Transporto infrastrukturos pletros strategija
5 (100%) 1 vote

Transporto infrastrukturos pletros strategija

EKONOMIKOS AUGIMO VEIKSMŲ PROGRAMOJE NUMATOMA TRANSPORTO INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS 2007-2013 M. STRATEGIJA

Nacionalinėje Lisabonos strategijos įgyvendinimo programoje numatytas bendrasis ekonominės strategijos tikslas – mažinti šalies ekonominio išsivystymo lygio atsilikimą nuo ES šalių vidurkio. Lietuvos 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos panaudojimo strategija remiasi strategine vizija, jog 2015 m. Lietuva pasieks kai kurių senųjų ES šalių narių socialinio ir ekonominio išsivystymo lygį. Siekiant įgyvendinti nustatytąjį pagrindinį Lietuvos 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategijos tikslą bei užsibrėžtą viziją, formuluojamas strateginis „Ekonomikos augimo“ veiksmų programos tikslas – spartinti ūkio augimą ilguoju laikotarpiu, siekiant sumažinti išsivystymo netolygumus tarp Lietuvos ir ES vidurkio.

Per pastaruosius metus aukštas Lietuvos ūkio augimas daugiau priklausė nuo augančio vidaus vartojimo, negu nuo laipsniško produktyvumo gerinimo tradiciniuose Lietuvos ūkio sektoriuose, išsikovojant tarptautines rinkas. Spartų ūkio augimą ilguoju laikotarpiu įmanoma pasiekti tik kuriant, stiprinant ir išlaikant ekonomikos tarptautinį konkurencingumą. Tai, visų pirma, užtikrina aukštas ūkio sektorių produktyvumas ir, antra, besikeičianti šalies ūkio struktūra, kurioje vis didesnę dalį sudaro aukštas technologijas kuriantys ir naudojantys sektoriai. Konkurencinga ekonomika Europoje tiesiogiai remiasi įmonių inovacijomis naujų procesų ir unikalių gaminių srityje, siekiant didesnio produktyvumo. Tačiau Lietuvoje ženkliai didelę dalį ūkio sudaro maža pridėtine verte ir daug darbo jėgos reikalaujančiomis technologijomis pasižymintys ūkio sektoriai, savo konkurencinį pranašumą daugiausia grindžiantys ne žiniomis ir inovacine veikla, bet žemesniu darbo užmokesčiu ir kitomis santykinai pigesnėmis veiklos sąnaudomis. Dabartinė ūkio ir pramonės struktūra yra itin jautri neišvengiamai kylančioms žaliavų, darbo jėgos ir kuro kainoms, o tai reiškia, kad nepaisant pastaruoju metu pastebimo pardavimų apimčių augimo įmonės išlieka pažeidžiamos vidutinėje ir ilgalaikėje perspektyvoje. Ekonominės migracijos įtakota darbo jėgos stoka ir jos brangimas taip pat mažina šalies įmonių konkurencingumą ir trukdo eksporto plėtrai, kuri ir taip apsunkinta pigesnių gaminių iš Azijos konkurencijos. Tuo tarpu žinioms imlių paslaugų, kurios yra mažiau priklausomos nuo augančių žaliavų ir kuro kainų, eksportas išlieka labai mažas.

