Kauno Kovo 11 – osios vidurinė mokykla
Fizikos referatas
Tomas EdisonasParengė: Vaida
Kubiliūtė 10a
2006
[pic]Tomas Alva Edisonas ( Thomas Alva Edison
)Amerikiečių išradėjas ir verslininkas, vienas produktyviausių
išradėjų, savo vardu užpatentavęs net 1093 išradimus, nors kai kurie šių
išradimų buvo tik senų patentų patobulinimai, o dalį išradimų padarė jo
samdiniai.
Tarp jo išradimų yra – elektros lemputė (išradėjas yra Heinrich
Goebel, tačiau Edisonas komercializavo šį išradimą), fonografas,
diktofonas, kinetoskopas, elektros kėdė.
Tarp daugelio anekdotų apie Edisoną, prieš kurių plitimą jis pats nebuvo
nusistatęs, yra toks: jaunuolis ateina prašyti darbo.
– O ką jūs ketinate dirbti? – klausia Edisonas.
– Aš norėčiau gauti rūgštį, ėdančią visas žinomas medžiagas.
– To man nereikia, – sako Edisonas.
– Kodėl ?
– O kame aš ją laikysiu?!!
Skvarbus, aiškus, blaivus protas.
Edisonas juokdavosi, kai jį vadindavo genijumi:
– Kokie niekai! Aš jums sakau, kad genialumo paslaptis – darbas,
atkaklumas ir sveika nuovoka.
Jis niekuomet nelaikė savęs mokslininku.
– Aš netyrinėjau gamtos dėsnių ir nepadariau didelių mokslinių
atradimų. Aš nenagrinėjau jų taip, kaip nagrinėjo Niutonas, Kepleris,
Faradėjus ir Hendris norėdami sužinoti tiesą. Aš tesu profesionalus
išradėjas. Ieškojau ir bandžiau, tik norėdamas rasti ką nors, turinčio
praktinę vertę.
,,Stebukladaris iš Menlo Parko“ – ten, netoli Niujorko, buvo
pirmasis tyrimo centras – dažnai idealizuojamas. Jis buvo didis išradėjas,
matyt, pirmasis didelių mokslinių tyrimo darbų organizatorius, tačiau jis
buvo ir verslininkas, apsukrus ir šiurkštus kapitalistas, beje, kitoks jis
negalėjo būti. ,,Stebukladario“ dienoraštyje yra įrašas: ,,Niekuomet nė
vieną akimirką mes neturime pamiršti problemos ekonominės pusės“. Ko tik
nesiėmė, pirmiausia žiūrėjo pelno. Berlyne, žvelgdamas į milžinišką dinamo
mašiną, domėjosi:
– Kiek pinigų pagaminta ši mašina su kiekvienu apsisukimu?
Ir pats Edisonas buvo vertinamas doleriais. ,,Niujork Taims“ 1923
metais rašė: ,, Egzistuoja žmogaus smegenys, kurios yra didžiulė vertybė:
komerciniame ir pramonės pasaulyje jos vertinamos 15 milijardų dolerių.
Milijardų, o ne milijonų!.. Šios smegenys priklauso Tomui Alvai
Edisonui…“ Tačiau teisybės dėlei reikėtų pridurti – jis mylėjo pinigus ne
dėl pinigų. Buvo abejingas buites malonumams, niekada negyveno prabangiai,
nekreipė dėmesio į drabužius. Pinigai buvo reikalingi tik darbui.
Ieškodamas medžiagos kaitinamosios lempos siūlui, Edisonas išleido 10
tūkstančių dolerių ir tęsė ieškojimus. Pinigai suteikdavo kūrybos laisvę.
Tai jis suprato labai anksti, kai, vaikas būdamas, ėmėsi nuosavo
,,verslo‘‘: pardavinėjo traukinyje laikraščius, o vėliau ir pats ėmė leisti
laikraštį, pats rašė, rinko, spausdino ir pardavinėjo.
Būdamas 14 metų, įrengė spaustuvę tiesiog bagažo vagone, o greta
laboratoriją, kurioje laisvalaikiu darė bandymus. Kartą laboratorijoje kilo
gaisras, ir konduktorius už ausų ištempė jį iš vagono, o iš paskos išmetė
visus jo buteliukas. Buteliukų vėliau jis turėjo daug. Su ausimis blogiau –
visą gyvenimą blogai girdėjo.
Edisonas buvo tikras prėjusio amžiaus pabaigos Amerikos
įsikūnijimas: verteivos energija, skuba, apsukrumas.
Jis sukūrė savą, edisonišką, darbo metodiką, kurios pagrindą
sudarė daug kartų pakartotas bandymas. ,,Eiti prie tikslo bandant ir
mokytis iš klaidų“, – tai jo devizas.
Nikola Tesla, įžymus elektrotechnikas, kandžiai pastebėjo: ,,
Jeigu Edisonui reikėtų rasti adatą šieno kūgyje, jis negaištų laiko,
nustatydamas labiausiai įtikimą jos buvimo vietą, bet nedelsdamas, su
liguistu bitės stropumu pradėtų tikrinti šiaudelį po šiaudelio, kol rastų
ieškomą daiktą… Jo metodai buvo nepaprastai neefektyvūs: jis galėdavo
neapsakomai stengtis bei sugaišti laiko ir nieko nepasiekti, jeigu jam
nepadėdavo laimingas atsitiktinumas…“ Iš pavydo Tesla buvo neteisus.
,,Atsitiktinumas turi kaprizų, bet ne įpročių“, – sake Žiulis Vernas.
Technikos istorijoje nėra žmogaus, kuris būtų dirbęs daugiau už
Edisoną. Jis niekuomet negalvodavo apie valandas, apie savaitės dienas. Iki
50 metų dirbdavo po devyniolika su puse valandos per parą, vėliau po
aštuoniolika valandų. Savaites neišeidavo iš laboratorijos ir tuomet
guldavo miegoti ant stalo, pasidėjęs knygų po galva, guldavo, kai
pavargdavo: dieną, naktį, nesvarbu. Tvirtindavo: ,,Miego trūkumas niekada
nekenkia“. Po susitikimų su kolegomis Paryžiuje žurnalistui:
– Kas mane ypatingai stebina čia – tai visuotinis tinginiavimas.
Kada šie žmonės dirba? Ir ką jie daro? Čia, matyt, susiklostė visa
dykinėjimo sistema… Aš nieko nesuprantu!
Šeima, vaikai, namai niekaip neįstengė pakeisti jo gyvenimo būdo.
Ilsėdavosi nepaprastai retai, vila Floridoje būdavo tuščia. Niekuomet