Transporto ekonomikos
5 (100%) 1 vote

Transporto ekonomikos

TRANSPORTO EKONOMIKOS

EGZAMINŲ KLAUSIMAI IR ATSAKYMAI

1. Lietuvos makroekonominės plėtros tendencijos. 2

2. Lietuvos ūkio plėtros strategija Bendrajame programavimo dokumente, struktūrinių fondų panaudojimo Lietuvos transporto sektoriuje strategija. 3

3. Bendroji Lietuvos transporto sistemos charakteristika, krovinių ir keleivių vežimo tendencijos. 5

4. Geležinkelių transporto veiklos charakteristika. 6

5. Automobilių kelių infrastruktūra, vežimų paslaugos kelių transporte, eismo saugos problemos. 7

6. Lietuvos geležinkelių infrastruktūra ir jos modernizavimo programinės nuostatos. 9

7. Jūrų ir vidaus vandenų transporto veikla. 10

8. Civilinės aviacijos infrastruktūros objektų ir aviakompanijų veikla. 12

9. Transporto sektoriaus SSGG analizė. 13

10. Svarbiausios nacionalinės transporto politikos nuostatos. 15

11. Automobilių kelių tinklo plėtojimo strategija. 16

12. Vandens transporto plėtra. 17

13. 13. Civilinės aviacijos plėtros prioritetai. 18

14. Infrastruktūros apibrėžimas. Transporto infrastruktūros esmė. 19

15. Investicijų į infrastruktūrą ekonominis ir finansinis rentabilumas, jo nustatymo problemos. Valstybės investicijų politika. 20

16. Valstybinio transporto veiklos reguliavimo esmė. Valstybės vaidmuo įtakojant konkurenciją. 22

17. Transporto įmonės turto esmė, jo klasifikavimas. 23

18. Vežimų savikaina, sąnaudų struktūra kelių transporte. Pajamos ir pelnas. 32

19. Finansinė atskaitomybė, finansinių rodiklių grupavimas. 34

20. Vežimų paslaugų ir riedmenų darbo planavimas geležinkelių transporte. 36

21. Lokomotyvų, krovininių ir keleivinių riedmenų panaudojimo rodikliai. 38

22. Geležinkelių turto (infrastruktūros ir riedmenų) struktūra, plėtojimo efektyvumo kryptys. 41

23. Išlaidos geležinkelių transporte, savikainos nustatymas. 43

24. Išlaidos ir savikaina jūrų transporte, frachto samprata. 44

25. Jūrų transporto veiklos organizavimas. Multimodalinio transporto esmė. 46

Multimodalinis transportavimas 46

26. Bendrųjų jūrų transporto išlaidų grupavimas. 47

27. Mokesčių už naudojimąsi jūrų uostais struktūra. 48

28. Civilinės aviacijos bruožai, aviakompanijų ir oro uostų pajamų – išlaidų šaltiniai. 49

Oro transporto išlaidos ir pajamos 49

29. Rinkliavų struktūra civilinėje aviacijoje, papildomos (neaviacinės) veiklos ypatumai oro uostuose. 51

30. Pagrindiniai kainodaros transporto sektoriuje bruožai, transporto tarifų nustatymo metodai. 53

31. Valstybinio kainų reguliavimo esmė ir principai. 55

32. Bendrovės (AB ir UAB) esmė, pagrindiniai bruožai. 56

33. Bendrovių steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo ypatybės. 57

34. Įstatymiškai reglamentuojamos svarbiausios bendrovės teisės, akcininkų turtinės ir neturtinės teisės. 59

35. Bendrovės valdymo principai. Bendrovės valdybos veikla. 61

36. Įstatinio kapitalo struktūra. 63

37. Akcijų rūšys, jų cirkuliacija. Akcijų emisija. 64

38. Įstatinio kapitalo didinimas ir mažinimas. 65

39. Bendrovės finansai ir pelno pasiskirstymas. 66

40. Susisiekimo sistemos įmonių pagrindiniai veiklos rezultatai 2001-2004 m., valstybės investicijos į transporto sektorių. 67

