Tolerancija4
5 (100%) 1 vote

Tolerancija4

ĮVADAS

Tolerancija – universalus bendravimo kultūros dorovinis principas, mandagumo forma. Tolerancija gina žmogaus teisę gyventi pagal savo paties pažiūras ir įsitikinimus. Kartu ji reikalauja tas pačias teises pripažinti ir kitiems. Tolerancija suponuoja žmonių tarpusavio santykių lygiateisiškumą, abipusę pagarbą ir tarpusavio supratimą. Tik tuo remiantis įmanoma pasiekti žmonių santykių darną.

Šiais laikais, spartėjant globalizacijai, tai išties labai aktualus klausimas. Todėl šiame darbe apžvelgsiu tolerancijos kilmę, jos sampratą bei reiškimosi sritis ir ribas, taip pat netolerancijos apraiškas, remsiuosi R. Plečkaičio „Tolerancija“ bei Betty A. Reardon „Tolerancija – taikos pradžia“.

TERMINO KILMĖ IR REIKŠMĖS

Terminas „tolerancija“ kilęs iš senosios graikų kalbos žodžio talao arba tlao, reiškiančio : ištveriu pakeliu, pakenčiu. Lotyniškai tolerans – kantriai pakeliantis, iškenčiantis, tolerantia – kantrybė. Ciceronas kalba apie pakenčiamą nelaisvės sąlygą, kantrų skausmų iškentimą; apie skurdo ir bado iškentimą kalba Plautas; apie skausmų, sielvarto iškentimą, kantrų pakėlimą kalba Kvintilianas ir kiti romėnų autoriai.

Tačiau tik Renesanso epochoje terminui „tolerancija“ buvo suteikta filosofinė prasmė. Šia presme terminas buvo įvestas XVI a. religinių kovų laikotarpiu žymėti religiniam pakantumui, pasisakant prieš protestantų persekiojimą arba ir prieš pačių protestantų nepakantumą.

Techniniuose ir kituose matavimuose tolerancija – leistinas nukrypimas nuo normos, matuojamo parametro didžiausios ir mažiausios leistinos reikšmės skirtumas. Kuo tolerancija mažesnė, tuo gaminys tikslesnis.

Pinigų srityje tolerancija – neišvengiamas, įstatymų leidžiamas monetų nustatyto svorio ir prabos nukrypimas.

Medicinoje tolerancija vadinamas galėjimas pakelti tam tikras vaistų dozes, dirginimus ir kitas medicinines procedūras.

Psichiatrijoje tolerancija – sąvoka, apibūdinanti asmens gebėjimą ištverti vidutinį asmenį žlugdančių poveikių kiekį, nepaslankumą tuos poveikius šalinant, atsirandantį depresijos metu.

Imunologijoje imunine tolerancija vadinama pastovi imuninės reakcijos į kuriuos nors antigenus blokada, šios reakcijos nebuvimas arba susilpnėjimas išliekant imuniniam reagavimui į visus kitus antigenus.

Kalbotyroje pripažįstama, kad kiekvienoje natūralioje kalboje esama skolinių, svetimybių, barbarizmų, kuriuos keblu iš kalbos pašalinti. To nedaroma ir tokie žodžiai toleruojami.

TOLERANCIJOS APIBRĖŽIMŲ ĮVAIROVĖ

Tolerancia (ispaniškai): gebėjimas priimti svetimas idėjas ir nuomones, skirtingas nei tavoji.

Tolérance (prancūziškai): nuostata, leidžianti kitiems galvoti ir veikti kitaip.

Tolerance (angliškai): pasirengimas toleruoti, pakanta.

Toleruoti: pakęsti (svetimus papročius, veiksmus, elgseną), leisti būti (priešingai nuomonei, pažiūroms, įsitikinimams) nesikišant, nepriekabiaujant… nedraudžiant skirtingų religinių pažiūrų ir dėl jų nepersekiojant.

Kuan rong (kinietiškai): pakantumas, kilnus elgesys kitų atžvilgiu.

Tasamul‘ (arabiškai): atlaidumas, švelnumas, mielaširdingumas, gailestingumas, palankumas, susivaldymas […] priimant tai, kas svetima.

Tolerantnost, terpimost (rusiškai): gebėjimas toleruoti (pakęsti, pakelti, susivaldyti, taikstyti) tai, kas priešinga savoms nuostatoms, t. y. priimti kitų buvimą, egzistavimą, su tuo susitaikyti, būti nuolaidžiu, atlaidžiu.

