Trakų salos pilys
5 (100%) 1 vote

Trakų salos pilys

ĮVADAS

Nuostabios gamtos ir turtingos istorijos Trakuose ir jų apylinkėje šimtmečius stovėjo trys garsios pilys – Trakų salos, Trakų pusiasalio ir Senųjų Trakų. Jomis pradėta domėtis XIX a. pr.

Referate aš aprašysiu Trakų salos pilį. Stengsiuosi įgyvendinti šiuos tikslus: jos datavimą, kultūrinę priklausomybę ir reikšmę, ištirtumą, bei tyrimų rezultatų svarbą.

Naudosiuos Stasio Mikulionio „Trakų salos pilis“, A. Baliulio, S. Mikulionio, A. Miškinio „Trakų miestas ir pilys“ knygomis bei internetiniuose tinklalapiuose: www.archyvai.lt, www.istorija.lt, www.voruta.lt esančia medžiaga.

Problemų rašant šį darbą neturėtų iškilti, nes ši krašto vietovė gali pasigirti įvairaus pobūdžio publikacijų gausumu, tad , manau, litaratūros šiam darbui rašant tikrai netruks.

Šis referatas apie vienintelę vandens pilį visoje Rytų Europoje, o tai jau ir nusako kultūrinę reikšmę. Ji stūkso vienoje iš daugelio Galvės ežero salų. Pilis buvo statoma kaip gynybinė tvirtovė. Po Žalgirio mūšio pilis neteko savo gynybinės reikšmės . Ji tapo didžiojo kunigaikščio rezidencija. Trakų Salos pilyje 1430 m. spalio 27 d. mirė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. Vėliau pilis buvo naudojama kaip kalėjimas. XVII a. visiškai apleista. Salos pilis – vienas iš labiausiai lankomų istorijos- architektūros paminklų Lietuvoje. Čia nuo 1962 m. veikia istorijos muziejus. Salos pilyje vyksta respublikiniai renginiai, festivaliai, koncertai.(3)

Šio referato pagrindinė tema – Trakų salos pilis. Darbe bus įdomu tai, kad pateiksiu istorinius faktus, istorikų nuomones, bei archeologinius faktus, Trakų salos pilies restauravimo aplinkybes.

ISTORINIS POŽIŪRIS Į TRAKŲ SALOS PILĮ

Trakų rajono Senųjų Trakų kaime, pasak legendos, Gediminas XIV a. pirmoje pusėje pastatydino pilį, kartu perkeldamas sostinę iš Kernavės. Pirmą kartą ši vietovė minima 1337 m. V. Marburgiečio kronikoje. XIV a. antroje pusėje čia jau stovėjo mūrinė pilis. 1345–1382 m. pilį valdė Gedimino sūnus Kęstutis, o apie 1350 m. joje gimė Didysis kunigaikštis Vytautas. 1375 m. Kęstutis savo sostinę iš Senųjų Trakų perkėlė į ežero apsaugotus Naujuosius Trakus. 1391 m. Senųjų Trakų pilis buvo sugriauta ir daugiau nebuvo atstatinėjama. Šiandien jos vietoje stovi XIX a. pab. neogotikinė bažnyčia.

Manoma, kad pilį iki 1377 m. pastatė Kęstutis, nes 1377 m. kryžiuočių kelių aprašymuose Naujųjų Trakų pilis jau yra paminėta. XV a. ankstesnius žemės ir medžio konstrukcijų įtvirtinimus pradėta keisti mūru. Pilis baigta statyti jau Vytauto valdymo laikais. XIV a. ji turėjo šešis bokštus, iš kurių dviejuose buvo vartai, o XIV a. antroje pusėje visos gynybinės pilies sistemos buvo sustiprintos. Po 1430 m. pilis tapo Švitrigailos ir Žygimanto Kęstutaičio rezidencija. Pastarasis 1440 m. kovo 30 d. pilies vartų bokšte buvo nužudytas. XVI a. antroje pusėje, po teismų reformos, pilyje vyko seimo suvažiavimai, įsikūrė pilies teismas, o pilies bokštas tapo kalėjimu. Po 1655 m. Trakų pusiasalio pilyje įsikūrė dominikonai, nors 1688 m. M. Oginskio testamente Trakų dominikonams rašoma, kad 1655 m. abi pilys buvo apgriautos. Trakų pusiasalio pilis nukentėjo ir XVIII a. pr. karo su švedais metu. Trakų pusiasalio pilis, užimanti apie 4 ha teritoriją, – viena didžiausių gardinių pilių Lietuvoje. Iš rytų pusės pilį juosia Lukos (Bernardinų), iš šiaurės _ Galvės ežeras, o vakaruose – siaura, bet giliai į sausumą įsirėžusi Galvės ežero įlanka. Pusiasalį su sausuma jungė pietvakarių dalyje buvusi neplati sąsmauka. Aukščiausioje pilies vietoje – Aukų kalne, kur, pasak legendos, vykdavusios pagoniškos apeigos, XIX a. antroje pusėje buvo aptiktos nebaigtų statyti rūmų liekanos. Manoma, kad jau XIII a. stovėjusi medinė pilis buvo sugriauta statant mūrinę.

