Transporto logistika transporto rūšys
5 (100%) 1 vote

Transporto logistika transporto rūšys

Transporto logistikos referatas

TRANSPORTO RŪŠYS

TURINYS

ĮVADAS 2

1. TRANSPORTAS IR JO PRODUKCIJA BEI ATSKIRŲ JO RŪŠIŲ

PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI 3

1.1. TRANSPORTAS IR JO PRODUKCIJA 3

1.2. ATSKIRŲ TRANSPORTO RŪŠIŲ PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI 4

2. TRANSPORTO TINKLAS 6

2.1. AUTOMOBILIŲ TRANSPORTO KELIAI 6

2.2. GELEŽINKELIAI 8

2.3. VANDENS TRANSPORTAS 10

2.3.1 UPIŲ SUSISIEKIMO KELIAI 11

2.3.2 JŪRŲ SUSISIEKIMO KELIAI 12

2.4. ORO TRANSPORTAS 12

2.5. VAMZDYNŲ TRANSPORTAS 13

2.6. MULTIMODALINIS TRANSPORTAS 15

3. ĮVAIRIŲ TRANSPORTO RŪŠIŲ PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI 16

IŠVADOS 18

LITERATŪROS SĄRAŠAS 19

PRIEDAS I 20

PRIEDAS II 21

ĮVADAS

Transportas užima labai svarbią vietą kiekvienos šalies ūkio sistemoje. Transportui tenka svarbus vaidmuo kuriant materialines vertybes, racionaliai išdėstant respublikos teritorijoje gamybines jėgas, įsisavinant gamtos turtus, tenkinant gyventojų susisiekimo poreikius, keliant žmonių materialinio ir kultūrinio gyvenimo lygį, stiprinant gamybą.

Taigi, labai svarbu parinkti tinkamas transporto rūšis ir kombinacijas atliekant šias funkcijas. Skiriamos kelios pagrindinės transporto rūšys: automobilių, geležinkelių, vandens (tiek vidaus, tiek jūrųvandenų) bei oro transportas. Taip pat labai populiarios ir įvairios skirtingų transporto rūšių kombinacijos.

Šiame darbe mes ir aptariame kiekvienos transporto rūšies privalumus bei trūkumas, kurie padeda gerai įvertinti kiekvieną transporto priemonę ir jos galimybes.

1. TRANSPORTAS IR JO PRODUKCIJA BEI ATSKIRŲ JO RŪŠIŲ PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI

1.1. TRANSPORTAS IR JO PRODUKCIJA

Transportas – ūkio šaka, apimanti krovinių ir keleivių gabenimą įvairiomis transporto priemonėmis.

Transportui tenka svarbus vaidmuo kuriant materialines vertybes, racionaliai išdėstant respublikos teritorijoje gamybines jėgas, įsisavinant gamtos turtus, tenkinant gyventojų susisiekimo poreikius, keliant žmonių materialinio ir kultūrinio gyvenimo lygį, stiprinant gamybą.

Lietuvos transporto kompleksą sudaro automobilių, geležinkelių, vandens ir oro transportas – tai bendra respublikos transporto sistema. Įvairios transporto rūšys ne konkuruoja, o papildo viena kitą, padeda spręsti bendrą uždavinį – kuo geriau tenkinti ūkio ir gyventojų transporto poreikius.

Pagal nuosavybę transportas skiriamas į:

• krovininį;

• keleivinį.

Gabenant įvairių ūkio šakų sukurtą produkciją, transporto darbuotojai keičia jos vietą, pristato krovinius jų vartotojams. Tai ir yra transporto, kaip materialinės gamybos šakos, esmė. Transporto produkcija yra pats krovinių ir keleivių gabenimo procesas. Galutinės jo veiklos rezultatas yra pervežti kroviniai ir keleiviai.

Transporto sistemos funkciniai komponentai.

Transporto sistema pagal funkcinius komponentus sudaryta iš tokių transpoto šakų: biotransporto, geležinkelių, automobilių, vidaus vandenų, oro, miesto elektrinio ir vamzdynų.

Biotransportui priklauso specialūs keliai ir takai, dviračiai, velomobiliai, jų techninė įranga.

Geležinkelių transportui priklauso bendrojo naudojimo geležinkeliai, geležinkelio atšakos, riedmenys, ryšių signalizacijos, energetiniai įrengimai, stotys ir kiti inžineriniai statiniai, skirti tiesiogiai geležinkelių transportui aptarnauti.