41. ES paramos fondų panaudojimo transporto sektoriuje apžvalga. 69

42. Bendrosios transporto politikos įgyvendinimas besiplečiančios ES kontekste. 70

43. Svarbiausios Baltojoje knygoje apibrėžtos ES transporto politikos priemonės. 71



1. Lietuvos makroekonominės plėtros tendencijos.

Makroekonominė politika yra susijusi su tam tikro ekonominės veiklos lygio palaikymu, su kainų stabilumu ir išbalansuota mokėjimų pusiausvyra. Tokią politiką, paprastai vadinamą fiskaline ir monetarine, faktiškai vykdo šalies Finansų ministerija ir Centrinis bankas. Su transporto investicijomis bei infrastruktūros priežiūra ją sieja nacionalinis biudžetas. Tačiau čia atsiranda problema: idealiu atveju makroekonominė politika reikalauja naudoti tokias priemones, kurios yra lanksčios ir pasiduodančios greitoms korekcijoms, tuo tarpu infrastruktūrinė politika pagal savo pobūdį yra ilgalaikė, reikalaujanti tam tikro laiko planavimui bei įdiegimui bei ilgalaikių įsipareigojimų. Makroekonominės politikos administravimo ir valstybės biudžeto sudarymo menas didele dalimi susideda iš mokėjimo spręsti pagrindines transporto investicijų ir infrastruktūros plėtros problemas.Praėjęs ekonominių reformų dešimtmetis Lietuvoje buvo rezultatyvus makroekonomine prasme – dabar Lietuvoje galutinai įsitvirtino rinkos ekonomika ir stabili makroekonominė aplinka, kuriai būdingas spartus BVP didėjimas, maža infliacija ir pažanga sprendžiant nedarbo problemą. Tačiau ekonominė transformacija visose srityse dar nebaigta, todėl Lietuvos ekonominei politikai buvo suformuluoti papildomi tikslai, netaikomi šalims, kuriose rinkos ekonomika įsivyravo anksčiau. Lietuvos ekonominės programos tikslai nukreipti į tai, kad šalis pasirengtų stoti į ES 2004 metais ir vykdytų įsipareigojimus, numatytus ES acquis.

Pagrindinis ekonominis tikslas pasirengimo narystei laikotarpiu – įvykdyti stojimo į ES ekonominius kriterijus (Kopenhagos kriterijus) ir pasirengti narystei Ekonominėje ir pinigų sąjungoje. Visa reformų programa orientuota į sąlygų šiam tikslui įgyvendinti per vidutinės trukmės laikotarpį sudarymą. Šios sąlygos – tai:

1. Sparti ir
tolygi ekonominė plėtra ir stabili makroekonominė aplinka.

2. Palankios sąlygos verslui ir sėkmingas struktūrinių reformų įgyvendinimas.

3. Skaidrus valstybės valdymas ir politinis susitarimas dėl būsimų reformų.

4. Stabili teisinė aplinka.

5. Gili ekonominė integracija į ES.

Lietuva ketina įgyvendinti ekonominę politiką, orientuotą į makroekonominio stabilumo palaikymą ir ekonominio konkurencingumo stiprinimą. Šie tikslai labai svarbūs norint pasiekti ekonominę konvergenciją su kitomis ES valstybėmis narėmis. Jie bus įgyvendinti vykdant struktūrinę ir ekonominę reformą, visų pirma didinant valstybės išlaidų efektyvumą, įgyvendinant mokesčių reformą, liberalizuojant telekomunikacijų ir energijos rinkas, privatizuojant numatytas infrastruktūros įmones, atliekant tolesnes darbo rinkos reformas ir kitas socialinio draudimo sistemos reformas.

