VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS
TRANSPOTO INŽINERIJOS FAKULTETAS
TRANSPORTO VADYBOS KATEDRA
TRANSPORTO ĮMONIŲ VALDYMAS
Transporto įmonės veiklos organizavimo projektas
ĮVADAS
Organizuojant transporto įmonės veiklą, kyla poreikis išsamiai
įvertinti ir pasirinkti veikos organizavimo priemones, kurios vėliau turi
tiesiogines įtakos įmonės rezultatams. Gerai realizuota pasirinkimų veiklos
organizavimo priemonių visuma ir sudaro įmonės veiklos organizavimą.
Veiklos organizavimas atspindi konkrečioje visuomenėje vyraujančias
nuostatas suformuotas kokeltyvinio mentaliteto, jos požiūrį į darbo
aplinką, veiklos motyvaciją. Darytina prielaida, kad veiklos organizavimas
yra labai individualus, suformuojantis konkrečioje įmonėje ir kuriantis
savo aplinką, tačiau panašus į panašiose transporto įmonės veikiančią
sistemą. Išanalizavus šias sistemas, jas apibendrinus ir nustačiuos
bendruosius dėsningumus, būtų galima siųlyti rekomendacijas, kaip geriau
organizuoti transpoto įmonių darbą, atsižvelgiant į Lietuvos ekonomines ir
socialines sąlygas bei turimą patyrimą.
1. ĮMONĖS NUOSAVYBĖS FORMOS
Nuo verslo organizavimo formos pasirinkimo priklauso tiek įmonės
steigimo procesas (jo trukmė ir lėšų sąnaudos), tiek turimų finansinių,
intelektinių bei darbo jėgos resursų panaudojimas.
Šiuo metu Lietuvos Respublikoje galima įsteigti šias įmones, turinčias
juridinio asmens statusą:
• akcinę arba uždarąją akcinę bendrovę;
• individualią įmonę;
• ūkinę bendriją (tikrąją arba komanditinę);
• valstybės įmonę;
• savivaldybės įmonę;
• žemės ūkio bendrovę;
• kooperatinę bendrovę;
• Europos bendrovę;
• Europos ekonominių interesų grupę.
Akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės
Labiausiai paplitusi įmonių rūšis Lietuvoje yra uždaroji akcinė
bendrovė. Šios įmonės rūšies bei akcinės bendrovės steigimą, veiklą bei
pasibaigimą reglamentuoja LR akcinių bendrovių įstatymas. Bendrovė – tai
privatusis, ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kurios įstatinis
kapitalas padalintas į dalis, vadinamas akcijomis. Bendrovės turtas yra
atskirtas nuo akcininkų turto. Akcininkai pagal bendrovės prievoles atsako
tik ta suma, kurią jie privalo įmokėti už akcijas.
Įstatymas nustato reikalavimus minimaliam įstatiniam akcinės
bendrovės kapitalui: uždarosios akcinės bendrovės minimalus įstatinis
kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 10.000 litų, o akcinės bendrovės – ne
mažesnis kaip 150.000 Lt.
Uždarosios akcinės bendrovės akcininkų skaičius gali siekti 100.
Akcinės bendrovės akcijos, skirtingai nei uždarosios akcinės bendrovės
akcijos, gali būti platinamos viešai per vertybinių popierių biržas.
Bendrovės steigėjais gali būti Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių
fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie būtinai turi įsigyti steigiamos
bendrovės akcijų.
Individualios įmonės
Individuali (personalinė) įmonė pagal LR CK apibrėžtina kaip
privatusis, neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Šios rūšies
įmonė nuosavybės teise gali priklausyti vienam fiziniam asmeniui arba
keliems fiziniams asmenims (sutuoktiniams) bendrosios jungtinės nuosavybės
teise. Individualią (personalinę) įmonę nuosavybės teise gali turėti taip
pat juridiniai asmenys – negamybinės organizacijos (nesiekiantys pelno
juridiniai asmenys).
Tikrosios ir komanditinės ūkinės bendrovės
Pagrindinis tikrųjų ir komanditinių (pasitikėjimo) ūkinių bendrijų
veiklą reglamentuojantis teisės aktas yra LR Ūkinių bendrijų įstatymas.