Automobilių transportui priklauso keliai, transporto priemonės, technologiniai įrengimai, stotys ir kiti inžineriniai statiniai.

Jūrų transportui priklauso jūrų keliai, jūrų uostai, jūrų švyturiai ir kiti navigacijos ženklai bei techniniai įrengimai, reguliuojantys laivybą ir garantuojantys jos saugą, laivai bei kitos plaukiojimo priemonės.

Vidaus vandenų transportui priklauso laivuojami vandens keliai, laivai ir kitos plaukiojimo priemonės, uostai, prieplaukos, navigacijos ženklai.

Oro transportui priklauso oro trasos, aerouostai, aerodromai ir transporto priemonės.

Miesto elektriniui transportui priklauso elektrinės kontaktinės linijos, elektrinės transporto priemonių technologiniai įrengimai ir kiti inžineriniai statiniai.

Vamzdyniam transportui priklauso naftotiekio bei dujotiekio vamzdynų linijos technologiniai įrengimai, inžineriniai statiniai.

Taigi transportas yra viena iš ūkio šakų, glaudžiai susijusi su visomis ūkio šakomis ir turinti išskirtinę padėtį visuomeninėje gamyboje.

Bet kokios rūšies produkcijos gamyba yra neįmanoma be transporto dalyvavimo. Gamybos procesas, sudarantis materialinį visuomenės raidos pagrindą, yra susijęs su transporto dalyvavimu jame. Į gamyklas transportu pristatomos medžiagos, žaliavos, kuras. Gamykloje medžiagos ir žaliavos pristatomos į jų perdirbimo vietas. Pagaminti gaminiai sukraunami į sandėlius. Ir pagaliau pagaminta produkcija vartotojams transportu pristatoma į jos vartojimo vietas. Kiekvienos gamyklos arba jmonės vidaus transportas organiškai įtrauktas į gamybos procesą ir nuo jo neatskiriamas. Kadangi transportas, kaip ūkio šaka, yra glaudžiai ir neatskiriamai susijęs su kitomis ūkio šakomis, jo darbas privalo būti gerai organizuotas, užtikrinti nepriekaištingą kitų ūkio šakų darbą. Transportas, kaip savotiška ir visas ūkio šakas jungianti grandis, produkcijos negamina. Įvairiomis transporto priemonėmis produkcija yra perkeliama iš vienos vietos į kitą.

1.2. ATSKIRŲ TRANSPORTO RŪŠIŲ PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI

Kroviniai
gabenami su įvairiarūšės transportavimo technikos pagalba. Jos paskirtį lemia transportavimo aplinka, kurioje ji gabena krovinius – žeme, vandeniu ar oru. Transporto priemonės yra kuriamos, atsižvelgiant į gabenamų krovinių specifiką- agregatinę jų būklę ir pan. Todėl transportavimo technikos konstrukcinės ypatybės ir darbo aplinka lemia vienos ar kitos transporto priemonės privalumus arba trūkumus.

Pavyzdžiui, geležinkeliu transporto pranašumai, palyginti su kitomis transporto priemonėmis, yra: patikimumas, reguliarumas, universalumas, galimybė gabenti jvairiarūšius krovinius nepriklausomai nuo metų laiko, klimato salygų ir vežimo pajėgumas. Iš trūkumų paminėtini: geležinkelio atšakų būtinumas, nevienodas kelio plotis, kas sudaro papildomų sunkumų gabenant krovinius tarptautiniais maršrutais – būtina steigti perkrovos stotis ir pan.

Jūrų transportu galima gabenti didelių gabaritų ir svorio krovinius, turinčius įvairią agregatinę būklę. Kadangi jūrų transportu kroviniai gabenami linijiniais ir čarteriniais reisais, kiekvienas is minėtų gabenimo būdų taip pat turi tam tikrų privalumų ir trūkumų. Jūrų transporto pralaidumas nėra ribojamas kaip geležinkelio, tačiau jo panaudojimą lemia klimato sąlygos ir jūrų uostų pralaidumas (uosto techninės galimybės pakrauti ir iškrauti laivus). Be to, daugelis pasaulio jūrų uostų žiemą užšąla ir netinka navigacijai.

Vidaus vandenų transportu – bemotorėmis barzomis taip pat galima vežti didelį kiekį krovinių. Baržos ypač tinka piltiniams kroviniams gabenti, o transportavimo kąštai yra nedideli. Žiemą dauguma upių užšąla, todėl upių transportas nėra reguliarus ir pastovus. Laivų greitis vidaus vandenyse nėra didelis, nes transportavimas priklauso nuo daugybės sąlygų.