Norint pasiekti svarbiausius Lietuvos ekonominius tikslus, būtina:

1) stabili pinigų politika išlaikant fiksuotą lito ir euro keitimo kursą;

2) griežta biudžeto politika siekiant sumažinti biudžeto deficitą ir turėti cikliškai subalansuotą biudžetą;

3) investicijų ir verslo skatinimo politika, palanki ekonominei plėtrai ir verslininkystei;

4) aktyvi darbo rinkos politika, kuria siekiama kurti naujas darbo vietas ir didinti darbo rinkos lankstumą;

Biudžeto politika vidutinės trukmės laikotarpiu bus siekiama įgyvendinti šiuos makro¬ekonominės politikos prioritetus:

1. Įgyvendinant minėtąjį ciklą įveikiančią biudžeto politiką, užtikrinti makroekonomi¬nį stabilumą.

2. Sukurti palankias sąlygas didinti darbo našumą, tęsti energetikos ir žemės ūkio sektorių struktūrines reformas, toliau tobulinti mokesčių sistemą ir įgyvendinti biudžeto valdymo reformas.

3. Užtikrinti, kad biudžeto politika atitiktų socialinės politikos prioritetus.

2. Lietuvos ūkio plėtros strategija Bendrajame programavimo dokumente, struktūrinių fondų panaudojimo Lietuvos transporto sektoriuje strategija.

BPD pateikto plėtros plano tikslas yra susijęs su bendromis Lietuvos ir ES didelės apimties investicijomis. Jos padės sukurti būtinąsias – pagrindines augimo sąlygas, kurios Lietuvai suteiks galimybę realizuoti savo potencialą ir padės įgyvendinti ankstesnėje dalyje apibūdintą ilgalaikę viziją.

Pagrindinis 2004–2006 m. BPD tikslas yra:

Sustiprinti nacionalinio ūkio ilgalaikio konkurencingumo plėtotės prielaidas, paspartinti perėjimą prie žinių ekonomikos, kuriai būdingas didėjantis BVP ir aukštas gyventojų užimtumo rodiklis, stiprinti žinių ekonomikos plėtrą, kuri lemia aukštesnį gyvenimo lygį ir visų Lietuvos gyventojų gerovę.

Pagrindinis nacionalinės ūkio plėtros prioritetas – pasiekti aukštus BVP augimo rodiklius. Ekonomikos augimas ilguoju laikotarpiu sudarys sąlygas didinti užimtumą ir realiąsias pajamas.

Toliau pateikiami specifiniai BPD tikslai:

plėtoti naują ir gerinti esamą fizinę infrastruktūrą siekiant paskatinti ūkio augimą ir pagreitinti laisvą prekių, paslaugų ir žmonių judėjimą;

užtikrinti, kad BPD priemonėmis skatinamas augimas būtų suderintas su darnaus vystimosi principu;

gerinti Lietuvos darbo jėgos įgūdžius ir užtikrinti, kad darbo jėga būtų lanksti ir mokėtų prisitaikyti. Kitas svarbus tikslas – tobulinti socialiai nuskriaustų grupių, tokių kaip bedarbiai ir jaunimas, įgūdžius ir kvalifikaciją, užtikrinti, kad kompetencija ir įgūdžiai, kurių mokoma, atitiktų darbo rinkos poreikius;

stiprinti ekonominį konkurencingumą sudarant būtinas augimo sąlygas, skatinat palankios verslo aplinkos formavimąsi ir investicinį klimatą, palankų esamų ir įsteigtų naujų įmonių plėtrai;

aktyvinti ekonomikos restruktūrizavimo procesus, kurie šiuo metu jau vyksta Lietuvoje.

