Trakai1
5 (100%) 1 vote

Trakai1

TRAKŲ ISTORINIS

NACIONALINIS PARKAS

Susipynusi Trakų ir visos Lietuvos istorija. O tarp šalies karštovaizdžių Trakai bei jų apylinkės dėl savo vaizdingumo užima išskirtinę vietą. Ant kalvų ir kloniuose, kalvotuose ūksminguose miškuose, tarp dūburiuose tyvuliuojančių ežerų ir žalių pelkių kilimų išliko daug archeologijos, istorijos ir architektūros vertybių, gyvai juntama Lietuvos senovė. Trakuose ir jų apylinkėse, 8,2 tūkstančių hektarų plote, įkurtas istorinis nacionalinis parkas. Nacionalinio parko branduolys-Trakų salos ir pusiasalio pilių kompleksas bei Trakų senamiestis, besidriekiantis siaurame pusiasalyje trap galvės, Totoriškių ir Bernardinų ežerų. Miesto ginybinė sistema, urbanistikus ir architektūros savitumas nuo pat įkūrimo tiesiogiai susijęs su gamtine aplinka. Beveik penktadalį nacionalinio parko ploto užima vandenys. parke 32 įvairios sandaros ir dydžio ežerai. Įspūdingiausi-Skaisčio ir galvės ežerai su gausiomis salomis, protakomis susijungę tarpusavyje ir su mažesniais Bernardinų (Lukos) ir Totoriškių ežerais. Šalia-skaidriausias ir vėsiausias arti 275 hektarų ploto Akmenos ežeras, aplink mažesni ežerai ir ežerėliai. Visą galvės ežero Pilies salą užima restauruota salos pilis ir kunigaikščių rūmai. Tai vienintelė išlikusi iš Lietuvos ežerų salose stovėjusių pilių. Rūmų salėse Trakų istorijos muziejus lankytojus supažindina su krašto istorija, pilies kazematuose eksponuojami taikomosios dailės kūriniai iš senųjų Lietuvos didikų rinkinių. Didžiojoje menėje rengiami koncertai. iš sargybos bokšto aukštybių galima apžvelgti visus Trakus, pasigrožėti apylinkių panoramomis, pasidžiaugti ežerų platybėmis ir miškų kupetomis.

Trakų istorinis nacionalinis parkas įkurtas Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo 1991 m.

Parkas globojamas Lietuvos Respublikos prezidento

V. Adamkaus

Trakų rajonas

Trakų rajono plotas 120.274 ha. Jame gyvena 38.2 tūkst. gyventojų. Rajono administracijos centras – Trakai (6 142 gyventojų, plotas – 1152 ha), įsikūręs 28 km į vakarus nuo Vilniaus. Rajone yra apie 200 ežerų, tarp jų 388 ha Galvės, 337 ha Vilkokšnio, 296 ha Skaisčio. Rajono teritorijoje yra įsteigti Trakų istorinis nacionalinis ir Aukštadvario regioninis parkai.

Trakų istorinis nacionalinis parkas įkurtas 1991 m., siekiant išsaugoti Trakus kaip Lietuvos valstybingumo centrą su jo autentiška gamtine aplinka. Tai vienintelis istorinis nacionalinis parkas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Parko teritorija apima 8.2 tūkst. ha plotą, iš kurių apie 3.4 tūkst. ha užima miškai, o 1.3 tūkst. ha plote tyvuliuoja 32 ežerai.

Aukštadvario regioninis parkas įsteigtas 1992 m., siekiant išsaugoti vertingą Verknės ir Strėvos aukštupių kraštovaizdį. Parkas užima 15350 ha ploto teritoriją, kurios didesnė dalis apaugusi miškais. Čia tyvuliuoja 72 ežerai, didžiausias jų – Vilkokšnis.

Trakų miestas

Miestas ir aplink jį esančios apylinkės, kaip valstybės centras, pradėjo formuotis 13 a. Kaip teigia metraščiai, Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas po geros medžioklės aptiko gražių vietų netoli nuo tuometinės sostinės Kernavės ir nutarė čia pastatyti pilį. Taip atsirado nauja sosto pilis – Senieji Trakai, tuo metu vadinti Trakais. Pirmą kartą Trakai vokiečių metraščiuose paminėti 1337 m., tai ir laikoma oficialia miesto įkūrimo data. Kai kunigaikštis Gediminas galutinai įsikūrė Vilniuje, Senieji Trakai atiteko jo sūnui kunigaikščiui Kęstučiui. Čia 1350 m. gimė ir žymiausias Lietuvos valdovų – Vytautas Didysis.

