Tomas akvinietis valdžios samprata
5 (100%) 1 vote

Tomas akvinietis valdžios samprata

TURINYS

ĮVADAS 3

I. TOMO AKVINIEČIO ĮSTATYMAI 4

1. Įstatymo samprata 4

2. Įstatymų klasifikacija 5

II. VALDŽIOS SAMPRATA 7

1. Žmogaus samprata 7

2. Dieviškoji ir žemiškoji valdžia 8

IŠVADOS 11

LITERATŪROS SĄRAŠAS 12

ĮVADAS

Tomas Akvinietis pelnė šlovę ne tik kaip teologas, bet ir kaip filosofas, politikas, teisės įstatymų žinovas. Jo prigimtinės teisės teorija buvo pasinaudota kuriant „Amerikos konstitucijos aukštesniosios teisės pagrindus“.

Iki Tomo Akviniečio moralinėje teologijoje dažniausiai buvo nagrinėjama Šventajame Rašte tiesiogiai ar netiesiogiai pateiktus moralinius priesakus. Tomas Akvinietis, pasielgė kitaip. Jis, spręsdamas pamatines etikos problemas, pasitelkė teleologinį Aristotelio metodą ir taip išvengė vergiško sekimo autoritetingu tekstu bei piktnaudžiavimu dedukcija.

Šį savo rašto darbą aš suskirsčiau į dvi stambias dalis, kurias sudaro dar po dvi smulkesnes temeles. Taip, mano manymu, geriau atskleisiu užsibrėžtus tikslus ir uždavinius. Žinoma, daug įtakos tokiam suskirstymui turėjo ir turimos literatūros kiekis.

Pirmoje dalyje „Tomo Akviniečio įstatymai“ aš pateiksiu, kaip Tomas supranta įstatymus, kokius būdingus bruožus jiems priskiria. Tai pat įvardinsiu įstatymų rūšis, t. y. amžinieji, prigimtiniai, žmonių ir Dievo įstatymai. Kiekvieną šių įstatymų aš aptarsiu plačiau.

Antrojoje dalyje „Valdžios samprata“ pateiksiu, kaip Tomas supranta žmogų, kokioje jis Dieviškosios hierarchijos vietoje. Taip pat pažvelgsiu, kaip Akvinietis padalijo valdžias, kiek išaukština dvasinę valdžią, kokiais pagrindiniais kriterijais remdamasis palaiko bažnytinės valdžios viršenybę.

Rašydamas šį darbą rėmiausi keliomis knygomis, bei straipsniais iš interneto. Pagrindinėmis knygomis galėčiau įvardinti Sabine G. H. „Politinių teorijų istorija“ bei Leonas P. „Raštai I“, taip pat rėmiausi Leono Karsavino „Europos kultūros istorija. T. 4“ ir „Politinės minties enciklopedija“.

Rašto darbą rengdamas daugiausiai naudojau aprašomąjį metodą ir šiek tiek analitinį metodą.

Darbo tikslas: nuosekliai pateikti Tomo Akviniečio požiūrį į įstatymus bei valdžios padalijimą.

Darbo uždaviniai:

1. išaiškinti įstatymus pagal Tomą Akvinietį.

2. ištirti, kaip Tomas Akvinietis klasifikuoja įstatymus.

3. ištiri, kokiais kriterijais remdamasis, šv. Tomas atskiria dvasinę nuo pasaulietinės valdžios.

I. TOMO AKVINIEČIO ĮSTATYMAI

1. Įstatymo samprata

Kadangi įstatymas labiausiai rūpinasi tvarka, saugančią bendrąjį gėrį, tai, rašo Tomas, tokį įstatymą gali skelbti tik tas, kuris atstovauja daugumai, kuriai priklauso tas bendrasis gėris. Bendrojo gėrio turėtojai paskiria vieną ar kelis atstovus, kurie gali leisti įstatymus ir taip pat reikalauti jų vykdymo, bei bausti tuos, kurie jų nevykdo. Tačiau įstatymas, turi galią tik tada, kai jis yra viešai paskelbiamas ir žmonės su juo yra supažindinami. Kiekvienas žmogus, dalyvaujantis valstybės ar kurios nors bendruomenės gyvenime, gali patarti kaip formuoti įstatymus, bet jo patarimai, jei nebus įtraukti leidėjų į įstatymus, neturės vykdomosios galios. Tačiau priimtas įstatymas jau turi galią kiekvienam bendruomenės nariui ir žmogus, vykdydamas įstatymą proto dėka pats sau tampa įstatymu. Konstatavęs, kad įstatymas yra proto dalykas ir visada nukreiptas į visuotinę gerovę kaip į tikslą, kad jį suformuoja ir paskelbia bendras autoritetas, Tomas pateikia įstatymo apibrėžimą: „įstatymas yra ne kas nors kita, kaip tam tikras proto sprendimas dėl bendrojo gėrio, kurį išleido ir paskelbė įpareigotasis rūpintis bendruomene“ .