Investicijos į fizinę infrastruktūrą – svarbi plėtros plano dalis. Investicijos į esamos infrastruktūros gerinimą ir naujos infrastruktūros kūrimą turėtų sudaryti tvirtą Lietuvos ekonomikos ilgalaikio augimo pagrindą, kuris valstybei leistų pasinaudoti palankia tranzito šalies bei prekybos kelio tarp Rytų ir Vakarų geografine padėtimi. Minėtos investicijos – tai esminis pasirengimas platesnei socialinei ekonominei plėtrai; jas papildys didelės investicijos į žmogiškųjų išteklių plėtrą. Investicijos į infrastruktūrą turės atitikti darnaus vystimosi (atsižvelgiant į aplinkos apsaugą) principą.

Investicijomis transporto infrastruktūros srityje bus siekiama sudaryti kuo palankesnes ekonomikos augimo sąlygas, pagrįstas šiais pagrindiniais principais:

kompleksiškumu. Į transporto sistemos plėtojimą bus investuojama atsižvelgiant į investicijų poveikį (ne tik technologinio, ekonominio, bet ir socialinio, ekologinio ir kitokio pobūdžio) ne tik transporto sektoriui, bet ir kitiems ekonomikos sektoriams;

efektyvumo didinimu. Siekiant didinti transporto sistemos efektyvumą bus moderni¬zuo¬jama transporto infrastruktūra ir tobulinamas transporto sistemos valdymas atsižvelgiant į Lietuvos bendrą ūkio plėtrą ir subalansuotą atskirų rajonų socialinį ekonominį plėtojimą;

transporto rūšių plėtros pusiausvyra. Investicijų paskirstymas tarp transporto rūšių bus balansuojamas, daugiausia dėmesio skiriant kombinuotajam vežimui skatinti;

prieinamumu. Bus gerinamas regionų prieinamumas prie tarptautinės
koridorių ir tobulinama transporto sistema – jis bus pritaikoma visiems paslaugų vartotojams.

Pagal savo reikšmę ir teritorinius principus skiriami 3 Lietuvos transporto sektoriaus plėtojimo lygiai. Lokaliniu lygiu (miesto ir priemiesčio transportas) siekiama diegti priemo¬nes, kurios mažintų transporto koncentruoto naudojimo poreikį subalansuojant darbo ir gyve¬na¬mą¬sias vietas, formuojant polifunkcines zonas, didinant viešojo transporto vaidmenį miesto ir rajono susisiekimo sistemoje, plėtojant ekologiškas viešojo transporto rūšis, eliminuojant tranzitinį sunkųjį transportą iš miestų teritorijos, pritaikant miestų susisiekimo sistemas neįgaliesiems ir t.t.

Pagrindiniai nacionalinio lygio (tarpmiestinis transportas) tikslai – sukurti bendrą in¬teg¬ruotą Lietuvos susisiekimo sistemą, tobulinti šalies transporto tinklą ir plėtoti subalansuotą transporto sistemą, maksimaliai panaudoti turimą atskirų transporto rūšių infrastruktūrą, mažinti neigiamą poveikį aplinkai ir didinti vežimo greitį, operatyvumą, gerinti kitus vežimo kokybinius rodiklius.

Europinio lygio (tarptautinis transportas) tikslai – subalansuotos transporto infrastruk¬tūros modernizavimas integruojant svarbiausias magistrales į transeuropinius tinklus ir plėtojant regioninės reikšmės transporto infrastruktūros jungtis su pagrindinėmis magistralė¬mis, multimodalinio transporto plėtra ir integravimas į ES multimodalinio transporto tinklą bei paslaugų rinką, logistikos centrų sukūrimas ir jų integracija į Baltijos jūros regiono ir Europos transporto logistikos centrų tinklą, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto modernizavimas siekiant sudaryti kuo palankesnes sąlygas turizmo plėtrai, keleivių terminalų modernizavimas ir paslaugų kokybės gerinimas.

Visi šie lygiai yra susieti, nes tik tinkama jų sinergija gali užtikrinti ūkio plėtros poreikius atitinkančią transporto sektoriaus plėtrą.

