Transporto infrastruktura
5 (100%) 1 vote

Transporto infrastruktura



VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

TRANSPORTO INŽINERIJOS FAKULTETAS

TRANSPORTO VADYBOS KATEDRA

Lietuvos Klaipedos ūosto technologiju ypatumai ES reikalavimu ir

norminiu aktu fone.

Transporto infrastruktūros

Kursinis projektas

Darbą tikrino:

Vilnius, 2005

TURINYS

1,Įvadas……………………………………………………………………….3

2,Teisės aktai……………………………………………………………….4

3,Pagrindiniai reikalavimai ES……………………………………….5

4.Ekonominių rodiklių analize……………………………………….6

5,Klaipėdos uosto vaidmuo Europos

transporto sistemoje………………………………………….7

6. Klaipėdos uosto privalumai…………………………………8

7. Klaipėdos uosto problemos ir trukumai………………….11

8. Išvados…………………………………………………………………….14

9. Literatūra………………………………………………………………….15

Lietuvos Klaipedos ūosto technologiju ypatumai ES reikalavimu ir

norminiu aktu fone.

Įvadas

Transportas – viena iš didžiausių ir reikšmingiausių sparčiai Lietuvoje besivystančio ūkio sričių. Ypač svarbus Lietuvai jūrų transportas.Lietuvos geografinė padėtis, leidžianti jai būti pagrindiniame krovinių transporto koridoriuje tarp Rytų ir Vakarų, lemia poreikį giliau išmanyti ir taikyti transportą reguliuojančius nacionalinius bei tarptautinius teisės aktus bei teismų praktiką, kitus teisės šaltinius. Europos Sąjungos transporto įmonės galėjo laisvai, nevaržomos vidaus sienų teikti paslaugas. Europos integracijos procesas šioje srityje suteikė daug naudos visų pirma transporto sektoriui, kuris dabartiniu metu duoda darbo maždaug septyniems milijonams žmonių ir sukuria 6 proc. bendrojo vidaus produkto. Taip pat integracija prisidėjo prie bendrosios veiksmingumo, nes laisvą asmenų, prekių ir paslaugų judėjimą sienų neturinčioje vidaus teritorijoje galima užtikrinti tik sklandžiai vežant keleivius ir krovinius sausumos, vandens ir oro keliais. Tačiau, norint tvarkyti nuolatos augančius transporto srautus, ypač tose srityse, kuriose toks augimas yra neišvengiamas, bei siekiant garantuoti gyventojų gyvenimo kokybę ir išsaugoti natūralią gamtinę aplinką, būtina toliau plėtoti bendrąją transporto rinką. Tolesnė pažanga reikalauja neapsiriboti tik ekonominių kliūčių šalinimu ir plėtoti Sąjungoje integruotas eismo sistemas.

Teisės aktai

Transporto politika plėtojosi kaip vieningos rinkos kūrimo dalis. Todėl didžiausią Bendrijos acquis transporto srityje dalį sudaro teisės aktai, kuriais nustatomi bendri esminiai reikalavimai, reguliuojantys transporto paslaugų teikimo eismo saugumo, profesinės kvalifikacijos ir kitose srityse standartus, kurie apibrėžia, kokie rinkos subjektai gali patekti į rinką. Romos sutartyje nuostatos dėl bendrosios transporto politikos buvo taikomos tik geležinkelių, kelių ir vidaus vandenų transportui. Tačiau 1973 m. Teisingumo Teismas nusprendė, kad bendros Romos sutarties taisyklės turi būti taikomos ir oro bei jūrų transportui.

Bendrijos transporto politika Lietuvai gana anksti tapo aktuali. Lietuvos vežėjai jau pirmaisiais metais po nepriklausomybės atkūrimo ėmė aktyviai veržtis į ES rinką ir joje konkuruoja su ES šalių vežėjais. Jie tapo bene pirmaisiais Lietuvos ūkio subjektais, kurie turėjo prisitaikyti prie reikalavimų, keliamų ES rinkoje veikiantiems vežėjams. Tuo pačiu metu Lietuvos transporto sektoriaus veiklą reglamentuojantys teisės aktai buvo derinami su ES teise.

Bendra jūrų transporto politika buvo pradėta kurti ir vykdyti taip pat tik XX a. devintajame

Taryba priėmė keturis reglamentus, nustatančius bendras patekimo į rinką taisykles, bendrų EB konkurencijos taisyklių taikymą jūrų transportui ir bendrą politiką trečiųjų šalių jūrų transporto bendrovių atžvilgiu.

iki 2001 metų priimti naujas Jūrų laivų registravimo taisykles, kurios atitiktų Tarybos reglamento 613/91/EEC nuostatas;

iki 2001 metų patvirtinti Uosto valstybės laivų kontrolės vykdymo tvarką, kuri atitiktų Tarybos direktyvos 95/21/EC reikalavimus;

iki 2002 metų patvirtinti Jūrų laivų įrengimų atitikimo tarptautinius reikalavimus įvertinimo taisykles, kurios būtų suderintos su Tarybos direktyva 96/98/EC;

iki 2003 metų pavirtinti Ro-ro keltų ir greitaeigių keleivinių laivų saugos taisykles ir standartus. Šios taisyklės bus suderintos su Tarybos direktyva 98/18/EC;

atsižvelgiant į ES rekomendacijas, iki 2003 metų prisijungti prie šių Tarptautinės jūrų organizacijos konvencijų:

