Transporto imoniu valdymas
5 (100%) 1 vote

Transporto imoniu valdymas

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

TRANSPOTO INŽINERIJOS FAKULTETAS

TRANSPORTO VADYBOS KATEDRA

TRANSPORTO ĮMONIŲ VALDYMAS

Transporto įmonės veiklos organizavimo projektas

ĮVADAS

Organizuojant transporto įmonės veiklą, kyla poreikis išsamiai

įvertinti ir pasirinkti veikos organizavimo priemones, kurios vėliau turi

tiesiogines įtakos įmonės rezultatams. Gerai realizuota pasirinkimų veiklos

organizavimo priemonių visuma ir sudaro įmonės veiklos organizavimą.

Veiklos organizavimas atspindi konkrečioje visuomenėje vyraujančias

nuostatas suformuotas kokeltyvinio mentaliteto, jos požiūrį į darbo

aplinką, veiklos motyvaciją. Darytina prielaida, kad veiklos organizavimas

yra labai individualus, suformuojantis konkrečioje įmonėje ir kuriantis

savo aplinką, tačiau panašus į panašiose transporto įmonės veikiančią

sistemą. Išanalizavus šias sistemas, jas apibendrinus ir nustačiuos

bendruosius dėsningumus, būtų galima siųlyti rekomendacijas, kaip geriau

organizuoti transpoto įmonių darbą, atsižvelgiant į Lietuvos ekonomines ir

socialines sąlygas bei turimą patyrimą.

1. ĮMONĖS NUOSAVYBĖS FORMOS

Nuo verslo organizavimo formos pasirinkimo priklauso tiek įmonės

steigimo procesas (jo trukmė ir lėšų sąnaudos), tiek turimų finansinių,

intelektinių bei darbo jėgos resursų panaudojimas.

Šiuo metu Lietuvos Respublikoje galima įsteigti šias įmones, turinčias

juridinio asmens statusą:

• akcinę arba uždarąją akcinę bendrovę;

• individualią įmonę;

• ūkinę bendriją (tikrąją arba komanditinę);

• valstybės įmonę;

• savivaldybės įmonę;

• žemės ūkio bendrovę;

• kooperatinę bendrovę;

• Europos bendrovę;

• Europos ekonominių interesų grupę.

Akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės

Labiausiai paplitusi įmonių rūšis Lietuvoje yra uždaroji akcinė

bendrovė. Šios įmonės rūšies bei akcinės bendrovės steigimą, veiklą bei

pasibaigimą reglamentuoja LR akcinių bendrovių įstatymas. Bendrovė – tai

privatusis, ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kurios įstatinis

kapitalas padalintas į dalis, vadinamas akcijomis. Bendrovės turtas yra

atskirtas nuo akcininkų turto. Akcininkai pagal bendrovės prievoles atsako

tik ta suma, kurią jie privalo įmokėti už akcijas.

Įstatymas nustato reikalavimus minimaliam įstatiniam akcinės

bendrovės kapitalui: uždarosios akcinės bendrovės minimalus įstatinis

kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 10.000 litų, o akcinės bendrovės – ne

mažesnis kaip 150.000 Lt.

Uždarosios akcinės bendrovės akcininkų skaičius gali siekti 100.

Akcinės bendrovės akcijos, skirtingai nei uždarosios akcinės bendrovės

akcijos, gali būti platinamos viešai per vertybinių popierių biržas.

Bendrovės steigėjais gali būti Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių

fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie būtinai turi įsigyti steigiamos

bendrovės akcijų.

Individualios įmonės

Individuali (personalinė) įmonė pagal LR CK apibrėžtina kaip

privatusis, neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Šios rūšies

įmonė nuosavybės teise gali priklausyti vienam fiziniam asmeniui arba

keliems fiziniams asmenims (sutuoktiniams) bendrosios jungtinės nuosavybės

teise. Individualią (personalinę) įmonę nuosavybės teise gali turėti taip

pat juridiniai asmenys – negamybinės organizacijos (nesiekiantys pelno

juridiniai asmenys).

Tikrosios ir komanditinės ūkinės bendrovės

Pagrindinis tikrųjų ir komanditinių (pasitikėjimo) ūkinių bendrijų

veiklą reglamentuojantis teisės aktas yra LR Ūkinių bendrijų įstatymas.