Atsižvelgiant į esamą situaciją Lietuvos ūkyje, kryptingos valstybės pastangos turi būti nukreiptos į Lietuvos ūkio struktūros keitimą, ypatingą dėmesį teikiant aukštų ir vidutiniškai aukštų technologijų sektorių vystymui ir aukštesnę pridėtinę vertę generuojančių tradicinių ūkio sektorių stiprinimui. Visų rūšių inovacijos ir jas labiausiai sąlygojantis naujų žinių kūrimas bei sklaida yra svarbiausi produktyvumo ir gerovės augimą skatinantys veiksniai globalios konkurencijos sąlygomis. Tačiau perėjimas prie aukštesnės pridėtinės vertės kūrimo Lietuvoje nėra paprastas – jį stabdo verslumo trūkumas, menkas mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (toliau – MTTP) aktyvumas ir efektyvumas, žemas įmonių naudojamų technologijų ir įrengimų našumo lygis (įmonių materialinė bazė), beveik neveikianti inovacijų skatinimo sistema, ribotos įmonių galimybės gauti išorinių finansavimo šaltinių aukšta rizika pasižyminčioms investicijoms į inovacijas. Šias problemas būtina spręsti kompleksiškai – svarbiausias veiksnys šioje situacijoje yra efektyvus verslo ir mokslo bendradarbiavimas, šiuo metu stipriai akcentuojamas visoje Europoje. Būtina remti verslo investicijas į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą bei inovacijas, didinti viešojo sektoriaus MTTP veiklos efektyvumą, skatinant viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą. Tačiau taip pat svarbu investuoti į verslo paramos ir inovacijų skatinimo sistemos tobulinimą, klasterių (nebūtinai tik aukštųjų technologijų srityse) kūrimo procesų spartinimą, finansinės aplinkos gerinimą. Tokiu būdu būtų sudarytos sąlygos aktyvesniam žinių komercializavimo ir technologijų perėmimo procesams.

Atsižvelgiant į pasaulines ekonomikos globalizacijos tendencijas, pagrindiniai ir ilgalaikiai Lietuvos konkurencingumo veiksniai yra kvalifikuota darbo jėga (plačiąją prasme, apimančia taip pat ir mokslininkus bei tyrėjus) bei efektyvi mokymosi visą gyvenimą sistema, kritinis žinių kiekis ir jų kūrimo potencialas ekonomikoje. Investicijų pritraukimas prioritetinėse srityse labiausiai priklauso nuo šių veiksnių lygio ir apimčių tarptautiniame kontekste.

Esant sąlyginai patraukliam investavimo klimatui Lietuvoje, nepakankamą tiesioginių užsienio investicijų lygį šalyje visų pirma lemia pramoninių „plyno lauko“ sklypų su išvystyta infrastruktūra trūkumas. Tačiau, siekiant, kad į Lietuvą savo veiklą perkeltų bent keli strateginiai investuotojai, galintys tapti klasterių branduoliais ir vietinio intelektinio potencialo vartotojais, būtina taikyti kompleksines priemones, derinant visas veiksmų programas – investuoti ir į aukštos kvalifikacijos specialistų, tyrėjų rengimą, kurti ar stiprinti aukštos kompetencijos MTTP centrus, kuriuose yra
jau sukaupta santykinai aukšta kompetencija, veikiančius prioritetinėse MTTP arba technologinio proveržio srityse. Kryptingos investicijos į pasirinktas prioritetines mokslui ar žinioms imlias sritis bei efektyvus Lietuvos mokslinio–technologinio potencialo marketingas, nukreiptas tikslingai į tose srityse veikiančias transnacionalines įmones, padėtų į Lietuvą pritraukti aukštųjų ir vidutiniškai aukštų technologijų srityse veikiančias įmones ir jų mokslinių tyrimų centrus. Kartu svarbu įgyvendinti priemones, susijusias su Lietuvos verslo sąlygų įvaizdžio gerinimu pasaulyje.

Pagrindą Lietuvos ūkio konkurencingumui didėti ilguoju laikotarpiu suteiktų efektyvi ekonominės infrastruktūros aplinka, kuri sudarytų verslo ir visuomenės mobilumo, bendravimo ir bendradarbiavimo prielaidas. Europos Sąjungos struktūrinė parama bei nacionalinės lėšos turi būti nukreiptos į ilgalaikę plėtrą sąlygojančios aplinkos sukūrimą, kuri užtikrintų tęstinį aukštos kokybės užimtumą Lietuvos žmonėms. Atsižvelgiant į šalies geografinės padėties teikiamus privalumus, svarbiausias dėmesys šiuo atveju tenka subalansuoto transporto infrastruktūros tinklo, atitinkančio mobilumo poreikius bei sudarančio palankias sąlygas tranzitui, plėtrai. Iki 2015 metų Lietuvoje turi būti sukurta moderni ir subalansuota multimodalinė transporto sistema, savo techniniais parametrais, sauga ir teikiamų paslaugų kokybe prilygstanti ES valstybių senbuvių lygiui. Efektyviai sąveikaudama su kaimyninių valstybių transporto sistemomis, ji leistų verslui sėkmingai plėtoti veiklą, o Lietuvos gyventojams – minimaliai sugaištant, patogiai susisiekti su svarbiausiais Lietuvos ir Europos turizmo, kultūros ir verslo administraciniais centrais. Lietuvos transporto sektorius taps svarbia Baltijos jūros regiono transporto sistemos dalimi ir, teikdamas geros kokybės paslaugas, efektyviai tarnaus Lietuvos ir ES interesams.

