Tomas edisonas
5 (100%) 1 vote

Tomas edisonas

Kauno Kovo 11 – osios vidurinė mokykla

Fizikos referatas

Tomas EdisonasParengė: Vaida

Kubiliūtė 10a

2006

[pic]Tomas Alva Edisonas ( Thomas Alva Edison

)Amerikiečių išradėjas ir verslininkas, vienas produktyviausių

išradėjų, savo vardu užpatentavęs net 1093 išradimus, nors kai kurie šių

išradimų buvo tik senų patentų patobulinimai, o dalį išradimų padarė jo

samdiniai.

Tarp jo išradimų yra – elektros lemputė (išradėjas yra Heinrich

Goebel, tačiau Edisonas komercializavo šį išradimą), fonografas,

diktofonas, kinetoskopas, elektros kėdė.

Tarp daugelio anekdotų apie Edisoną, prieš kurių plitimą jis pats nebuvo

nusistatęs, yra toks: jaunuolis ateina prašyti darbo.

– O ką jūs ketinate dirbti? – klausia Edisonas.

– Aš norėčiau gauti rūgštį, ėdančią visas žinomas medžiagas.

– To man nereikia, – sako Edisonas.

– Kodėl ?

– O kame aš ją laikysiu?!!

Skvarbus, aiškus, blaivus protas.

Edisonas juokdavosi, kai jį vadindavo genijumi:

– Kokie niekai! Aš jums sakau, kad genialumo paslaptis – darbas,

atkaklumas ir sveika nuovoka.

Jis niekuomet nelaikė savęs mokslininku.

– Aš netyrinėjau gamtos dėsnių ir nepadariau didelių mokslinių

atradimų. Aš nenagrinėjau jų taip, kaip nagrinėjo Niutonas, Kepleris,

Faradėjus ir Hendris norėdami sužinoti tiesą. Aš tesu profesionalus

išradėjas. Ieškojau ir bandžiau, tik norėdamas rasti ką nors, turinčio

praktinę vertę.

,,Stebukladaris iš Menlo Parko“ – ten, netoli Niujorko, buvo

pirmasis tyrimo centras – dažnai idealizuojamas. Jis buvo didis išradėjas,

matyt, pirmasis didelių mokslinių tyrimo darbų organizatorius, tačiau jis

buvo ir verslininkas, apsukrus ir šiurkštus kapitalistas, beje, kitoks jis

negalėjo būti. ,,Stebukladario“ dienoraštyje yra įrašas: ,,Niekuomet nė

vieną akimirką mes neturime pamiršti problemos ekonominės pusės“. Ko tik

nesiėmė, pirmiausia žiūrėjo pelno. Berlyne, žvelgdamas į milžinišką dinamo

mašiną, domėjosi:

– Kiek pinigų pagaminta ši mašina su kiekvienu apsisukimu?

Ir pats Edisonas buvo vertinamas doleriais. ,,Niujork Taims“ 1923

metais rašė: ,, Egzistuoja žmogaus smegenys, kurios yra didžiulė vertybė:

komerciniame ir pramonės pasaulyje jos vertinamos 15 milijardų dolerių.

Milijardų, o ne milijonų!.. Šios smegenys priklauso Tomui Alvai

Edisonui…“ Tačiau teisybės dėlei reikėtų pridurti – jis mylėjo pinigus ne

dėl pinigų. Buvo abejingas buites malonumams, niekada negyveno prabangiai,

nekreipė dėmesio į drabužius. Pinigai buvo reikalingi tik darbui.

Ieškodamas medžiagos kaitinamosios lempos siūlui, Edisonas išleido 10

tūkstančių dolerių ir tęsė ieškojimus. Pinigai suteikdavo kūrybos laisvę.

Tai jis suprato labai anksti, kai, vaikas būdamas, ėmėsi nuosavo

,,verslo‘‘: pardavinėjo traukinyje laikraščius, o vėliau ir pats ėmė leisti

laikraštį, pats rašė, rinko, spausdino ir pardavinėjo.

Būdamas 14 metų, įrengė spaustuvę tiesiog bagažo vagone, o greta

laboratoriją, kurioje laisvalaikiu darė bandymus. Kartą laboratorijoje kilo

gaisras, ir konduktorius už ausų ištempė jį iš vagono, o iš paskos išmetė

visus jo buteliukas. Buteliukų vėliau jis turėjo daug. Su ausimis blogiau –

visą gyvenimą blogai girdėjo.

Edisonas buvo tikras prėjusio amžiaus pabaigos Amerikos

įsikūnijimas: verteivos energija, skuba, apsukrumas.

Jis sukūrė savą, edisonišką, darbo metodiką, kurios pagrindą

sudarė daug kartų pakartotas bandymas. ,,Eiti prie tikslo bandant ir

mokytis iš klaidų“, – tai jo devizas.

Nikola Tesla, įžymus elektrotechnikas, kandžiai pastebėjo: ,,

Jeigu Edisonui reikėtų rasti adatą šieno kūgyje, jis negaištų laiko,

nustatydamas labiausiai įtikimą jos buvimo vietą, bet nedelsdamas, su

liguistu bitės stropumu pradėtų tikrinti šiaudelį po šiaudelio, kol rastų

ieškomą daiktą… Jo metodai buvo nepaprastai neefektyvūs: jis galėdavo

neapsakomai stengtis bei sugaišti laiko ir nieko nepasiekti, jeigu jam

nepadėdavo laimingas atsitiktinumas…“ Iš pavydo Tesla buvo neteisus.

,,Atsitiktinumas turi kaprizų, bet ne įpročių“, – sake Žiulis Vernas.

Technikos istorijoje nėra žmogaus, kuris būtų dirbęs daugiau už

Edisoną. Jis niekuomet negalvodavo apie valandas, apie savaitės dienas. Iki

50 metų dirbdavo po devyniolika su puse valandos per parą, vėliau po

aštuoniolika valandų. Savaites neišeidavo iš laboratorijos ir tuomet

guldavo miegoti ant stalo, pasidėjęs knygų po galva, guldavo, kai

pavargdavo: dieną, naktį, nesvarbu. Tvirtindavo: ,,Miego trūkumas niekada

nekenkia“. Po susitikimų su kolegomis Paryžiuje žurnalistui:

– Kas mane ypatingai stebina čia – tai visuotinis tinginiavimas.

Kada šie žmonės dirba? Ir ką jie daro? Čia, matyt, susiklostė visa

dykinėjimo sistema… Aš nieko nesuprantu!

Šeima, vaikai, namai niekaip neįstengė pakeisti jo gyvenimo būdo.

Ilsėdavosi nepaprastai retai, vila Floridoje būdavo tuščia. Niekuomet

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 743 žodžiai iš 1480 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.