Ūkinė bendrija apibrėžiama kaip kelių fizinių ar juridinių asmenų, taip pat

fizinių ir juridinių asmenų jungtinės veiklos sutartimi įsteigta įmonė

komercinei-ūkinei veiklai vykdyti, sujungus jų turtą į bendrąją dalinę

nuosavybę. Bendrijoje gali būti nuo 2 iki 20 narių. Ūkinė bendrija LR

Civilinio kodekse apibūdinama kaip privatusis neribotos civilinės

atsakomybės juridinis asmuo.

Ūkinė bendrija gali būti dviejų formų – tikroji ūkinė bendrija arba

komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija.

Tikrąją ūkinę bendriją sudaro tikrieji nariai. Tikrųjų narių turtas

nėra atskirtas nuo bendrijos turto, taigi jos nariai atsako solidariai visu

savo turtu pagal bendrijos prievoles. Ieškinį bendrijos nariams galima

pareikšti netgi ir po bendrijos likvidavimo ar jungtinės veiklos sutarties

pakeitimo bei atnaujinimo įregistravimo vietos savivaldybėje.

Komanditinėje (pasitikėjimo) ūkinėje bendrijoje be tikrųjų narių yra ir

nariai komanditoriai. Tikrųjų narių padėtis komanditinėje (pasitikėjimo)

ūkinėje bendrijoje yra tokia pati, kaip ir tikrojoje ūkinėje bendrijoje.

Nariai komanditoriai
atsako už bendrijos prievoles tik tokia apimtimi, kiek

tai numatyta jungtinės veiklos sutartimi.

Jeigu jungtinė veiklos sutartis nenumato kitaip, nariai komanditoriai

atsako tik tuo savo turtu, kurį jie perdavė arba turėjo perduoti

komanditinei ūkinei bendrijai. Taip pat nariai komanditoriai neturi

tikriesiems nariams priskirtinos bendrijos atstovavimo teisės.

Valstybinės ir savivaldybės įmonės

Valstybės ir savivaldybės įmonė yra ribotos civilinės atsakomybės

juridinis asmuo, kurio visas turtas nuosavybės teise priklauso Lietuvos

Respublikai arba atitinkamai savivaldybei. Valstybės ir savivaldybės įmonės

tikslas – teikti viešąsias paslaugas, gaminti produkciją ir vykdyti kitą

veiklą, siekiant tenkinti viešuosius interesus. Valstybės ir savivaldybės

įmonės yra viešasis juridinis asmuo.

Žemės ūkio bendrovės

Žemės ūkio bendrovės steigimą ir veiklą reglamentuojančios pagrindinės

nuostatos pateiktos LR Žemės ūkio bendrovių įstatyme. Žemės ūkio bendrovė

apibūdinama kaip privatus ribotos atsakomybės juridinis asmuo, kuriame

pajamos per ūkinius metus už žemės ūkio produkciją ir suteiktas paslaugas

žemės ūkiui sudaro daugiau kaip 50 procentų visų realizavimo pajamų. Žemės

ūkio bendrovėje gali būti dviejų rūšių dalyviai – bendrovės nariai ir

pajininkai. Minimalus žemės ūkio bendrovės dalyvių skaičius yra trys.

Bendrovės pajininkai nuo bendrovės narių skiriasi tuo, kad jie neturi

sprendžiamojo balso bendrovės narių susirinkime. Visų dalyvių turtas yra

atskirtas nuo bendrovės turto.

Verslo pradžiai ypatingai svarbi žemės ūkio verslo patirtis ir

protingas pradinių investicijų paskirstymas. Tačiau asmeniui, pasiryžusiam

pradėti tokią veiklą, yra gana daug papildomų lengvatų mokesčių srityje,

taip pat papildomos finansavimo galimybės.

Kooperatinės bendrovės.

Kooperatinė bendrovė (kooperatyvas) LR Kooperatinių bendrovių

(kooperatyvų) įstatyme apibrėžiama kaip grupės fizinių arba fizinių ir

juridinių asmenų (kitaip tariant, kooperatyvo narių) savanoriškai įsteigtas

ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kurio kapitalas ir narių

sudėtis yra kintama ir kuris yra skirtas narių ekonominiams, ūkiniams ir

socialiniams poreikiams tenkinti bei veikiantis narių iniciatyva ir rizika.

Kooperatinė bendrovė už savo prievoles atsako tik savo turtu ir neatsako už

savo narių prievoles, nesusijusias su kooperatinės bendrovės veikla.