Trakų salos pilis, stūksanti vienoje iš daugelio Galvės ežero salų, – tai Lietuvos viduramžių gynybinės architektūros šedevras, vienintelė vandens pilis visoje Rytų Europoje. Ji buvo statoma kaip gynybinė tvirtovė, o po Žalgirio mūšio, netekusi savo gynybinės reikšmės, tapo kunigaikščio rezidencija. Tai konventinio tipo rūmai su donžonu ir priešpiliu. Šioje pilyje 1430 m. spalio 27 d. mirė Vytautas. Vėliau čia buvo įkurtas kalėjimas. Po 1655–1660 m. karo pilis pradėjo pamažu irti (1788 m. balandžio 7 d. Trakų pilies teisme Jonas Odynecas paliudijo, kad gyventojai griovė salos pilies sienas, bokštus, o plytas naudojo savoms statyboms). Po Kęstučio nužudymo pilį valdęs Skirgaila, artėjant ordino kariaunoms, pats traukdamasis pilį sudegino.

Vytauto valdymo laikais buvo pastatyta nauja moderni gotikinė plytinė pilis, originaliai suderinus gynybinę ir rezidencinę paskirtį. Pilies statyba vyko trimis etapais. Pirmiausia buvo sumūrytos išorinės sienos – maždaug iki antro aukšto palangių, o skersinėms sienoms paliktos jungtys. Tačiau dar statoma pilis sudegė. Antrajame – gotikinės statybos – etape XIV a. pab. iškilo rezidentiniai rūmai su vidaus kiemu ir donžonu bei gynybinės sienos. Galiausiai XV a. pr. buvo suformuotas papilys, saugomas gynybinės sienos su bokštais. Tais laikais Galvės ežero vandens lygis buvo beveik dviem metrais aukštesnis, ir vanduo kone siekė pilies sienas. Perkasas, skiriantis
pilį į priešpilį ir gyvenamuosius rūmus, taip pat būdavo prileidžiamas vandens.

Aleksandro laikais pilis tapo kilmingųjų kalėjimu. 1951 m. pilies teritorijoje pradėti plataus masto tyrinėjimai, o 1962 m. restauruotuose rūmuose su donžonu įsikūrė Trakų istorijos muziejus. 1987 m. baigti restauruoti pagrindiniai priešpilio objektai.

Visi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kunigaikščiai gyveno Trakų salos pilyje. Tik Žygimantas Augustas nutraukė šią tradiciją, pasistatydindamas sau rūmus Vilniuje, Gedimino kalno papėdėje.

ARCHEOLOGINIS POŽIŪRIS Į TRAKŲ SALOS PILĮ

XIV a. pirmojoje pusėje pradėta salos pilies statyba. Ši pilis buvo statoma 220 metrų nuo kranto, didesnioje iš trijų Galvės ežero salų. Ežerui tarp šių salų užpelkėjus, jos beveik susijungė. Pilis turėjo susidėti bent iš dviejų dalių: U raidės formos kunigaikščio rūmų ir priešpilio. Rūmai turbūt buvo statomi pagal iš anksto parengtą planą, nes pastatytose sienose buvo paliekami rėžiai būsimoms sienoms, ir guoliai – skliautams. Tai ir leido atkurti išlikusių to meto rūmų planą. (1, 29 psl. )

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1019 žodžiai iš 3319 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.