Totalitarizmas1
5 (100%) 1 vote

Totalitarizmas1

Įvadas

XX a. totalitarizmo atsiradimo, raidos, funkcionavimo ir žlugimo epocha. XX a. būdinga totalitarizmo formavimosi, savidiskretitavimo, vystymosi ir žlugimo procesai. XX a. istoriją lėmė totalitariniai rėžimai, tarybinis totalitarizmas veikė pasaulio istoriją daug ilgiau ir veiksmingiau nei vokiškasis – „Šaltasis karas“, kultūra, ekonomika, mentalitetas. Totalitarinių valstybių sukeltas II PK, jų vidaus politika, veikusios represinės struktūros nusinešė milijonus nekaltų žmonių gyvybių.

Šio referato tikslas, parodyti svarbiausius įvairių autoių išskiriamus totalitarizmo bruožus. Trumpai supažindinti su totalitarine TSRS ir Vokietija.

Totalitarizmo termino kilmė

Totalitarizmo (lotininiškai totalis – visiškas, pilnutinis; prancuziškai totaliter – visa apimantis) terminas, vartojamas politikos moksle apibrėžti despotiniam režimui, koncentruojančiam visą valdžią viešpataujančios grupuotės rankose, primetant visuomenei savo valią.

Totalitarizmas – tai prievartinio politinio viešpatavimo sistema su visišku visuomenės ekonominio, socialinio, kultūrinio, idealoginio ir net buitinio gyvenimo pajungimu centro valdžiai, organizuotai į vieningą partinį ir karinį biurokratinį aparatą, vadovaujamą lyderio diktatoriaus, turinčio neribotus įgaliojimus ir besiremiančio liumpenizuotais socialiniais sluoksniais ir gyventojų grupėmis.

Šis žodis į politinį žodyną įvestas 1923 m., apibūdinant italų. 1929 m. „Times“ totalitariniu pavadino NSDAP judėjimą su Hitleriu priešakyje. Tais pačiais 1929 m. „Times“ pavadino ir TSRS totalitariniu rėžimu. 1930 – 1940 m. spauda Amerikoje, Europoje rašo apie totalitarizmą TSRS, Italijoje, Vokietijoje, totalitarizmas vertinams neigiamai. Totalitarizmas susilaukė ir mokslininkų dėmesio – 1939 m. totalitarizmas svarstomas JAV filosofų kongrese.

TSRS totalitarizmo terminas nebuvo vartojamas nei viešojoj spaudoj, nei akademiniam gyvenime. Nors tarp 1930 – 1940 m. totalitarizmas nuskambėjo komunistiniuose raštuose. Juose buvo siūlyta totalitariniu vadinti Italijos ir Vokietijos fašizmą. II PK metu totalitarizmo vartojimas išnyko. Po II PK, žlugus Italijos ir Vokietijos totalitariniams rėžimams, totalitarizmo vartojimo nebuvo. Prasidėjus „Šaltajam karui“, totalitarizmo vartojimas atgijo. Tuo metu siūloma totalitarizmu vadinti ir anksčiau egzistavusius diktatoriškus rėžimus. 1950 m. atsiranda du požiūriai:

1. Totalitarizmas budingas tik XX a., tik kai kurioms valstybėms, kurios nukrypo nuo normalaus vystymosi kelio.

2. Totalitarizmas turi gilias šaknis ir buvo pastebėtas anksčiau, įvairių epochų ir kultūrų istorijoje. Andreskis teigė, kad totalitarizmas pasireiškė Egipto, Inkų imperijose, valdant kai kurių dinastijų metu Japonijoje, senovės Spartoje, Ivano IV Maskvos Rusijoje, Tiuodorų Anglijoje. K. Poperis analizuoja totalitarinį mastymą Platono veikale „Valstybė“. Jei Platono utopinė valstybė būtų igyvendinta – ji būtų totalitarinė.

II požiūris turėjo mažiau šalininkų,tad laikomasi požiūrio, kad totalitarizmas yra išimtinai XX a. rieškinys. Kai kurių mokslininkų nuomone, totalitarizmu gali būti tik komunizmas.

Argumentai patvirtinantys pirmąjį požiūriį:

1. Totalitariniai rėžimai atsirado masių judėjimo išdavoje (masės dėl socialinių pokyčių pradėjo įgyti didelę reikšmę: Italija – pačios masės padėjo Musoliniui ateiti į valdžią.)

2. Totalitarinai rėžimai egzistavo ir įtvirtino savo pozicijas, nes jų rankose buvo tik XX a. būdingi poveikio masėms priemonės, tai buvo galima dėka mokslo ir technikos progreso.

1952 m. JAV įvyko konferencija, skirta totalitarizmo fenomenui. Joje priimta išvada, pagal kurią totalitarine visuomene galima vadinti visuomenes, kuriose viskas, nuo ekonomikos iki vaikų auklėjimo, kontroliuojama iš vieno centro. Per keletą metų išėjo daug mokslinių darbų, skirtų totalitarizmo temai, iš kurių svarbiausi H Arendto knyga „Totalitarizmo kilmė“ ir K. Frydricho ir Z. Bžeržinskio knyga „Totalitarinė diktatūra ir autokratija“.

Totalitarizmo bruožai

Akivaizdžiausi totalitarizmo požymiai:

1. visiškas ekonominės, valstybinės, partinės valdžios susiliejimas į vieningą mechanizmą;

2. platus slaptų politinio persekiojimo ir teroro įstaigų tinklas;

3. galingas valstybinės propagandos aparatas;

4. populistinės ideologijos diegimas į visuomenės sąmonę per švietimą ir kultūrą;

5. hegemonistinės pretenzijos;

6. militarizmo kultas;

7. avantiūristinė tarptautinė politika.

1956 – 57 m. K. Frydrichas, Z. Bbžežinskis knygoje „Totalitarinė diktatūra ir autokratija“, teigia, kad totalitarizmas – logiška kai kurių šiuolaikinės industrinės visuomenės vystymosi pasekmė. Z. Bžeržinskis: „totalitarizmas gali atsirasti po pirmo nesėkmingo demokratijos bandymo ir esant šiuolaiknėms technologijoms“. Jie patekė šešis totalitarizmo požyius:

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 664 žodžiai iš 2144 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.