Kooperatinę bendrovę gali sudaryti ne mažiau kaip penki fiziniai arba

fiziniai ir juridiniai asmenys.

Įstatymas nereglamentuoja kooperatinės bendrovės narių pajaus dydžio (jo

dydis nurodomas įstatuose), yra tik nustatyta, kad pajus gali būti

piniginis, intelektinis, vertybiniai popieriai arba kitas turtinis indėlis,

išskyrus žemę. Kooperatinės bendrovės nuosavo kapitalo turi užtekti

įstatuose numatytai veiklai plėtoti. Beje, įstatymas numato apribojimus

bendrovės steigimo procese dalyvauti užsienio fiziniams ir juridiniams

asmenims.

Europos bendrovės

Europos bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo,

įsteigtas ES kaip akcinė bendrovė. Jos tikslas – sujungti į vieną bendrovę

ar į holdingą bedroves, kurios veikia pagal skirtingų Europos Sąjungos

valstybių narių teisę. Europos bendrovėms, kurių buveinė yra Lietuvos

Respublikoje, mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos teisės normos,

reglamentuojančios akcinių bendrovių veiklą, tiek, kiek kitaip nenumato

specialūs teisės aktai. Minimalus kapitalas negali būti mažesnis nei 120

tūkst. eurų. Europos bendrovės steigėjai Lietuvos Respublikoje gali būti

akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės. Europos bendrovės

organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba (arba kitas

priežiūros organas), valdyba ir bendrovės vadovas. Privalomi bendrovės

organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir vadovas. Bendrovės

darbuotojai turi teisę dalyvauti bendrovės valdyme priimant esminius

bendrovės veiklai sprendimus.

Europos kooperatinės beendrovės

Europos kooperatinė bendrovė (SCE arba Societas Cooperativa Europaea)

yra jurdinis asmuo, įsteigtas Bendrijos teritorijoje kaip ribotos

atsakomybės kooperatinė bendrovė, išskyrus atvejus, kai SCE įstatuose

nurodoma kitaip. Jei SCE nariai turi ribotą atsakomybę, SCE pavadinimo

pabaigoje rašoma „limited“. Pagrindinis SCE tikslas yra tenkinti savo narių

poreikius ir (arba) plėtoti jų ekonominę ir (arba) socialinę veiklą.

Europos kooperatinėms bendrovėms, kurių buveinė yra Lietuvos Respublikoje,

mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos teisės normos,

reglamentuojančios kooperatines bendroves (kooperatyvus), akcines

bendroves, išskyrus atvejus, kai SCE taikomuose konkrečiuose ES ir (arba)

Lietuvos Respublikos teisės aktuose nurodoma kitaip. Pasirašytas SCE

kapitalas negali būti mažesnis nei 30 000 eurų. SCE šaukia
� susirinkimą ir, priklausomai nuo įstatuose numatytos teisinės

formos, sudaro stebėtojų tarybą ir direktorių valdybą (dvipakopė sistema)

arba administracinį organą (vienpakopė sistema).

1.1. Įmonės rušies pasirinkimo pagrindimas

Išnagrinėję visas egzistuojančias nuosavybės formas Lietuvos

Respublikoje, lieka pasirinkti tinkamiausią įmonės rušį transportui.