Kunigaikščio Kęstučio laikais intensyviai buvo statomos Naujųjų Trakų pilys: viena – Galvės ir Lukos ežerų sąsmaukoje, kita – Galvės ežero saloje. Apie pilį išaugo gyvenvietė. Trakų prieigas saugojo Senųjų Trakų, Strėvos, Bražuolės, Daniliškių ir kiti piliakalniai. Vytautui tapus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vasaliniu valdovu, Trakai tapo politiniu ir administraciniu centru. Buvo baigtos statyti pilys, pastatyta katalikų bažnyčia. Trakai saviti tuo, kad juos kūrė ir puoselėjo įvairių tautų atstovai. Trakuose gyveno karaimų, totorių, lietuvių, rusų, lenkų bendruomenės. Krikščionių ir karaimų bendruomenės turėjo atskiras savivaldos – Magdeburgo – teises.

XVI a. Trakai neteko politinės reikšmės, smuko ekonomiškai. Vykstant karui su Rusija (XVII a.), miestas buvo apiplėštas, sudegintas, pilys sugriautos.

XX a. antroje pusėje Salos pilis buvo atstatyta. Nuo 1962 m. pilies rūmuose veikia istorijos muziejus. Vasarą Salos pilyje vyksta įvairūs festivaliai, koncertai.

Trakai – tai miestas ant vandens. Miestą supa Lukos (Bernardinų), Totoriškių, Galvės, Akmenos, Gilušio ežerai. Trakuose yra nemažai architektūros, kultūros, istorijos vertybių. Trakai plačiai atspindėti ir pašto ženkluose.

Trakų miestas 1996 metais pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Vokietijos miestu Rheine. 2001 metų rugpjūčio mėnesį Rheine pažymėtas 5 metų sėkmingo bendradarbiavimo jubiliejus. 1997 metais pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Lenkijos Malborko miestu.



SAUGOMOS VERTYBĖS, ISTORIJA

Per trečdalį parko ploto užima konservacinė zona, kurią sudaro du rezervatai ir dešimt kultūros, kraštovaizdžio ir gamtos draustinių. Trakų apylinkės-ištisi Lietuvos istorijos ir archeologijos klodai. Daug vertybių jau žinoma, dar daugiau laukia nuodugnių mokslinių tyrimų. netikėtų atradimų jau pateikė Senųjų Trakų piliavietės ir jos prieigų tyrinėjimai. Dau neatskleistomis paslaptimis dvelkia Daniliškių (Totorių kalno), Bražuolės piliakalniai, IX-XII amžių pilkapiai, XIV-XV amžių kapinynai. Apie 4 hektarus užima jau XIV amžiaus viduryje iškišulyje tarp Galvės ir Lukos ežerų stovėjusios didžiausios Lietuvos pilies likučiai-bokštų ir storų akmeninių sienų liekanos, kitų pastatų ir gynybinių sienų liekanos. Manoma, kad Trakai pradėjo kurtis XII amžiuje ir netrukus tapo miestu. 1337 metais Trakų vardas pirmą kartą paminėtas Vygando Marburgiečio kronikoje. Tuo metu Trakai buvo kunigaikštystės centru. Pirmoji pilis stovėjo Senuosiuose Trakuose.