Vizija iki 2015 metų:

Nepertraukiamas spartus šalies ūkio augimas ir aukštas tarptautinis konkurencingumas ilguoju laikotarpiu, kurį užtikrina:

• Aukštas ūkio sektorių produktyvumas ir besikeičianti šalies ūkio struktūra, kurioje vis didesnę dalį sudaro aukštą pridėtinę vertę generuojantys ūkio sektoriai, savo konkurencingumą grindžiantys žiniomis ir inovacine veikla;

• Sukurta palanki, inovacijas skatinanti verslo aplinka bei efektyvi ekonominė infrastruktūra, sudaranti geriausias sąlygas sparčiai ūkio plėtrai.

Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos antrąjį prioritetą „Konkurencinga ekonomika“ atitinkanti „Ekonomikos augimo“ veiksmų programa bus grindžiama kompleksinėmis, viena kitą papildančiomis priemonėmis, skirtomis sukurti kompleksinį tarptautinio konkurencinio pranašumo veiksnį Lietuvos ūkyje. Nuo šių veiksmų sėkmės priklausys tiek šalies įmonių produktyvumo, tiek darbuotojų atlyginimų, tiek visos nacionalinės gerovės kilimo tempai. Formuluojant tikslus buvo įvertinti ex ante ekspertų pasiūlymai.

Pagrindiniai „Ekonomikos augimo“ veiksmų programos tikslai yra:

1. Didinti verslo produktyvumo lygį, ypač sudarant palankią aplinką inovacijoms ir smulkiajam bei vidutiniam verslui;

2. Didinti aukštos pridėtinės vertės verslo lyginamąją dalį;

3. Efektyvinti ekonominę infrastruktūrą.

Tikslai atitinka šiuos 2007–2013 m. Sanglaudos politikos gairių prioritetus:

• Skatinti naujoves, verslumą ir žiniomis grindžiamos ekonomikos augimą, plėtojant mokslinių tyrimų ir naujovių pajėgumus, įskaitant naujas informacijos ir ryšių technologijas (4.2 gairė: žinios ir naujovės ekonomikos augimo labui);

• Didinti valstybių narių, regionų ir miestų patrauklumą, gerinant jų prieinamumą, užtikrinant tinkamą paslaugų kokybę ir lygį bei išsaugojant jų aplinkos potencialą (4.1. gairė: Europa ir jos regionai – patrauklesnė vieta investicijoms ir darbui).

Veiksmų programos tikslai taip pat atitinka Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos (2005–2008 m.) prioritetą mikroekonomikos srityje „Skatinti Lietuvos įmonių konkurencingumą“ bei jo tikslus:

• 1 tikslą „Sudaryti sąlygas verslui naudotis viešojo sektoriaus MTTP rezultatais ir pačiam investuoti į MTTP, plėtojant viešojo sektoriaus MTTP pajėgumus“;

• 2 tikslą „Siekti, kad kuo daugiau įmonių būtų konkurencingos tarptautiniu mastu, o pramonės ir su ja susijusios verslo struktūros ir sukuriama nacionalinio produkto dalis būtų artimos ES šalių rodikliams“;

• 3 tikslą „Sukurti žiniomis ir naujausiomis technologijomis veiklą grindžiančią visuomenę“ bei

• 6 tikslą „Sujungti Lietuvos energetikos tinklus su Vakarų Europos tinklais ir tobulinti tarptautinės ir vietinės reikšmės transporto infrastruktūrą“.