Ūkinė bendrija apibrėžiama kaip kelių fizinių ar juridinių asmenų, taip pat
fizinių ir juridinių asmenų jungtinės veiklos sutartimi įsteigta įmonė
komercinei-ūkinei veiklai vykdyti, sujungus jų turtą į bendrąją dalinę
nuosavybę. Bendrijoje gali būti nuo 2 iki 20 narių. Ūkinė bendrija LR
Civilinio kodekse apibūdinama kaip privatusis neribotos civilinės
atsakomybės juridinis asmuo.
Ūkinė bendrija gali būti dviejų formų – tikroji ūkinė bendrija arba
komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija.
Tikrąją ūkinę bendriją sudaro tikrieji nariai. Tikrųjų narių turtas
nėra atskirtas nuo bendrijos turto, taigi jos nariai atsako solidariai visu
savo turtu pagal bendrijos prievoles. Ieškinį bendrijos nariams galima
pareikšti netgi ir po bendrijos likvidavimo ar jungtinės veiklos sutarties
pakeitimo bei atnaujinimo įregistravimo vietos savivaldybėje.
Komanditinėje (pasitikėjimo) ūkinėje bendrijoje be tikrųjų narių yra ir
nariai komanditoriai. Tikrųjų narių padėtis komanditinėje (pasitikėjimo)
ūkinėje bendrijoje yra tokia pati, kaip ir tikrojoje ūkinėje bendrijoje.
Nariai komanditoriai
atsako už bendrijos prievoles tik tokia apimtimi, kiek
tai numatyta jungtinės veiklos sutartimi.
Jeigu jungtinė veiklos sutartis nenumato kitaip, nariai komanditoriai
atsako tik tuo savo turtu, kurį jie perdavė arba turėjo perduoti
komanditinei ūkinei bendrijai. Taip pat nariai komanditoriai neturi
tikriesiems nariams priskirtinos bendrijos atstovavimo teisės.
Valstybinės ir savivaldybės įmonės
Valstybės ir savivaldybės įmonė yra ribotos civilinės atsakomybės
juridinis asmuo, kurio visas turtas nuosavybės teise priklauso Lietuvos
Respublikai arba atitinkamai savivaldybei. Valstybės ir savivaldybės įmonės
tikslas – teikti viešąsias paslaugas, gaminti produkciją ir vykdyti kitą
veiklą, siekiant tenkinti viešuosius interesus. Valstybės ir savivaldybės
įmonės yra viešasis juridinis asmuo.
Žemės ūkio bendrovės
Žemės ūkio bendrovės steigimą ir veiklą reglamentuojančios pagrindinės
nuostatos pateiktos LR Žemės ūkio bendrovių įstatyme. Žemės ūkio bendrovė
apibūdinama kaip privatus ribotos atsakomybės juridinis asmuo, kuriame
pajamos per ūkinius metus už žemės ūkio produkciją ir suteiktas paslaugas
žemės ūkiui sudaro daugiau kaip 50 procentų visų realizavimo pajamų. Žemės
ūkio bendrovėje gali būti dviejų rūšių dalyviai – bendrovės nariai ir
pajininkai. Minimalus žemės ūkio bendrovės dalyvių skaičius yra trys.
Bendrovės pajininkai nuo bendrovės narių skiriasi tuo, kad jie neturi
sprendžiamojo balso bendrovės narių susirinkime. Visų dalyvių turtas yra
atskirtas nuo bendrovės turto.
Verslo pradžiai ypatingai svarbi žemės ūkio verslo patirtis ir
protingas pradinių investicijų paskirstymas. Tačiau asmeniui, pasiryžusiam
pradėti tokią veiklą, yra gana daug papildomų lengvatų mokesčių srityje,
taip pat papildomos finansavimo galimybės.
Kooperatinės bendrovės.
Kooperatinė bendrovė (kooperatyvas) LR Kooperatinių bendrovių
(kooperatyvų) įstatyme apibrėžiama kaip grupės fizinių arba fizinių ir
juridinių asmenų (kitaip tariant, kooperatyvo narių) savanoriškai įsteigtas
ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kurio kapitalas ir narių
sudėtis yra kintama ir kuris yra skirtas narių ekonominiams, ūkiniams ir
socialiniams poreikiams tenkinti bei veikiantis narių iniciatyva ir rizika.
Kooperatinė bendrovė už savo prievoles atsako tik savo turtu ir neatsako už
savo narių prievoles, nesusijusias su kooperatinės bendrovės veikla.