| | Narių | | | | Pelnas| |Komentaras |

|Imonės |skaičiu|Atsako-|Kapi-t|Valdy-m| |Atskai-| |

|rūšis |s |mybė |alas |as | |tomy-bė| |

| TŪB |+ |- |+ |+ |+ |+ |Esminis ūk. bendrijų |

| | | | | | | |trūku- mas yra pilna |

| | | | | | | |atsakomybė ir |

| | | | | | | |juridinio asmens |

| | | | | | | |statuso neturėjimas, |

| | | | | | | |sudėtingas investicijų|

| | | | | | | |pritraukimas ir |

| | | | | | | |komplikuotas nario |

| | | | | | | |pasitraukimo iš |

| | | | | | | |veiklos atveju. |

| KŪB |+ |- |+ |+ |+ |+ |t.p. |

| UAB |+ |+ |+ |+ |+ |- |Tinkama, dėl ribotos |

| | | | | | | |atsakomybės, nes |

| | | | | | | |veikla yra rizikinga, |

| | | | | | | |reikalaujanti daug |

| | | | | | | |investicijų. Kapitalo |

| | | | | | | |pritraukimo |

| | | | | | | |privalumai, paprastas |

| | | | | | | |nario pasitraukimas iš|

| | | | | | | |veiklos. |

| AB |- |+ |- |- |+ |- |Netinkama, nes perdaug|

| | | | | | | |brangi. Įmanoma |

| | | | | | | |ateityje. |

| Koop |- |+ |+ |+ |+ |- |Reikalingi daugiau nei|

| | | | | | | |trys asmenys. |

| | | | | | | |Neaktualu . |

| ŽŪB |+ |+ |+ |+ |- |- |Ne žemes ūkio veika. |

1.lentelė

TŪB – tikroji ūkinė bendrija, KŪB – komanditinė ūkinė bendrija, UAB –

uždara akcinė bendrovė, AB – akcinė bendrovė, Koop – kooperatinė bendrovė,

ŽŪB- žemės ukio bendrovė.

Prieš nusprendžiant, kokią pasirinkti įmonės rūšį, reikia

išanalizuoti įmonės esamą padėtį, tikslus, strategiją tiems tikslams

įgyvendinti, taip pat išorinę aplinką.

Šiame etape mes galime rinktis vieną iš šių galimų įmonių rūšių:

1. individualios (personalinės);

2. tikrosios ūkinės bendrijos;

3. komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos;

4. akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės;

Prieš pasirinkdami aptarkime šių įmonių rūšių privalumus ir trūkumus.

Individuali įmonė. Smulkaus verslo pradžiai tokios įmonės steigimas

yra geriausias sprendimas. Įstatymai nereikalauja jokio minimalaus pradinio

kapitalo, todėl verslą įmanoma pradėti turint gerą idėją bei nedideles

pradines lėšas. Individualioje (personalinėje) įmonėje galima dirbti

neįdarbinant kitų darbuotojų, t.y., tokioje įmonėje gali dirbti net vien

tik savininkas ir jo šeimos nariai.

Pažymėtina ir tai, kad individualios (personalinės) įmonės apskaitai

keliami nedideli reikalavimai – taikoma sutrumpinta finansinė atskaitomybė.

Jeigu individualių (personalinių) įmonių vidutinis sąrašuose esančių

darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir metinės pajamos neviršija 500

tūkstančių litų, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 15 procentų

mokesčio tarifą.

Tačiau ši įmonių rūšis turi ir trūkumų. Nusprendęs steigti tokios

rūšies įmonę, būsimasis verslininkas turi įsisąmoninti, kad teks dirbti tik

pelningai, nes jeigu įmonės prievolėms įvykdyti neužteks įmonės turto, už

jas savo turtu atsakys savininkas (savininkai). Be to, Lietuvoje

individualioms (personalinėms) įmonėms dažnai yra sudėtingiau gauti banko

paskolą veiklos plėtrai.

Ūkinės benrovės. Ūkinė bendrija gerai tinka tada, jei verslui

nebūtinos labai didelės investicijos, tačiau reikalingos profesionalios

žinios daugelyje šakų. Visi bendrijos nariai suinteresuoti gerai dirbti,

nes nuo to tiesiogiai priklauso jų pajamos, be to, jie rizikuoja savo ir

partnerių turtu. Ūkinė bendrija geriau nei individuali įmonė tinka tada,

kai reikia griežtai
kontroliuoti įmonės dirbančiuosius.

Pagrindinis privalumas, išskiriantis ūkinę bendriją iš kitų įmonės

rūšių, yra galimybė sujungti kelių asmenų lėšas į bendrą dalinę nuosavybę.

Tokia nuosavybės forma yra stiprus psichologinis akstinas sutelkti visus

pajėgumus bendram tikslui – įmonės pelnui pasiekti.

Pažymėtina, kad ūkinėje bendrijoje gali būti vedama supaprastinta

buhalterinė apskaita. Tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir individualiai

(personalinei) įmonei, ūkinei bendrijai taikoma pajamų mokesčio lengvata.

Trūkumas – tikrųjų narių neribota turtinė atsakomybė pagal bendrijos

prievoles

Akcinė bendrovė kaip verslo organizavimo forma yra vienintelis kelias,

kai pradedamam verslui reikia labai didelių investicijų ir reikia sukaupti

didelį kapitalą; taip pat jei numatoma, kad ir ateityje verslas smarkiai

plėsis ir atitinkamai kapitalą reikės didinti. Dėl savo valdymo mechanizmo

sudėtingumo akcinės bendrovės nėra lanksčios ir negali greitai reaguoti į

stambius pokyčius, taip pat joje dažnai dirba samdomi specialistai, kurių

atlyginimai mažai priklauso nuo bendrovės gerovės, todėl jie gali dirbti ne

taip atsakingai.