XIV amžiuje, smarkių kovų su kryžiuočiais laiku, pastatytos Trakų pusiasalio ir salos pilys, tobulintos ir XV amžiaus pradžioje. O Senieji Trakai pamažu prarado savo reikšmę, kryžioučių sugriauta pilis buvo apleista ir sunyko. Tik tolimas XV šimtmetis buvo Trakų auksoamžius, vėliau dėl įvairių priežasčių miestas pradėjo nykti, jį vis labiau stelbė netoliese esantis Vilnius. Trakai buvo sunaikinti 1655 metais per karą su Maskva, kentėjo ir per vėlyvesnius karus. Negandų metais miestas visai sumenko, kiek atsigavo tik XIX amžiuje. Trakai atsigavo tik XIX amžiaus pabaigoje, bet XX amžių pasitiko dar labiau nuskurdę. Nacionaliniame parke yra arti pusės šimto didingą ir romantišką krašto praeitį menančių senųjų statinių ar jų likučių, tačiau didžiumą sudaro XX amžiaus pastatai. Pirmaisiais metais po II Pasaulinio karo mažai kam rūpėjo Trakų kraštovaizdžio reikšmė, istorinis palikimas apylinkų originalumas ir savitumas. Skubėta statyti socialistinį miestą.Buvo pastatyta nemaža beveidžių standartinių statinių, didžiuliai tipiniai pastatai prasiskverbė net į senamiestį. Pažangiems menininkams ir mokslininkams pradėjus protestuoti, abejingumo laikotarpis baigėsi.Buvo deramai įvertintas vietovės unikalumas, atlikti reikiam ityrimai, parengti keli miesto generalinio plano variantai.

Griežta statybų kontrolė, nuolatinės ekologijos ir architektūros ekpedicijos jau leidžia tikėtis, kad nebeliks buvusio rūpestingumo, pagal galimybes bus ištaisytos ir praeities klaidos, atkurtos kai kurios prarastos vertybės. Po miesto įsikūrimo praslinkus porai šimtmečių, Trakai pamažu tapo įvairiataučiu miestu. Jau XIV amžiuje čia gyventa vokiečių. Amžiaus pabaigoje susikūrė rusų bendruomenė, savo bendruomenę turėjo žydai. Visi steigė savo mokyklas, statė šventyklas. Įvairių tautų savitumai ir bendro gyvenimo darna tapo savotišku Trakų bruožu, lėmė ilgametę miesto kultūros ir architektūros raidą. Išskirtinis vaidmuo Trakų istorijoje tenka karaimams. Juos kartu su krymo totoriais Vytautas Didysis įkurdino Trakuose XIV amžiaus pabaigoje. Karaimai saugojo pilis, prekiavo, buvo išradingi amatininkai ir daržininkai. Jie turėjo daug privilegijų. Trakai buvo lietuvos karaimų administracinis, mokslo ir dvasinis centras. Deja, jau XVII amžiuje dėl įvairiausių priežasčių ši labai savita bendruomenė sumenko. Mieste išliko daug XIX amžiaus karaimų gyvenamųjų namų, šventykla. Istoriniame nacionaliniame parke saugomas karaimų ir krymo totorių etninės kultūros ir architektūros paveldas.



XIV a. antroje pusėje – XV a. pradžioje miesto centre, žiemos ir vasaros kelių sankryžoje išsiskyrė mūrinė pusiasalio pilis, sudaranti kontrastą medinei miesto architektūrai. Tai viena iš stambiausių feodalinės Lietuvos pilių atsiradusi iš kunigaikštienės Birutės užgaidos. Birutei nepatiko Senieji Trakai, ji pasiilgo vandenų artumo, koks buvo jai priprastas Palangoje, ir LDK didysis kunigaikštis Kęstutis apie 1350 m. po Kauno pilies sugriovimo, mišku apaugusiame pusiasalyje pradėjo statyti naują pilį.

Ji pirmą kartą minima apie 1387 – 1392 m. sudarytame „Rusų miestų sąraše“, kur nurodoma, kad Senuosiuose Trakuose yra mūrinė pilis, o Trakuose, prie ežero, esanti pilis su dviem mūro sienomis ir medine aukštutine pilimi, o saloje – mūrinė pilis.

Prieš pilies statybos pradžią buvo atlikti dideli žemės darbai lyginant būsimos pilies statybos aikštelę. Taip pat iškastas 12,O – 14,O m pločio ir 4,O m gylio gynybinis griovys skiriantis pilį nuo miesto, jo šlaitu sumūryta gynybinė siena. Mūrinės gynybinės sienos buvo mūrijamos ir kitose labiausiai prieinamose vietose. Likusi pilies teritorija apjuosta supiltu žemių, molio su mediniais įtvirtinimais pylimu, kuris kintant karinei viduramžių technikai palaipsniui buvo keičiamas mūru.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1530 žodžiai iš 5090 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.