Pateiktuose apibrėžimuose šiek tiek skiriasi akcentai, o tai liudija apie kultūrų ir pliuralistų branginamą didelę įvairovę. Kita vertus, kiekvienas šių apibrėžimų atskleidžia tolerancijos esmę, t. y. Būtinybę gerbti kitų – „skirtingų žmonių“ – teisę būti tuo, kuo jie yra, nekenkti jiems. Tolerancija remiasi intuityviu suvokimu, kad žmonija yra tarsi vientisas, susaistytas tarpusavio ryšių organizmas. Ji yra būtina ne tik piliečių visuomenei, bet ir pačiam žmonijos išlikimui.

TOLERANCIJOS OBJEKTŲ SRITIS

Tolerancijos sąlygos

• Tolerancijos objektas negali būti tai, kam pritariame, kas patinka, malonu, ką laikome gėriu, ką skelbiame. Kas patinka, to geidžiame, o ne toleruojame. Tolerancijos objektas negali būti ir tai, kam esame abejingi, indiferentiški, neutralūs, kas visiškai mūsų nejaudina.

• Antroji tolerancijos sąlyga – manymas ar žinojimas, kad galima pasipriešinti tam, kas vertinama neigiamai, kas sukelia nepritarimą, nepatogumų, nemalonumą, kančių. Mat ne kiekvieną neigiamą vertinimą, nepatikimą ar nemalonumą galima toleruoti. Su daug kuo, ką vertiname neigiamai, tenka susitaikyti – su blogu oru, žemės drebėjimu ar nepagydoma liga. Kam negalima pasipriešinti, kritikuoti ir atmesti, to negalima nė toleruoti.

• Trečioji tolerancijos sąlyga – apsisprendimas laisva valia ištverti tai, kas vertinama neigiamai, atsisakant siekio pašalinti tą priežastį. Tolerancija yra kompromiso išraiška. Be neigiamo vertinimo, nepritarimo ir atmetimo, joje yra ir sutikimo momentas. Tad kai toleruojama, tai ir sutinkama. Sutikimas būna įvairaus lygmens ir laipsnio, gali net išsiplėtoti iki bendradarbiavimo.

Pakanta

Tolerancija suprantama plačiąja ir siaurąja prasme. Savanoriškas apsisprendimas
nesipriešinti, pakelti, iškentėti tai, kas vertinama neigiamai – tai tolerancija plačiąja prasme, t.y. pakanta. Pakanta reiškia, kad nekovojama su tuo, kas vertinama neigiamai, nesistengiama pašalinti veiksmų ar pažiūrų, kurioms nepritariama, priežasties. Lakantis pakantumo vadovaujamasi prioriteto, didesnės vertės kriterijumi.

Tolerancija

Tolerancija tikrąja prasme – tai principas, skelbiantis, kad kiekvieno žmogaus ir žmonių grupių pareiga – pozityviai vertinti kitus žmones ir jų pažiūras, pripažinti jiems (ir gerbti) teisę turėti kitokias negu mūsų pažiūras, skelbti jas ir laisvai tvarkyti savo gyvenimą. Tolerancija yra kitokių negu mūsų pažiūrų asmenų autonomijos pripažinimas ir gerbimas.

Kai vieksmus, kuriems nepritariame ir kuriuos vertiname neigiamai, ryžtamės iškęsti, nors galėtume trukdyti jiems atsirasti, tai čia pakanta. O kai pripažįstame teisę į tokius veiksmus ir ją gerbiame, – tai jau tolerancija.

Pozityvus kitoniškumų traktavimas numato susilaikymą nuo prievartos, nuo kliudymo pažiūras skelbti bei joms plisti. Šis susilaikymas grindžiamas procedūriniu skepticizmu. Skepticizmas, kritiškumas, abejojimas tolerancijoje reiškiasi bent dvejopai.

1. Linkstama pažiūras ar veiksmus vertinti neigiamai, tačiau neturima priemonių neigiamam vertinimui visiškai pagrįsti. Tariama, kad vertinant galima suklysti.

2. Nors neigiamas vertinimas pagrindžiamas, tačiau nuo nubaudimo ar kitų griežtų procedūrų susilaikoma dėl to, kad abejojama, ar neigiamas vertinimas teikia teisę imtis tokių priemonių.

Ką toleruojame

Pažiūros bei įsitikinimai. Toleracija reiškia ne tai, kad pripažįstama teisė savarankiškai mąstyti, bet tai, kad patvirtinama ir gerbiama teisė turėti savo pažiūras bei įsitikinimus, skelbti juos ir pagal juos gyventi. Tad kalbama apie žodžio laisvę, apie pažiūrų skelbimo laisvę, o ne raginimą, kad kiti žmonės elgtųsi taip pat, laikytųsi tokių pat pažiūrų. O jeigu susiduriama su klaidingomis pažiūromis, tai gerbti reikia ne jas, bet pačią teisę turėti kitokias pažiūras negu mūsų.