Subalansuotos aplinkos apsaugos klausimas, yra vienas iš reikšmingiausių plėtros plano aspektų. BPD strategija, kaip ir 2000 m. aplinkos apsaugos sektoriaus ISPA strategija ir Nacionalinė darnaus vystimosi strategija, kuri šiuo metu yra rengiama, derinama su Valstybine aplinkos apsaugos strategija, kuri taip pat buvo imta kaip pagrindas kuriant Aplinkos apsaugos sektoriaus finansavimo strategiją. Pastarojoje pateikiami keli svarbiausi darnaus vystimosi tikslai, kuriuos galima išmatuoti atsižvelgiant į kiekybinių rodiklių – ekonomikos augimo, socialinės plėtros, išteklių naudojimo efektyvumo ir kitų – rinkinį. Strategijoje keliami keli kiekybiškai apibrėžti tikslai: iki 2020 m. Lietuvos aplinkos užterštumo rodikliai turi pasiekti esamą ES vidurkį, Lietuva turi įvykdyti reikalavimus, kuriuos nustato tarptautinė konvencija dėl užterštumo mažinimo, ir prisidėti prie pasaulio klimato pokyčių problemos sprendimo. Siekdama įgyvendinti šiuos aplinkos apsaugos tikslus, Lietuva ieškos būdų, kaip išvengti kai kurių aplinkos apsaugos problemų, kurias patyrė daugelis išsivysčiusių šalių.

Šiuo atžvilgiu investicijos į aplinkos apsaugos srities fizinę infrastruktūrą gali būti vertinamos kaip naudinga atsvara kai kuriems labiau neigiamiems aplinkos apsaugos poveikiams, kurie gali atsirasti sparčiai plėtojantis ekonomikai, padidėjus prekių ir žmonių srautams. Svarbiausi aplinkos apsaugos srities darnaus vystimosi prioritetai yra šie:

efektyvesnis gamtinių išteklių naudojimas ir atliekų tvarkymas;

pavojų sveikatai mažinimas;

pasaulio klimato pokyčių ir jų poveikio mažinimas;

efektyvesnė biologinės ir kraštovaizdžio įvairovės apsauga.

Atsižvelgiant į tvariosios ekonominės plėtros perspektyvą, investicijos į trečiąjį fizinės infrastruktūros aspektą – energetikos infrastruktūrą – taip pat turi didelę reikšmę: investicijos į šią sritį pirmiausia turėtų padėti įveikti SWOT analizės metu nustatytą silpnąją pusę, t.y. priklausomybę nuo vienintelio energijos tiekimo šaltinio. Antra, efektyvesnis esamų energijos šaltinių naudojimas teigiamai veiktų aplinką – padėtų sumažinti oro užterštumą. Šiuo atžvilgiu BPD strategija iš esmės grindžiama svarbiausiomis nuostatomis dėl valstybės energetikos sektoriaus pertvarkymo ir plėtros, suformuluotomis Nacionalinėje energetikos strategijoje

BPD taip pat numato investicijas į socialinę integraciją, daugiausia dėmesio skiria neatidėliotinam skurdžių kaimo ir miesto rajonų pertvarkymui ir kovai su socialine atskirtimi. Bendrosios aprėpties memorandumas nurodo pagrindinius klausimus, kuriuos Lietuva turės išspręsti per artimiausius 12 metų: įveikti didelį skurdą ir gerokai sumažinti skurdo ir socialinės atskirties laipsnį. Memorandumas pripažįsta būtinybę imtis prioritetinių veiksmų, siekiant:

didinti pažeidžiamų grupių galimybes gauti darbą ir mokytis bei spręsti regioninių ir geografinių nedarbo centrų problemą;

skatinti profesinį mokymą, konsultacijas ir mokymąsi visą gyvenimą;

suderinti darbą ir šeiminį gyvenimą;

skatinti socialinę ekonomiką;

pasinaudoti galimybėmis, kurias teikia informacinės visuomenės plėtra;

skatinti lyčių lygybę įveikiant skurdą ir socialinę atskirtį.3. Bendroji Lietuvos transporto sistemos charakteristika, krovinių ir keleivių vežimo tendencijos.