1979 metų tarptautinės jūrų paieškos ir gelbėjimo konvencijos (SAR 79);

1996 metų tarptautinės konvencijos dėl atsakomybės ir atlyginimo už žalą, padarytą ryšium su pavojingų ir kenksmingų medžiagų vežimu jūra (HNS 96);

iki 2004 metų nustatyti suderintą saugos režimą žvejybos laivams, ilgesniems kaip 24 metrų. Šis dokumentas bus suderintas su Tarybos direktyva 97/70/EC;

iki 2004 metų sukurti atitinkamą infrastruktūrą ir visiškai
įgyvendinti Tarybos direktyvą 93/75/EEC dėl minimalių reikalavimų pavojingas arba aplinką teršiančias prekes gabenantiems laivams, įplaukiantiems į Bendrijos uostus arba iš jų išplaukiantiems, ir Tarybos direktyvą 95/21/EC dėl uosto valstybės kontrolės (pataisyta Komisijos direktyva 99/97/EC).

Pagrindiniai reikalavimai ES

ES teisė nustato griežtas kontrolės procedūras, siekiant užtikrinti nustatytų reguliavimų įgyvendinimą – tiek ataskaitas ir pranešimus, kuriuos turi rengti valstybės – narės, tiek ypač detaliai reglamentuojamus kontrolės įrenginius, kurie fiksuotų transporto priemonės darbą. Tarybos reglamentas 3820/85 numato reikalavimų laikymasi kontrolės procedūrą bei baudas už reikalavimų nesilaikymą, nors konkretūs baudos dydžiai nėra nustatyti ir tai palikta valstybių narių nuožiūrai. Siekiant užtikrinti auksčiau minėtų reikalavimų laikymąsi ir nustatyti tikrinimo procedūras yra priimtas kitas šią sritį reglamentuojantis ES teisės aktas – Reglamentas 3821/85. Jame numatyta būtinybė kelių transporto priemonėse naudoti registravimo įrangą – tachografus, kurie fiksuotų darbo bei poilsio periodus. Taip pat siūloma reguliariai tikrinti registravimo įrangos gamintojui išduota bet kurios ES valstybės narės kompetetinga institucija. Ją įrengti transporto priemonėje turi teisę tik įmonė, turinti valstybės narės kompetetingos institucijos leidimą, o tinkamu įrangos naudojimu, viso vairuotojų darbo ir poilsio laiko registravimu bei registravimo lapų laikymu rūpinasi transporto įmonės ir patys vairuotojai. Reglamento priede yra numatytos detalios registravimo įrangos charakteristikos, jų įrengimo ir tikrinimo procedūros.

Nuo pat pirmų Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienų Lietuvos įvaizdis formuojamas kap tranzitinės, tarptautiniais transporto koridoriais jungiančios Rytų ir Vakarų, Pietų ir Šiaurės šalis. Tranzito grandinėje svarbų vaidmenį vaidina jūrų ir geliažinkelio transportas, kurių sąveiką galima apibūdinti kaip bendrus interesus siekiant pritraukti tranzitinių krovinių ir optimaliai išnaudoti esamus infrastruktūros pajėgumus. Būtent dėl šios tranzito augimo tendencijos Lietuva ateityje taps modernia, turinčia Europos pajėgumo išvystytą vidaus transporto struktūrą, kas skatins ekonomikos dinamikos augimą, potencialaus BVP ir BNP didėjimą ir bendrą socialinę gerovę.

Transportas – viena iš labiausiai integruotų į Europos rinką Lietuvos ekonomikos sričių, nes būtent jis yra jungiamoji grandis vystant tarptautinę prekybą bei užtikrinant laisvą žmonių ir prekių judėjimą. Dalyvaujant tarptautinėje prekyboje kyla bendri transporto veiklos ir jos reguliavimo reikalavimai: dabar net vidinius pervežimus reikia reglamentuoti derinant nacionalinius teisės aktus su tarptautinių konvencijų bei įvairių tarptautinių organizacijų dokumentais. Šis procesas labai paspartėjo Lietuvai pradėjus siekti narystės ES ir įstojus į Pasaulio prekybos organizaciją. Lietuvos integracijos į ES procesas remiasi Europos sutartimi, pasirašyta 1995 m. Pagal ją, vykdydama savo įsipareigojimus, Lietuva laipsniškai derina savo nacionalinę teisę su ES teisės nuostatomis. Šiuo metu daugiau kaip 70 proc. ES transporto teisės aktų visiškai arba iš dalies perkelti į Lietuvos teisės sistemą. Vienas iš Lietuvos ekonominės politikos prioritetų – modernizuoti ir restruktūrizuoti transporto sektorių pagal Europos bendrosios transporto politikos strateginius tikslus, iš kurių svarbiausi yra išplėsti subalansuotą Transeuropinio transporto tinklą (TEN-Tr), liberalizuoti transporto paslaugų rinką užtikrinant transporto šakų ir tarptautinį suderinamumą bei saugią, palankią transporto veiklai aplinką. Nacionalinius transporto politikos tikslus ir uždavinius išdėstė Vyriausybė: – Lietuvos pasirengimo narystei programoje, – Nacionalinėje transporto plėtros programoje,- Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje pagrinduose, Susisiekimo ministerijos strateginių tikslų plane.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1186 žodžiai iš 3697 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.