Kooperatinę bendrovę gali sudaryti ne mažiau kaip penki fiziniai arba
fiziniai ir juridiniai asmenys.
Įstatymas nereglamentuoja kooperatinės bendrovės narių pajaus dydžio (jo
dydis nurodomas įstatuose), yra tik nustatyta, kad pajus gali būti
piniginis, intelektinis, vertybiniai popieriai arba kitas turtinis indėlis,
išskyrus žemę. Kooperatinės bendrovės nuosavo kapitalo turi užtekti
įstatuose numatytai veiklai plėtoti. Beje, įstatymas numato apribojimus
bendrovės steigimo procese dalyvauti užsienio fiziniams ir juridiniams
asmenims.
Europos bendrovės
Europos bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo,
įsteigtas ES kaip akcinė bendrovė. Jos tikslas – sujungti į vieną bendrovę
ar į holdingą bedroves, kurios veikia pagal skirtingų Europos Sąjungos
valstybių narių teisę. Europos bendrovėms, kurių buveinė yra Lietuvos
Respublikoje, mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos teisės normos,
reglamentuojančios akcinių bendrovių veiklą, tiek, kiek kitaip nenumato
specialūs teisės aktai. Minimalus kapitalas negali būti mažesnis nei 120
tūkst. eurų. Europos bendrovės steigėjai Lietuvos Respublikoje gali būti
akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės. Europos bendrovės
organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba (arba kitas
priežiūros organas), valdyba ir bendrovės vadovas. Privalomi bendrovės
organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir vadovas. Bendrovės
darbuotojai turi teisę dalyvauti bendrovės valdyme priimant esminius
bendrovės veiklai sprendimus.
Europos kooperatinės beendrovės
Europos kooperatinė bendrovė (SCE arba Societas Cooperativa Europaea)
yra jurdinis asmuo, įsteigtas Bendrijos teritorijoje kaip ribotos
atsakomybės kooperatinė bendrovė, išskyrus atvejus, kai SCE įstatuose
nurodoma kitaip. Jei SCE nariai turi ribotą atsakomybę, SCE pavadinimo
pabaigoje rašoma „limited“. Pagrindinis SCE tikslas yra tenkinti savo narių
poreikius ir (arba) plėtoti jų ekonominę ir (arba) socialinę veiklą.
Europos kooperatinėms bendrovėms, kurių buveinė yra Lietuvos Respublikoje,
mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos teisės normos,
reglamentuojančios kooperatines bendroves (kooperatyvus), akcines
bendroves, išskyrus atvejus, kai SCE taikomuose konkrečiuose ES ir (arba)
Lietuvos Respublikos teisės aktuose nurodoma kitaip. Pasirašytas SCE
kapitalas negali būti mažesnis nei 30 000 eurų. SCE šaukia
� susirinkimą ir, priklausomai nuo įstatuose numatytos teisinės
formos, sudaro stebėtojų tarybą ir direktorių valdybą (dvipakopė sistema)
arba administracinį organą (vienpakopė sistema).
1.1. Įmonės rušies pasirinkimo pagrindimas
Išnagrinėję visas egzistuojančias nuosavybės formas Lietuvos
Respublikoje, lieka pasirinkti tinkamiausią įmonės rušį transportui.
| | Narių | | | | Pelnas| |Komentaras |
|Imonės |skaičiu|Atsako-|Kapi-t|Valdy-m| |Atskai-| |
|rūšis |s |mybė |alas |as | |tomy-bė| |
| TŪB |+ |- |+ |+ |+ |+ |Esminis ūk. bendrijų |
| | | | | | | |trūku- mas yra pilna |
| | | | | | | |atsakomybė ir |
| | | | | | | |juridinio asmens |
| | | | | | | |statuso neturėjimas, |
| | | | | | | |sudėtingas investicijų|
| | | | | | | |pritraukimas ir |
| | | | | | | |komplikuotas nario |
| | | | | | | |pasitraukimo iš |
| | | | | | | |veiklos atveju. |
| KŪB |+ |- |+ |+ |+ |+ |t.p. |
| UAB |+ |+ |+ |+ |+ |- |Tinkama, dėl ribotos |
| | | | | | | |atsakomybės, nes |
| | | | | | | |veikla yra rizikinga, |
| | | | | | | |reikalaujanti daug |
| | | | | | | |investicijų. Kapitalo |
| | | | | | | |pritraukimo |
| | | | | | | |privalumai, paprastas |
| | | | | | | |nario pasitraukimas iš|
| | | | | | | |veiklos. |
| AB |- |+ |- |- |+ |- |Netinkama, nes perdaug|
| | | | | | | |brangi. Įmanoma |
| | | | | | | |ateityje. |
| Koop |- |+ |+ |+ |+ |- |Reikalingi daugiau nei|
| | | | | | | |trys asmenys. |
| | | | | | | |Neaktualu . |
| ŽŪB |+ |+ |+ |+ |- |- |Ne žemes ūkio veika. |
1.lentelė
TŪB – tikroji ūkinė bendrija, KŪB – komanditinė ūkinė bendrija, UAB –
uždara akcinė bendrovė, AB – akcinė bendrovė, Koop – kooperatinė bendrovė,
ŽŪB- žemės ukio bendrovė.