1.1 Veiksmų programos pirmasis tikslas – Didinti verslo produktyvumo lygį, ypač sudarant palankią aplinką inovacijoms ir smulkiajam bei vidutiniam verslui

Šalies konkurencingumas tarptautiniu mastu tiesiogiai priklauso nuo darbo našumo ir verslo sugebėjimo kurti aukštą pridėtinę vertę, kas savo ruožtu priklauso nuo įmonių sugebėjimo kurti ir komercializuoti inovacijas, turėti gebėjimus pasiūlyti rinkai specifinius, atskiro vartotojo poreikiams pritaikytus produktus ir papildomas paslaugas, laimint
užsakymo vykdymo greičiu ir kokybe, bei fizinių ir finansinių galimybių įmonių plėtrai ir kūrimuisi.

Atsižvelgiant į pasaulinę gamybos perkėlimo tendenciją ir mažą aukštųjų ir vidutiniškai aukštų technologijų sektorių dalį Lietuvoje, labai svarbu į Lietuvą pritraukti tiesiogines užsienio investicijas, kurios leistų perimti pažangias technologijas bei šiuolaikines vadybines žinias, svarbias siekiant didinti ūkio produktyvumą. Ypač technologinę plėtrą įtakotų žinioms imlių transnacionalinių kompanijų bei jų tyrimų centrų pritraukimas. Dėl šių investuotojų Lietuva konkuruoja ne tik su kitomis Rytų ir Vidurio Europos šalimis, bet taip pat su Azijos, Lotynų Amerikos, JAV ir kitomis šalimis. Investicijų vietos pasirinkimą lemia daugybė veiksnių, tarp jų palankus investicijų klimatas, aukštos kvalifikacijos darbo jėga, stiprūs nacionaliniai mokslo centrai, gerai įrengti pramoniniai parkai ir t.t. Strateginiai investuotojai turi galimybes tapti inovacinių klasterių židiniu žinioms imlių technologijų srityse ir ženkliai sustiprinti vietinius gamintojus bei paslaugų teikėjus, įtraukti juos į tarptautines tiekimo grandines. Tokių galimybių įgyvendinimui turi būti sukurta palanki verslo aplinka, skatinanti vietines įmones ir užsienio investuotojus bendradarbiauti.

Natūralu, kad vienintelis veiksnys, lemiantis tarpnacionalinių kompanijų sprendimus, susijusius su investicijų geografine vieta, yra lyginamasis tokios vietos pranašumas planuojamo pelno požiūriu prieš kitas alternatyvas. Todėl, pritraukiant tiesiogines užsienio investicijas bei planuojant rinkodaros priemones turi būti strategiškai suprantama vertės kūrimo grandinė konkrečioje pramonės šakoje bei jos tendencijos globaliu mastu. Siekiant užsibrėžto tikslo būtina užtikrinti veiksmų kompleksiškumą ir savalaikiškumą, todėl turi būti remiamas valdžios institucijų (valstybės bei savivaldybių lygyje) vykdomas investicijų pritraukimo strategijos formavimas bei šios strategijos įgyvendinimo priemonės.

Šis veiksmų programos tikslas didinti verslo produktyvumo lygį, ypač sudarant palankią aplinką inovacijoms ir smulkiajam bei vidutiniam verslui, bus įgyvendinamas pagal šios veiksmų programos 2 prioritetą „Verslo produktyvumo didinimas ir aplinkos verslui gerinimas“.

1.2 Veiksmų programos antrasis tikslas – didinti aukštos pridėtinės vertės verslo lyginamąją dalį

Siekiant užtikrinti stabilų tolimesnį šalies ūkio augimą, aktualus ne tik bendras ūkio modernizavimas keliant produktyvumo lygį visuose ūkio sektoriuose, bet svarbu keisti ir ūkio sektorių struktūrą, pereinant nuo žemų prie aukštųjų ir vidutiniškai aukštų technologijų sektorių. Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) aktyvinimas ir investicijos į šią sritį, padės keisti ūkio sektorių struktūrą norima linkme.