Skonio ir polinkių sritis. Ją sunku atskirti nuo pažiūrų, nes kiekvienas turi tam tikras pažiūras į grožį ir negražumą. Reikia kiekvienam pripažinti teisę turėti savo skonį ir polinkius, neleistina persekioti už kitokį skonį negu mūsų. Skonio ir polinkių sričiai priklauso įpročiai ir papročiai. Įpročiai yra asmens elgesio reguliatoriai, jie apibūdinami polinkiu panašiomis aplinkybėmis daryti panašius veiksmu. Papročius galima laikyti visuomeniniais įpročiais. Įpročiai yra skonio išraiška, pakitus skoniui, keičiasi įpročiai.

Veiksmai ir jų motyvai. Yra nemažai veiksmų, kuriems galima nepritarti: santuokinė neištikimybė, skyrybos, azartiniai lošimai ir t.t. Tai galima toleruoti arba netoleruoti.

Asmenys. Tolerancijos objektas gali būti pažiūrų ir veiksmų reiškėjai – patys asmenys. Tai, ką asmuo skelbia, gali būti visai priimtina, tačiau dėl asmeninio pobūdžio priežasčių gali būti nemalonus pats tų pažiūrų skelbėjas. Gali nepatikti jo elgesio maniera, drabužiai, veido išraiška ir t.t.; gali nepatikti pažiūtų skelbimo forma – šiurkšti, įkyri, netaktiška.

Organizacijos. Politinės partijos, religinės, švietimo, etinės, profesinės ir kitos sąjungos bei draugijos, įvairūs klubai – tai organizuotos bendruomenės, jų galia stipresnė negu individo galia. Organizacijas sunku atskirti nuo jų skelbiamų pažiūrų. Smerkiant rasizmą, kartu smerkiamos ir rasistinės organizacijos. Vis dėlto pažiūrų tolerancija ne visada sutampa su grupių tolerancija. Galima toleruoti partijos skelbiamas pažiūras, tačiau nebūtina toleruoti partiją kaip tų pažiūrų reiškėją; galima toleruoti kortų lošimą, tačiau nesutikti, kad būtų kortų lošimo klubai. Galima nepritarti pažiūroms, tačiau remti tas pažiūras skelbiančią organizaciją.

TOLERANCIJOS SRITYS

Religinė

Istorinė tolerancijos idėjos ir praktikos sklaida rodo, kad netolerancijos kitaminčiams pagrindas buvo absoliutumo pretenzija: tikrąjį Dievo žodį žino tik Bažnyčia, jos autoritetas kyla iš Šv. Rašto autoriteto – ką teigia Bažnyčia, tas teisinga. Teokratinė tendencija siekė Bažnyčia įgalinti reguliuoti visas gyvenimo sritis: valstybę, teismus, švietimą, mokslą ir meną, net ekonomiką. Viduramžiais būti tolerantiškam reiškė būti atlaidžiam nuodėmei, taigi pačiam daryti nuodėmę.

Praėjus krikščionybės kultūrinio viešpatavimo epochai, katalikybė ir kitos krikščioniškosios konfesijos įrodė, kad joms būdinga atsinaujinimo dvasia, kad katalikybė pajėgi teigti tikėjimo laisvę be netolerancijos, be absoliutumo pretenzijos, kuri logiškai ir psichologiškai susijusi su netolerancija.

Kitaminčiai – tai ne klystantieji, kaip aiškinta seniau. Šiuolaikinė Bažnyčios nuostata – pagarba tikintiesiems ir netikintiesiems – rodo gebėjimą liberalizuotis. Kiekvienas turi teisę elgtis pagal sąžinę, net jeigu klysta. Tačiau tiesa ir sąžinė netapačios, sąžinė gali remtis klaidingais įsitikinimais.

Šiuolaikinėje katalikybės doktrinoje absoliutumo pretenzijos neliko. Katalikai teigia, kad nėra išganymo už Bažnyčios ribų. Ši taisyklė sako, kad nėra išganymo už tiesos ribų; o tiesa, tiesioginė arba netiesioginė, yra neribotai
duodama visiems. Bažnyčia laisva savo antgamtiškumu, nuo bet kokio nuodėmės pėdsako, ji esanti nekalta, tačiau nėra nekalti jos nariai.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1594 žodžiai iš 5301 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.