Prieš nusprendžiant, kokią pasirinkti įmonės rūšį, reikia
išanalizuoti įmonės esamą padėtį, tikslus, strategiją tiems tikslams
įgyvendinti, taip pat išorinę aplinką.
Šiame etape mes galime rinktis vieną iš šių galimų įmonių rūšių:
1. individualios (personalinės);
2. tikrosios ūkinės bendrijos;
3. komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos;
4. akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės;
Prieš pasirinkdami aptarkime šių įmonių rūšių privalumus ir trūkumus.
Individuali įmonė. Smulkaus verslo pradžiai tokios įmonės steigimas
yra geriausias sprendimas. Įstatymai nereikalauja jokio minimalaus pradinio
kapitalo, todėl verslą įmanoma pradėti turint gerą idėją bei nedideles
pradines lėšas. Individualioje (personalinėje) įmonėje galima dirbti
neįdarbinant kitų darbuotojų, t.y., tokioje įmonėje gali dirbti net vien
tik savininkas ir jo šeimos nariai.
Pažymėtina ir tai, kad individualios (personalinės) įmonės apskaitai
keliami nedideli reikalavimai – taikoma sutrumpinta finansinė atskaitomybė.
Jeigu individualių (personalinių) įmonių vidutinis sąrašuose esančių
darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir metinės pajamos neviršija 500
tūkstančių litų, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 15 procentų
mokesčio tarifą.
Tačiau ši įmonių rūšis turi ir trūkumų. Nusprendęs steigti tokios
rūšies įmonę, būsimasis verslininkas turi įsisąmoninti, kad teks dirbti tik
pelningai, nes jeigu įmonės prievolėms įvykdyti neužteks įmonės turto, už
jas savo turtu atsakys savininkas (savininkai). Be to, Lietuvoje
individualioms (personalinėms) įmonėms dažnai yra sudėtingiau gauti banko
paskolą veiklos plėtrai.
Ūkinės benrovės. Ūkinė bendrija gerai tinka tada, jei verslui
nebūtinos labai didelės investicijos, tačiau reikalingos profesionalios
žinios daugelyje šakų. Visi bendrijos nariai suinteresuoti gerai dirbti,
nes nuo to tiesiogiai priklauso jų pajamos, be to, jie rizikuoja savo ir
partnerių turtu. Ūkinė bendrija geriau nei individuali įmonė tinka tada,
kai reikia griežtai
kontroliuoti įmonės dirbančiuosius.
Pagrindinis privalumas, išskiriantis ūkinę bendriją iš kitų įmonės
rūšių, yra galimybė sujungti kelių asmenų lėšas į bendrą dalinę nuosavybę.
Tokia nuosavybės forma yra stiprus psichologinis akstinas sutelkti visus
pajėgumus bendram tikslui – įmonės pelnui pasiekti.
Pažymėtina, kad ūkinėje bendrijoje gali būti vedama supaprastinta
buhalterinė apskaita. Tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir individualiai
(personalinei) įmonei, ūkinei bendrijai taikoma pajamų mokesčio lengvata.
Trūkumas – tikrųjų narių neribota turtinė atsakomybė pagal bendrijos
prievoles
Akcinė bendrovė kaip verslo organizavimo forma yra vienintelis kelias,
kai pradedamam verslui reikia labai didelių investicijų ir reikia sukaupti
didelį kapitalą; taip pat jei numatoma, kad ir ateityje verslas smarkiai
plėsis ir atitinkamai kapitalą reikės didinti. Dėl savo valdymo mechanizmo
sudėtingumo akcinės bendrovės nėra lanksčios ir negali greitai reaguoti į
stambius pokyčius, taip pat joje dažnai dirba samdomi specialistai, kurių
atlyginimai mažai priklauso nuo bendrovės gerovės, todėl jie gali dirbti ne
taip atsakingai.
