Toksikologija
5 (100%) 1 vote

Toksikologija

Bendra charakteristika:

Nuodingi vandens gyvūnai pagal toksinų kilmę skirstomi į dvi grupes:

1.Pirmos eilės nuodingi gyvūnai

2.Antros eilės nuodingi gyvūnai

Pirmos eilės gyvūnai nuodingas medžiagas gamina savo egzistavimo eigoje, toksinų išskyrimas jiems yra biologiškai būtinas.

Antriesiems priklauso gyvūnai, kurie gali kaupti gautas iš išorės toksines medžiagas. Jiems dažniausiai priskiriamos nuodingos žuvys ir moliuskai. Tokių gyvių toksiškumas nepastovus, priklauso nuo sezono ir nuo paplitimo vietos.

Pirmos eilės nuodingi gyvūnai turi dar du pogrupius:

1.priklauso tie jūrų gyvūnai kurių nuodai gaminami specialiose liaukose ir išskiriami pavojaus ar grobio sugavimo atveju.jie dar vadinami aktyviai nuodingais.

2.priklauso tie jūrų gyvūnai kurių toksinai kaupiasi įvairiose organizmo vietose( kepenys, kraujas žarnynas.).Apsinuodyti galima vartojant tokius gyvūnus maistui ar patekus nuodams ant odos.Jie vadinami pasyviai nuodingais.

Žuvų ir moliuskų toksinai yra stipriai veikiantys niauro toksinai. Jie slopina Na+ ir K+ jonų patekimą į ląsteles ir sutrikdo šių ląstelių laidumą elektros impulsams.Tai ir sudaro paraližuojančio moliuskų nuodų fiziologinio veikimo esmę.

Nuodai neturi universalaus poveikio, tas pats nuodas gali veikti žmogų ar gyvūną nevienodai.Jų poveikis priklauso nuo individualių organizmo savybių.

Žmogus gali apsinuodyti ir iš esmės visiškai nenuodinga žuvimi, kuri tam tikru metų laiku atitinkamuose rajonuose gali būti prikaupusi nuiodų.

Apsinuodijimai daugiausia būdingi vartojant tropinių rajonų žuvis. Žinoma apie 500 nuodingų maistui naudojamų žuvų rūšių.

Daugelis moliuskų rūšių yra valgomi ir daugelis yra priskiriami delikatesiniams patiekalams.Kaip ir žuvims , yra pastebėta kad tas pats moliuskas gali būti nuodingas arba ne priklausomai nuo sezono.Taip pat nustatyta ,kad nuodingais moliuskai pasidaro nuo vienaląsčių kuriais minta.Tuo metu kai planktonas vandenį nudažo rausva spalva, negalima gaudyti moliuskų ir vėžiagyvių, nes jie bus nuodingi.

Visi moliuskai yra filtruotojai, jie praleidžia pro save didelį kiekį vandens ir išfiltruoja didelį kiekį mikroorganizmų, todėl manoma kad žmonės gali sisirgti ir nuo nešvarumų esančių vandenyje.

Moliuskai o taip pat ir žuvys gali tapti nuodingais ir nuo pramonės bei buitinių atliekų , kuriomis teršiami vandenys.

Toliau panagrinėsime atskiras žuvų ir moliuskų kaupiančių nuodus rūšis.

Populiariausios nuodingų žuvų rūšys:

1.Rykliai. Jų yra išskiriamos kelios rūšys( pavyzdžiui juodasis, ryklys šuo ir kiti). Galima apsinuodyti vartojant maistui ryklių mėsą ar kepenis. Nuodingi rykliai paplitę ties Pietų Afrika , Japonija, Australija, Viduržemio jūroje.

2.Murenos. Jų kūnas panašus į gyvatę, oda neturi žvynų ir pelekų.Tropiniuose vandenyse gyvena daug murenų rūšių. Vien Raudonojoje jūroje ir Indijos vandenyno vakarinėje dalyje yra apie 18 rūšių.Visos rūšys yra plėšrūnės.Maistui naudojamo daugelio murenų mėsa, o kai kurios rūšys yra delikatesinės.Kai kurių murenų rūšių mėsa gali būti nuodinga, o kraujyje aptinkama proteino.Iš nuodingų rūšių galima paminėti taškuotąją, trumpasnukę murenas ir kitas.

3.Skombroidinės. Šiai šeimai priskiriama lašišos, sardinos, skumbrės, tunas ir kitos.Jų mėsa pasižymi geromis maistinėmis savybėmis ir neturi toksinių medžiagų. Apsinuodijimas galimas todėl,kad sugautoms žuvims būnant saulėje ar kambario temperatūroje įvyksta bakterinis amino rūgšties histidino dekarboksilinimas tamsiuosiuose žuvų raumenyse, susidarant histaminui.Jam susidarius galima jokių žuvies gedimo požymių jusliškai ir nepastebėti.Manoma, kad yra dar tam tikrų junginių kurie kartu su histaminu veikai toksiškai.

4.Dygliažuvės. Jų charakteringa savybė yra maža burna, kurioje matomos stambios dantų plokštelės, panašios į paukščių snapus.Žios rūšies žuvys pasižymi įdomia ypatybe, kad gali išsipūsti prisirijusios vandens ar deguonies.Daugelis šių rūšių žuvų gyvena tropinių vandenų koraliniuose rifuose.Beveik visos jos yra nuodingos ir kelia žmogui didžiausią pavojų iš visų pasyviai nuodingų žuvų . Daugelio tokių žuvų kepenyse, inkstuose, žarnyne, odoje randamas labai stiprus nuodas- tetradotoksinas. 60% apsinuodijimų šių nuodu baigiasi mirtimi.Net po 4 valandų virimo šis nuodas nepraranda savo taksinių savybių.

Daugelis šių rūšių žuvų yra laikomos delikatesinėmis. Japonijoje iš vienos šių rūšių ruošiamas specialus patiekalas – fugu.Šį patiekalą leidžiama ruošti restoranuose virėjoms tik po specialių apmokymų.Tačiau pasitaiko, kad šį patiekalą ruošia ir mėgėjai, todėl Japonijoje apsinuodijimai šia žuvimi yra nereti.

Toliau panagrinėsime žuvų nuodus besikaupiančius ikruose, bakterinės kilmės žuvų apsinuodijimus,suguatoksiškas žuvis.Visus anksčiau išvardintus atstovus galima priskirti vienai ar kitai grupei.

Apsinuodijimai ikrais

Du mokslininkai kilę iš Rusijos įrodė, kad kai kurių žuvų rūšių ikrai yra nuodingi. Buvo atlikti bandymai su šunimis ir padaryta išvada ,kad fugu žuvyse nuodai kaupiasi ikruose, kepenyse, pieniuose.Vėliau ir Prancūzų gydytojas Remi sutiko su tokiom išvadom.Dažniausiai kaip jau minėta šia žuvimi apsinuodijama Japonijoje.Šiuo metu dėl gerėjančių
sanitarinių higieninių sąlygų apsinuodijimai šia žuvimi daug retesni.šių apsinuodijimų simptomai pasireiškia jau 15-20 minučių po valgio, kadangi šių žuvų nuodas tetradotoksinas labai stiprus.

Tetradotoksinas- tai sudėtingos cheminės struktūros balti amorfiniai milteliai (C16H31O16).Tolimesni tyrimai parodė kad ši medžiaga neturi nei kvapo, nei skonio.Pagal struktūrą šis nuodas priskiriamas steroidams.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 877 žodžiai iš 2862 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.