Taip pat Tomas nurodo ir įstatymui būdingus tris požymius: 1. būti nukreiptam į bendrąjį gėrį kaip į tikslą, 2. vadovauti žmogaus veiklai pagal teisingumo tvarką, 3. skatinti žmones vykdyti tai, kas įsakyta . Dieviškąjį įstatymą žmogus gauna tiesiai iš Dievo ir tai nėra žmogaus proto sprendimas, vadovaujant prigimtiniam įstatymui, bet yra žmogui suteikta Dievo malonės dovana. Dieviškasis įstatymas nėra kažkas prieštaraujantis protui, bet jį tik papildo t.y. žmogus darydamas apsisprendimą prie prigimtinio įstatymo taisyklių prideda dieviškojo įstatymo taisykles.

Visa žmonija ir bet kokia jos valdžia yra pavaldi teisei, kuri nėra sukuriama žmonių balsų dauguma, o objektyviai egzistuoja ir yra tapati su Dievo nustatoma pasaulio tvarka. Jos principai tvarko ir persmelkia visą pasaulį. Egzistuoja amžinoji, dieviškoji, prigimtinė, ir žmogiškoji teisė. Tik paskutinė teisės rūšis skirta specialiai žmonėms, nors jiems galioja ir visos kitos. Ji pritaiko žmonėms bendrus pasaulio principus. Patobulinimai ir paaiškinimai jai gali būti priimami tik kai jie įgalina geriau užtikrinti bendrąjį gėrį ir nepažeidžia tradicijos – susiklosčiusios pasaulio tvarkos. Teisė yra ne formuojama visuomenės, o pati formuoja ją ir jos institucijas .

Tomo įstatymo apibūdinimas, kad jis „ yra tam tikras veiklos matas ir taisyklė“, leidžia daryti išvadą, kad įstatymu yra numatoma ir planuojama veikla. Taigi, turi būti tas kuris numato ir planuoja, o tai gali atlikti tik tas, kas turi išmintį, nes, pritardamas Aristoteliui, Tomas teigia, kad „išminčiui priklauso
tvarkyti“. Iš to išsirutulioja tai, kad Tomui geriausia valdymo forma yra monarchija.

2. Įstatymų klasifikacija

Keturlypėje Tomo įstatymų (teisės) klasifikacijoje tik viena iš keturių teisės rūšių yra žmogiška. Jam atrodė labai svarbu, kad šitaip jis sugebėjo rasti teisės sistemą, kurią laikė pritaikomą tokiai plačiai ir, šiuolaikiniu požiūriu, tokiai įvairiai reiškinių sričiai.

Jo keturios įstatymų rūšys yra keturios proto formos, pasireiškiančios keturiose kosminės tikrovės plotmėse, bet apskritai išliekančios vienu protu .

Įstatymus šv. Tomas skirsto į keturias rūšis: a) amžinieji, b) prigimtiniai, c) žmonių ir d) Dievo įstatymai.

 Amžinasis įstatymas – tai visatos tvarkytojas protas, Dievo protas; tai aukščiausioji santvarka, kurios šaltinis yra Dievas, kaip visos visatos pradžia. Amžinieji įstatymai yra Dievo išmintis, kuri veda visus veiksmus prie tam tikro tikslo. Šiuos įstatymus žino tiktai Dievas ir tie, kurie gyvena su Juo, o žmogus turįs protą, žino tik tų įstatymų dalelę. Amžinieji įstatymai yra kriterijus laikiniems įstatymams, iš kurių tiktai tie yra teisingi ir turi pagrindą, kurie kyla iš amžinųjų įstatymų . Kadandi amžinasis įstatymas yra Dievo valdymo planas, tai visi įstatymai kyla iš jo tiek, kiek dera su teisingu protu .

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 996 žodžiai iš 3316 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.