Uždarosios akcinės bendrovės sudaro labai ženklią Lietuvoje
registruotų įmonių dalį. Tokį šios įmonių rūšies populiarumą galima
paaiškinti ne viena priežastimi. Svariausias argumentas pasirenkant verslui
šią įmonės rūšį – bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis
asmuo. Tai reiškia, kad akcininkas atsako tik ta pinigų suma, kurią jis
įnešė už akcijas. Taigi asmuo, turintis įstatymo reikalaujamą minimalaus
įstatinio kapitalo dydžio pinigų sumą, nerizikuodamas savo ir savo šeimos
gerove (kaip yra personalinės įmonės atveju), gali pradėti verslą,
įsteigdamas uždarąją akcinę bendrovę.
Nusprendus pradėti verslą su keliais partneriais, ši verslo
organizavimo forma taip pat laikoma palankiausia dėl civilinės atsakomybės
atribojimo bei dėl sprendimų bendrovės esminiais klausimais priėmimo
mechanizmo. Kiekviena akcija suteikia vieną balsą, todėl lemiamą sprendimų
galią visuotiniame akcininkų susirinkime turės daugiausiai akcijų įsigijęs
asmuo.
Apibendrinant galima būtų teigti, kad įmonės rūšies pasirinkimas yra
vienas svarbiausių žingsnių pradedant verslą. Priimant šį sprendimą reikia
įvertinti turimus finansinius resursus, verslo riziką bei detaliai
išnagrinėti teisės normas, reglamentuojančias pasirinktos įmonės rūšies
veiklą.
Uždaroji akcinė bendrovė kaip verslo organizavimo forma yra
priimtiniausia ir mūsų steigiamai transporto įmonei, kadangi įmonė
perspektyvoje gali išsiplėsti, o kad įkurti akcinę bendrovę kol kas
neturima reikalingo įstatinio kapitalo.
2. ĮMONIŲ VALDYMO STRUKTŪRŲ TIPAI
Patriarcharinė struktūra
Patriarchalinė valdymo struktūra – tai pati paprasčiausia valdymo
struktūra. Vadovas yra vienas ir atlieka visas valdymo funkcijas, vadovauja
visems darbuotojams bei administracijai. Kiap matome 1 paveiksle (vadovas
vienas) tarp vadovo ir darbuotojų yra tiesioginis ryšys – tiesioginis
pavaldumas.
1 pav. Patriarchalinė valdymo struktūra
Kadangi vadovas vienas pats atlieka visas valdymo funkcijas, tokią
organizacinę valdymo sistemą galima naudoti tik nedidelėje įmonėje.
Linijinė organizacinė valdymo struktūra
Organizacijoje greta pagrindinės veiklos – darbo objekto vertimo
produktu, dar yra organizacijos valdymo veikla. Mažose įmonėse darbus,
susijusius su valdymu gali atlikti žmonės, kurie didžiąją dalį laiko dirba
gamybos procese. Didelėse įmonėse valdymo darbus atlieka ne vienas žmogus
ištisą darbo dieną. Prireikus organizacijoje valdymui skirti keletą žmonių,
iškilo jų darbo pasidalijimo problema. Ši problema buvo išspręsta
suskaidžius įmonę į padalinius ir kiekvienam padaliniui priskiriant
vadovus. Šių vadovų veiklai koordinuoti buvo sudaryta kelių lygių vadovų
piramidė. Taip susidarė linijinė valdymo struktūra (2 pav.)
Ce
(
(darbuotojai)
2 pav. Linijinė organizacinė valdymo struktūra
Toliau pateikiami linijinės organizacinės valdymo struktūros privalumai
ir trūkumai.
Linijinės struktūros privalumai:
1. Griežtas vienvaldiškumas. Kiekvienas organizacijos narys yra tiesiogiai
pavaldus tik vienam vadovui;
2. Griežtas bet kartu ir paprastas padalinių išdėstymas ir ryšių
nustatymas;
3. Padalinių veiklos suderinimas. Kiekvienas padalinys veikia tam tikroje