TURINYS
1. Transporto išmetamųjų teršalų problema: statistika, priežastys, sprendimai……………………………2
2. Literatūra ir kiti informacijos šaltiniai………………………………………………………………………………10TRANSPORTO IŠMETAMŲJŲ TERŠALŲ PROBLEMA: STATISTIKA, PRIEŽASTYS, SPRENDIMAI
Šiuo metu pasaulio keliais važinėja apie 450 mln. lengvųjų automobilių, apie 100 mln. įvairių tipų sunkvežimių bei dar tiek pat motorizuotų dviračių ir triračių transporto priemonių. Transportas tebėra vienas iš didžiausių planetos aplinkos teršėjų.
Kylant pragyvenimo lygiui aplinka darosi užterštesnė (Vilniuje ir Kaune transporto išmetami teršalai sudaro net 90 procentų bendro taršos kiekio), nepaisant pastangų mažinti išmetamųjų dujų kiekį kuriant efektyvesnes kuro degimo sistemas, naudojant bešvinį benziną bei katalitinį konverterį.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, 75% visų transporto priemonių priklauso vos 15% pasaulio gyventojų. Kaip teigia Maiklas Volšas (Michael Walsh), nepriklausomas ekspertas, vien Kinijoje pastarąjį dešimtmetį kasmet automobilių padaugėdavo 15%. „Jei Kinija pagal gyventojų ir automobilių santykį pasivys Vokietiją, pasaulyje mašinų padvigubės“, – sako jis.
Automobilių gamybos technologinės pažangos rezultatus Europoje niekais paverčia didėjantis mašinų skaičius keliuose bei ilgesnės kelionės jais. Nors didžiausi leidžiami išmetamųjų dujų lygiai nuolat mažinami, užterštumas beveik nesikeičia.
Anot Žano Pjero Renjero (Jean-Pierre Reynier), Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) prezidento, „šiandien naujas automobilis išmeta 93% mažiau CO2 ir 85% mažiau hidrokarbonatų nei 1975-aisiais. Ulrichas Saifertas (Ulrich Seiffert), „Volkswagen“ valdybos narys, atsakingas už automobilių kūrimą, teigia, kad tokie ženklūs mašinų taršos normų mažinimai – dar ne galutinė riba. Jo nuomone, mažiausiai trijose automobilių konstravimo srityse dar galima daug ką nuveikti.Pirmiausia reikia mažinti mašinų svorį, nes apie 60% degalų sunaudojimo tiesiogiai priklauso nuo jo.
Tačiau per pastarąjį dešimtmetį vidutinė lengvųjų automobilių masė padidėjo 100 kg, tarp jų – 10 kg tenka taršos mažinimo prietaisams. Pasak p. Saiferto, dar neišnaudotos lengvųjų metalų – aliuminio ir magnio bei plastikų panaudojimo galimybės. Antra, elektronikos veržimasis į automobilių gamybą jau ženkliai pagerino degalų padavimą į variklį bei jų degimą. Trečia sritis – mašinos variklis. Anot p. Saiferto, elektromobilių amžiaus dar reikės palaukti, nes energijos potencialo atžvilgiu su benzinu bei dyzeliu sunku kam nors lygintis.Didžiausių pokyčių tikimasi dyzelinių variklių gamyboje. Dyzeliu varomų automobilių pastarojo meto populiarumą lėmė mažesni mokesčiai už juos bei už degalus. Greitu laiku konstruktoriai žada pasiūlyti ir kitų jų privalumų. Vienas iš jų – tiesioginis degalų įpurškimas. Specialistai tikisi, kad dėl to labai padidės dyzelinio kuro panaudojimo efektyvumas.
Šiuo metu aktyviai tiriamos galimybės padidinti degalų įpurškimo slėgį nuo 1.000 barų iki 1.800. Būtų sunaudojama 8% daugiau degalų, tačiau mašinos būtų galingesnės važiuojant mažesniais greičiais.
Dar viena populiariejanti degalų rūšys – dujos. Nors suskystintų dujų kuras žinomas gana seniai, daugelis automobilių gamintojų nesivargino įprastą benziną ar dyzelį keisti naujais degalais. Tačiau specialistai tikina, kad dujos yra bene perspektyviausia kuro rūšis.
Ježis Drutelis (Jerzy Drutel), automobilių dujine įranga prekiaujančios UAB „Pilartis“ direktorius, sakė, kad butano ir propano mišinys – suskystintos dujos – ateityje turėtų būti populiariausia kuro rūšis. „Pagrindiniai šio kuro privalumai: maža kaina, ekologiškumas, geros degimo savybės“,– dėstė degalų privalumus p. Drutelis.
Pono Drutelio teigimu, 1.500–3.000 Lt kainuojanti dujų įranga automobilio savininkui atsiperka nuvažiavus maždaug 15.000 km. „Nesunku apskaičiuoti, kiek sutaupote, kai litrą dujų perkate už 0,80 Lt, o benzino – už 2,10 Lt“,– aiškino jis.
Ivanas Paleičikas, UAB „Lukoil Baltija“ generalinis direktorius, VŽ pasakojo, kad 30 „Lukoil“ degalinių bus įrengtos papildoma įranga automobilių bakus pripildyti dujomis, nes šis kuras yra perspektyvus ir sparčiai populiarėja.
Egidijus Kavaliauskas, UAB „Pilartis“ direktoriaus pavaduotojas, sakė, kad „daugelyje Vakarų Europos didmiesčių jau diegiamos automobilių „dujofikavimo“ programos, kad būtų sumažintas aplinkos užterštumas“.“Pilarčio“ direktorius sakė, kad ilgainiui tarp automobilininkų ėmė sklandyti įvairūs mitai apie kenksmingą dujų poveikį varikliui ir žmogaus sveikatai, tačiau moksliniai tyrimai parodė visiškai priešingus rezultatus. „Buvo nustatyta, kad dujomis varomų automobilių varikliai mažiau teršia tepalą, nes neišskiria suodžių ir neskiedžia tepalo kaip benzinas, o mažas kenksmingų dujų kiekis kur kas mažiau žalingas žmogaus sveikatai“,– argumentavo jis. Anot jo, tepalą bei jo filtrą reikia keisti rečiau – maždaug kas 15.000 km.
Koncernas „Opel“ neseniai pristatė naują dujomis ir benzinu varomą koncepcinį mažiausios klasės mini veną „Concept A“ – dujomis varomas automobilis greičiau
įsibėgėja, o variklis išvysto didesnę galią (88 AG) nei varomas benzinu (86 AG). Pono Kavaliausko teigimu, tai visiškai suprantama, nes dujų oktaninis skaičius yra 105–110, ir variklis dirba kur kas tolygiau. Vis dėlto jis pripažino, jog dujomis varomuose senuose automobiliuose kuro sąnaudos padidėja 10–15%, o variklio galia sumažėja 5–7%.