkos sąlygos apima laisvų išteklių persiliejimo iš vienos šakos į kitą galimybę. Ši galimybė įgyvendinama veikiant kainų mechanizmui. Tobulos konkurencijos rinkos modelyje technologinis efektyvumas užtikrinamas įmonėms siekiant mažinti gamybos kaštus. Tai priemonės, kuriomis galima maksimizuoti pelną.

NAUDOTA LITERATŪRA

1. Jakutis, A., Petraškevičius, V., Stepanovas, A., Šečkutė, L. . 2005. Ekonomikos teorija: vadovėlis. Vilnius: Eugrimas.

2. Snieška, V., Ambrasienė, I., Bernatonytė, D..2000. Mikroekonomika: vadovėlis aukštųjų mokyklų studentams. Kaunas: Kauno Technologijos universitetas.

3. Lukoševičius, V.,Stankevičius, P..2003. Teorinė ekonomika: metodinė mokymo priemonė. Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas.

4. Skominas, V.. 2000. Mikroekonomika. Vilnius: Enciklopedija.

TURINYS

Turinys 2

Įvadas 3

1. Tobulosios konkurencijos samprata ir bruožai. 4

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2742 žodžiai iš 9120 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.