Pagrindiniai teiginiai

Lietuvos kelius reikia
modernizuoti, kad jie atitiktų didėjančius eismo poreikius. Dabartinės pastangos modernizuoti esamą ir statyti naują kelių infrastruktūrą turi paspartėti, kitaip saugumas keliuose blogės, didės laiko nuostoliai ir transporto kamščiai.

Minėtos tendencijos iš dalies lemia tai, kad Lietuvoje eismo avarijose žūva beveik 1,7 karto daugiau žmonių nei vidutiniškai ES.

Kadangi nėra geros kokybės fizinės infrastruktūros, Lietuva, kaip jūrinė valstybė, kurią kerta du pagrindiniai tarptautiniai europinės reikšmės transporto koridoriai, panaudoja ne visą turimą tranzito ir turizmo potencialą.

Lietuvos geležinkelių tinklo tankumas leidžia gabenti beveik dvigubai daugiau krovinių per metus, nei šiuo metu gabenama. Tačiau esama geležinkelių infrastruktūros būklė ir pasenęs riedmenų parkas neleidžia pasiekti šių rodiklių.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto infrastruktūra nepritaikyta aptarnauti keleiviams, ir tai stabdo jūrų turizmo plėtrą. Didinant šio uosto potencialą, būtinos investicijos į infrastruktūrą.

Transportas yra svarbi Lietuvos Respublikos ekonominės ir socialinės infrastruktūros dalis. Jo vaidmuo – tenkinti keliaujančių asmenų ir įmonių poreikius gabenant krovinius ir keleivius. Nuo 1996 m. transporto sektoriaus sukuriama BVP dalis didėja ir 2002 m. siekė 9 % BVP. Transporto sektoriuje šiuo metu dirba 75000 žmonių, arba 5 % visų Lietuvos dirbančių asmenų. Transporto sektorius per tarptautinę bei vietos prekybą ir turizmą turi tiesioginę įtaką Lietuvos ekonominei plėtrai, prisideda prie verslui palankių sąlygų kūrimo. Modernios, efektyvios ir integruotos transporto sistemos plėtra atspindi pagrindinius bendrosios Europos rinkos principus – laisvą prekių bei paslaugų judėjimą.

Šalies ūkio augimas, keliantis gyvenimo lygį, ir naujų darbo vietų kūrimas būtų neįmanomi be efektyvios transporto sistemos ir reikiamos transporto infrastruktūros, suteikiančios galimybes geriau panaudoti vietos ir tarptautinės rinkos potencialą.

Lietuvos transporto infrastruktūros tinklo tankumas pakankamas, tačiau techniniai parametrai netenkina didėjančių transporto srautų poreikių ir neatitinka ES transporto infrastruktūros išsivystymo lygio. Šalies teritoriją kerta tarptautiniai multimodaliniai transeuropiniai transporto tinklo koridoriai, patvirtinti antrojoje ir trečiojoje Europos transporto konferencijose (įvykusiose atitinkamai Kretoje ir Helsinkyje). Šiais koridoriais gabenami dideli krovinių srautai:

I Šiaurės – Pietų koridorius („Via Baltica“ greitkelis ir geležinkelis Talinas – Ryga – Kaunas – Varšuva).

IX Rytų – Vakarų koridoriaus atšakos: IXB (Kijevas – Minskas – Vilnius – Kaunas – Klaipėda) ir IXD (Kaunas – Kaliningradas).

Geležinkelio mazgas Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, tarptautiniai Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai, vidaus vandenų kelias Kaunas – Klaipėda yra neatsiejami multimodalinių transporto koridorių komponentai, sudarantys TINA tinklą .

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2482 žodžiai iš 8226 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.