Nacionalinėje Lisabonos strategijos įgyvendinimo programoje siekiama, kad 2010 m. metinės verslo sektoriaus išlaidos mokslinių tyrimų ir technologinei plėtrai sudarytų 1 proc. BVP. Tačiau kol kas verslo sektoriaus investicijos į MTTP yra labai menkos, o jų augimas nepakankamas, kad iki 2010 m. pasiektų numatytas apimtis. Siekiant padidinti verslo investicijas į MTTP ir sudaryti sąlygas verslui naudotis viešojo MTTP sektoriaus rezultatais, nacionalinėje Lisabonos strategijos įgyvendinimo programoje numatyta plėtoti viešojo MTTP sektoriaus pajėgumus ir potencialą, skatinti privačių įmonių (iš jų – bendrai su mokslinių tyrimų įstaigomis ar universitetais) vykdomus MTTP projektus, viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę, remiant ūkio subjektų MTTP darbų užsakymus mokslo ir studijų institucijoms ir universitetams.

Siekiant suaktyvinti mokslo rezultatų pritaikymą versle, daugiau dėmesio turi būti skiriama glaudesniam verslo ir mokslo bendradarbiavimui užtikrinti. Investuojant turi būti siekiama, kad bendradarbiavimo problemos būtų sprendžiamos kompleksiškai, įtraukiant visas suinteresuotas puses. Bendriems verslo ir mokslo MTTP, naujų technologinių įmonių kūrimuisi skiriama parama svarbu nukreipti į klasterių ar atskirų ūkio šakų plėtros strategijų įgyvendinimą, įskaitant šiai veiklai reikalingos techninės bazės kūrimą ir stiprinimą. Besikuriančios technologinės platformos prisidės prie atskirų ūkio šakų plėtros strategijų formavimo, užtikrinant šių šakų konkurencingumą ilgalaikiu laikotarpiu, kai bendradarbiavimo pasėkoje bus suformuojamos kompleksinės ūkio šakų vystymo strategijos, apimančios tiek žmogiškųjų išteklių stiprinimo tam tikroje srityje būtinybę, tiek mokslinių tyrimų kryptis.

Kaip numatyta nacionalinėje Lisabonos strategijos įgyvendinimo programoje ir kituose strateginiuose dokumentuose, Lietuvoje planuojama atnaujinti prioritetines MTTP kryptis, atnaujinti aukštųjų technologijų programą ir parengti kitas nacionalines programas prioritetinėse MTTP srityse. Norint didinti viešojo MTTP sektoriaus veiklos efektyvumą ir atitikimą verslo poreikiams, taip pat reikalingi ir kiti pokyčiai. Pavyzdžiui, ilgalaikės MTTP strategijos įgyvendinimo II etapo programoje siekiama patobulinti valstybės biudžeto lėšų poreikio nustatymo ir jų skyrimo mokslo ir studijų institucijoms metodiką, mokslinių tyrimų bazinio finansavimo modelį papildyti konkursiniu finansavimu, imtis kitų
priemonių. Kai kurios MTTP struktūros ir veiklos pertvarkymo priemonės galės būti finansuojamos pagal Žmonių išteklių plėtros programos prioritetą „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“.

Didžiausią įtaką ūkio struktūros pokyčiams turi tarptautinės korporacijos ir jų sprendimai plėtoti verslus tam tikrose pasaulio teritorijose priklausomai nuo ekonominių sąlygų ir tarptautinės konjunktūros. Todėl suderinamumas tarp prioriteto „Verslo produktyvumo didinimas ir verslo sąlygų gerinimas“ numatytų priemonių kaip infrastruktūros pramoniniams parkams išplėtojimas, ir prioriteto „Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirta MTTP“ remiamų mokslo technologinių parkų steigimo ir plėtros bei „Žinių visuomenės plėtros“ veiksmų programoje finansuojamų priemonių, skirtų žmogiškiesiems ištekliams stiprinti, yra būtinas, nes tik tai sudarys sąlygas tarptautinėms korporacijoms plėtoti aukštų ir vidutiniškai aukštų technologijų verslus Lietuvoje, kas greičiausiai paskatins Lietuvos ūkio sektorių kaitą.

Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros aktyvinimas ir investicijos į šią sritį, padės pasiekti šį veiksmų programos tikslą padidinti aukštos pridėtinės vertės verslo lyginamąją dalį, todėl šis tikslas bus įgyvendinamas pagal veiksmų programos 1 prioritetą „Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirti moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra“.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2349 žodžiai iš 7822 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.