Pagrindiniai oro transporto privalumai: didelis greitis ir kelio trasos tiesialinijiškumas. Iš trūkumų paminėtini: palyginti nedidelė gabenamų krovinių apimtis ir didelės vežimo kainos. Todėl oro transportas daugiausia naudojamas, kai gabenamų krovinių svorio vieneto kaina yra didelė, – gabenti brangius krovinius. Dėl didelio greičio oro transportas ypač tinka greitai gendantiems kroviniams gabenti.

Svarbiausia automobilių transporto savybė ir pranašumas – manevringumas. Geležinkelių ir vandens transportą sąlygoja kelių ilgis, o automobilių transportu galima gabenti krovinius keliais, neturinčiais dangos, taip pat sunkiai pravažiuojamu reljefu. Bene ryškiausias transportavimo automobiliais pranašumas yra tas, kad automobiliais krovinius galima pristatyti ,,nuo durų iki durų“. Tai reiškia, kad automobilis mišrioje gabenimų grandinėje yra pirma ir paskutinė transporto priemonė, su kuria kroviniai pristatomi vežti kitomis transporto priemonėmis – jūrų transportu, geležinkeliu ir pan. Dėl didelės automobilių parko įvairovės jais galima gabenti įvairius krovinius.

Iš trūkumų būtų galima paminėti gana ribotą pakrovimo kiekį, priklausomybę nuo meteorologinių ir kelio sąlygų.

Vamzdynų transporto teigiamos savybės – didelis našumas (esant dideliems vamzdžių skersmenims), nenutrūkstamas ir reguliarus produkcijos tiekimas, minimalūs nuostoliai. Tačiau tiesti vamzdynų trasas, kartu statant perpompavimo stotis, yra brangu.

Kroviniai gabenami (ypač tolimais maršrutais) įvairiomis transporto priemonėmis. Todėl daugianarėje vežimo grandinėje vienos rūšies transporto trūkumus, esant gerai vežimo organizacijai, kompensuoja kitos transporto priemonės privalumai.

2. TRANSPORTO TINKLAS

2.1. AUTOMOBILIŲ TRANSPORTO KELIAI

Automobilių keliai paprastai yra bendrojo naudojimo susisiekimo keliai. Dėl senos dabartinių automobilinių kelių kilmės jie buvo laisvi, t.y. už naudojimąsi jais nebuvo imamas joks mokestis. Nuolat diskutuojama apie tai, ar reikia apmokestinti susisiekimo kelių naudotojus perpildytų miestų centruose. Tačiau laisvas priėjimas prie kelio yra viena iš pagrindinių automobilių kelių charakteristikų šiuo metu.

Kita automobilių kelių charakteristika – kelių tinklo universalumas (t.y. automobiliais galima pasiekti įvairius punktus ir jie sudaro ryšį tarp visų kitų transporto rūšių). Kitų transporto rūšių keliai prasideda ir baigiasi tam tikruose terminaluose, o automobilių keliai naudojami ryšiui tarp terminalų, kitam pervežimo etapui ar krovinių ir keleivių pristatymui į paskirties vietą.

Žinoma, yra automobilių transportui ir neprieinamų vietų – tuomet tenka naudotis sraigtasparniais, lėktuvais, oro transporto priemonėmis ant oro pagalvės, tačiau tai reti atvejai krovinių ir keleivių vežimo praktikoje. Automobilių kelių tinklo universalumas yra didžiausias šios susisiekimo kelių rūšies privalumas, garantuojantis galimybę pristatyti “nuo durų iki durų” daugumą krovinių rūšių, priklausančių įvairioms įmonėms ir privatiems asmenims įvairiose šalyse. Naudodamiesi šiuolaikinėmis radijo ryšio priemonėmis, automobilių savininkai gali sekti savo transporto priemonių darbą ir savo krovinių judėjimą visą dieną.

Pažymėtina, kad automobilių keliai pasižymi manevringumu, t.y. kiekvienas automobilis dirba nepriklausomai nuo kitų automobilių. Atskiriems automobiliams optimalūs maršrutai nustatomi ESM. Vieno automobilio sustojimas neturi įtakos kitiems, pastarieji greitai apvažiuoja sustojusį automobilį arba
lygiagrečius maršrutus. Manevringumas taip pat užtikrina galimybę praleisti daugelio tipo automobilius.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1441 žodžiai iš 4714 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.