Trakai, tai miestas Lietuvos pietryčiuose, 23 kilometrai į vakarus nuo
Vilniaus. Trakai yra rajono centras. Ten gyvena apie 6000 gyventojų
(1976m.). Teritorija 1150 ha, iš jų 550 ha užima ežerai (Galvė, Gilūšis,
Luka, Nerespinis, Olauka bei Totoriškių ežerai), 140 – želdiniai (valstybės
saugomi parkai : Užtrakio, Rakalnės, Trakai). Šiaurės vakaruose Trakai
siekia Akmenos, šiaurės rytuose – Skaisčio, pietuose – Babruko, vakaruose –
Plomėnų ežerus. Trakai su apylinkėmis sudaro Trakų landšaftinį draustinį.
Trakų senamiestis įsikūręs pusiasalyje tarp susisiekiančių Galvės,
Totoriškių ir Lukos ežerų, nauji gyvenamieji kvartalai – palei plentus į
Vilnių ir Aukštadvarį. Per sąsiaurį, jungiantį Galvės ir Totoriškių ežerus,
pastatytas gelžbetoninis tiltas. Galvės ežero salas – Pilies ir Karvinę –
su Trakų centru jungia pėsčiųjų tiltas. Plentai į Vilnių, Prienus,
geležinkelio šaka – į Vilnių, Gardiną. Restauracinė dirbtuvė (veikianti nuo
1979m.), 205 lovų ligoninė (įkurta 1905m.), tuberkuliozės dispanseris
(veikiantis nuo 1960m.), vaistinė, 2 vidurinės mokyklos, internatinė
mokykla (veikianti nuo 1957m.), muzikos (veikianti nuo 1967m.) ir sporto
mokyklos, kultūros namai, biblioteka (1987m. joje buvo 52 800
egzempliorių). Istorijos muziejus (veikiantis nuo 1948m.). Leidžiamas
rajoninis laikraštis “Spartuolis”. Vandens sportas, turizmas. 52 vietų
viešbutis, 142 vietų kempingas (veikiantis nuo 1967m.), 300 vietų turistų
bazė (veikianti nuo 1959m.), jachtklubas (veikiantis nuo 1934m.), 2
irklavimo bazės. Galvės ežere vyksta vandens sporto rajoninės ir
tarptautinės varžybos.
Kultūros paminklai: 2 istorijos ir architektūros (Trakų pilys), 3
istorijos (namas, kuriame 1918m. – 1919m. buvo Trakų apskrities rev. k-tas,
karių kapinės, karaimų kapinės), 2 archeologijos (XIV – XVI a. pilių ir
senamiesčio kultūrinis sluoksnis, Alkanis), 33 architektūros ir 1
urbanistikos, 42 dailės (visi bažnyčioje).
Archeologiniai radiniai: titnaginis kirvis lęšio pjūvio šlifuotais
ašmenimis, prie Galvės ežero, ties jachtklubu – žalvario amžiaus retušuotos
skeltės ir nuoskalos, nežymiai brūkšniuotos keramikos dirbiniai, Skaisčio
ežero šiaurės rytų kranto pusiasalyje – žalvario amžiaus titnaginės
nuoskalos, pailgi gremžtukai, molio apkratas, nežymiai brūkšniuotos
keramikos dirbiniai (dalis radinių laikoma Kauno istorijos, Istorijos ir
etnografijos muziejuose).
Architektūra: Trakų senoji dalis – urbanistikos paminklas; valstybės
saugoma: gatvių tinklas, aikštės tūrinė erdvinė kompozicija. Miesto planas
linijinis (iš esmės susiklostęs XIV a.). Tūrinė erdvinė miesto kompozicija
iš esmės susiklostė iki XV a. Gatvių tinklas netaisyklingas. Į pietus nuo
pusiasalio pilies yra nedidelė trikampė aikštė (XIV a.). Urbanistikos
paminklo teritorijoje vyrauja XIX a. antros pusės – XX a. pastatai.
Gatvėse, ežerų pakrantėse gausu želdinių. Žymesnieji architektūros
paminklai: salos pilis ir pusiasalio pilies liekanos (XIV a. 2 pusė – XV
a.), bažnyčia (pastatyta 1409m. rekonstruota 1718m.), buvusio bernardinų
vienuolyno liekanos (XVIII a.), karaimų senųjų kapinių vartai, tvora ir
karaimų kinesė (19 a. pradžia), buvusi smuklė (XVIII a. pabaiga – XIX a.
pradžia), XVIII – XIX a. gyvenamieji namai ir sodybos.
XIV a. antroje pusėje Trakų panoramos akcentai buvo 2 pilys (pusiasalio
ir medinė ant dabartinės Bernardinų kalvos), kalvos. XV a. pradžioje
pastatyta kunigaikščio rūmai, bažnyčia, XV a. pirmoje pusėje – rotušė ir
cerkvė, XV a. – maldos namų (karaimų, musulmonų, judėjų), švento Mikalojaus
bažnyčia. Apie 1600m. Tomo Maskovskio graviūroje pateikta jau savitas,
raiškus susiformavusio miesto vaizdas. XVII a. viduryje per karą Trakai
sugriauti. XIX a. antroje pusėje – XX a. pirmoje pusėje miestas formavosi
savaimingai, pastatai buvo taikomi prie reljefo, ežerų, senojo gatvių
tinklo. Pagal 1956m. planą (architektas Romas Kazlauskas) 6 – 7
dešimtmetyje pastatyta tipinių pastatų (vidurinė mokykla, vaistinė, paštas,
kino teatras, restoranas su viešbučiu). Pagal 1971m. planą (architektas
Kazimieras Bučas) 8 – 9 dešimtmetyje standartiniai statiniais užstatyta
pusiasalio pietinė dalis. 1965m. Stanislovas Mikulionis parengė pasiūlymus
senamiesčio rekonstrukcijos projektui. Pagal šiuos pasiūlymus 1974m.
sudarytas Trakų senamiesčio regeneravimo projektas (architektai Romualdas
Jurgilas, Antanas Pilypaitis). 1883 Trakus ištyrė Česlovas Kudaba,
Algimantas Miškinis, Marija Purvinienė, Martynas Purvinas. 1984m. naują
senamiesčio regeneravimo projektą sudarė Pilypaitis, Genovaitė
Filipavičienė, Romualdas Jurgilas, Algirdas Baliulis. 1985m. sudarytas
naujas miesto generalinis planas.
Istorija. Manoma, kad Trakų gyvenvietė atsirado XII a. XIII a.
pradžioje ji buvo miestas. Iki XIV a. 3 ketvirčio išaugo, pastačius
pusiasalio mūrinę pilį ir
sukūrus Trakų gynybos sistemą (ją sudarė Senųjų
Trakų, Strėvos, Bražuolės, Daniliškių ir kitos pilys). Manoma, kad XIV a.
pradžioje Trakai tvarkėsi Rygos miesto pavyzdžiu. XIV a. 3 – 4 dešimtmetyje