Uždarosios akcinės bendrovės sudaro labai ženklią Lietuvoje

registruotų įmonių dalį. Tokį šios įmonių rūšies populiarumą galima

paaiškinti ne viena priežastimi. Svariausias argumentas pasirenkant verslui

šią įmonės rūšį – bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis

asmuo. Tai reiškia, kad akcininkas atsako tik ta pinigų suma, kurią jis

įnešė už akcijas. Taigi asmuo, turintis įstatymo reikalaujamą minimalaus

įstatinio kapitalo dydžio pinigų sumą, nerizikuodamas savo ir savo šeimos

gerove (kaip yra personalinės įmonės atveju), gali pradėti verslą,

įsteigdamas uždarąją akcinę bendrovę.

Nusprendus pradėti verslą su keliais partneriais, ši verslo

organizavimo forma taip pat laikoma palankiausia dėl civilinės atsakomybės

atribojimo bei dėl sprendimų bendrovės esminiais klausimais priėmimo

mechanizmo. Kiekviena akcija suteikia vieną balsą, todėl lemiamą sprendimų

galią visuotiniame akcininkų susirinkime turės daugiausiai akcijų įsigijęs

asmuo.

Apibendrinant galima būtų teigti, kad įmonės rūšies pasirinkimas yra

vienas svarbiausių žingsnių pradedant verslą. Priimant šį sprendimą reikia

įvertinti turimus finansinius resursus, verslo riziką bei detaliai

išnagrinėti teisės normas, reglamentuojančias pasirinktos įmonės rūšies

veiklą.

Uždaroji akcinė bendrovė kaip verslo organizavimo forma yra

priimtiniausia ir mūsų steigiamai transporto įmonei, kadangi įmonė

perspektyvoje gali išsiplėsti, o kad įkurti akcinę bendrovę kol kas

neturima reikalingo įstatinio kapitalo.

2. ĮMONIŲ VALDYMO STRUKTŪRŲ TIPAI

Patriarcharinė struktūra

Patriarchalinė valdymo struktūra – tai pati paprasčiausia valdymo

struktūra. Vadovas yra vienas ir atlieka visas valdymo funkcijas, vadovauja

visems darbuotojams bei administracijai. Kiap matome 1 paveiksle (vadovas

vienas) tarp vadovo ir darbuotojų yra tiesioginis ryšys – tiesioginis

pavaldumas.

1 pav. Patriarchalinė valdymo struktūra

Kadangi vadovas vienas pats atlieka visas valdymo funkcijas, tokią

organizacinę valdymo sistemą galima naudoti tik nedidelėje įmonėje.

Linijinė organizacinė valdymo struktūra

Organizacijoje greta pagrindinės veiklos – darbo objekto vertimo

produktu, dar yra organizacijos valdymo veikla. Mažose įmonėse darbus,

susijusius su valdymu gali atlikti žmonės, kurie didžiąją dalį laiko dirba

gamybos procese. Didelėse įmonėse valdymo darbus atlieka ne vienas žmogus

ištisą darbo dieną. Prireikus organizacijoje valdymui skirti keletą žmonių,

iškilo jų darbo pasidalijimo problema. Ši problema buvo išspręsta

suskaidžius įmonę į padalinius ir kiekvienam padaliniui priskiriant

vadovus. Šių vadovų veiklai koordinuoti buvo sudaryta kelių lygių vadovų

piramidė. Taip susidarė linijinė valdymo struktūra (2 pav.)

Ce

(

(darbuotojai)

2 pav. Linijinė organizacinė valdymo struktūra

Toliau pateikiami linijinės organizacinės valdymo struktūros privalumai

ir trūkumai.

Linijinės struktūros privalumai:

1. Griežtas vienvaldiškumas. Kiekvienas organizacijos narys yra tiesiogiai

pavaldus tik vienam vadovui;

2. Griežtas bet kartu ir paprastas padalinių išdėstymas ir ryšių

nustatymas;

3. Padalinių veiklos suderinimas. Kiekvienas padalinys veikia tam tikroje

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2461 žodžiai iš 8189 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.