Transporto logistika
5 (100%) 1 vote

Transporto logistika

Turinys

Įvadas………………………………………………………………………………….3

1. Makroekonomikos ir mikroekonomikos teorijos taikymas transporto sektoriuje.….4

1.1 Infrastruktūra ir paslaugų taikymas………………………………………………..4

1.2 Paklausa ir pasiūla…………………………………………………………………4

1.3 Transporto paslaugų konkurencingumas…………………………………………..6

2. Tarptautinė logistika ir krovinių gabenimas įvairiomis transporto priemonėmis…..7

2.1 Tarptautinės logistikos esmė…………………………………………………..…..7

2.2 Krovinių gabenimo ypatumai ir trūkumai…………………………………………8

2.2.1 Jūrų transportas…………………………………………………………..….9

2.2.2 Geležinkelių transportas…………………………………………………….10

2.2.3 Automobilių transportas………………………………………………..…..11

2.2.4 Oro transportas……………………………………………………….…….12

2.2.5 Upių transportas……………………………………………………………12

2.3 Formalizuotas transporto rūšies pasirinkimo būdas………………………………13

2.4 Krovinių transportavimui tarptautiniais maršrutais reikalingi dokumentai………14

2.5 Traptautinių krovinių sandėliavimas ir jo įtaka tarptautinei logistikai……………17

Išvados…………………………………………………………………………..……20

Literatūros sąrašas……………………………………………………………………21

Įvadas

Transportui tenka svarbus vaidmuo kuriant materialines vertybes, racionaliai išdėstant gyventojų susisiekimo poreikius. Transportas yra būtinas atliekant vežimus tarp įmonių, rajonų, šalių. Lietuvos Respublikos Vyriausybė transporto sistemos vystymąsi laiko prioritetiniu, reikalaujančiu daug pastangų, milžiniškų investicijų ir laiko.

1. MAKROEKONOMIKOS IR MIKROEKONOMIKOS TEORIJOS TAIKYMAS TRANSPORTO SEKTORIUJE

1.1 Infrastruktūra ir paslaugų taikymas

Kiekvienoje transporto šakoje išskiriami du pošakiai:

1) Infrastruktūra ir jos valdymo, priežiūros ir eksploatavimo padaliniai.

2) Įvairių transporto priemonių taikomų paslaugų pošakis. Dėl didelių fiksuotų išlaidų transporto infrastruktūra yra labai vienalytė ir jos veikla negali būti tvarkoma laisvos rinkos konkurencijos principais. Valstybė turi reguliuoti optimalių resursų paskirstymą. Tačiau kelių ir oro transporto teikiamas paslaugas specialistai laiko diferencijuota veikla, nes bendrą paslaugų sistemą galima suskirstyti į savarankiškus gamybinius vienetus. Geležinkelių transporto paslaugos taip pat gali būti laikomos savaip tvarkoma diferencijuota veikla.

Skirtumas tarp dviejų transporto sektorių pajamų gamybinės veiklos diferencijavimą, gali būti apibūdinamos taip:

• Transporto infrastruktūros sektoriui būdinga auganti vidutinė paslaugų kaina. Atitinkamai šį sektorių eksploatuojančių transporto kompanijų požiūriu, optimalus ūkio valdymas būtinai bus nuostolingas. Dėl to, pardavimo kaina t.y. infrastruktūros vartojimo tarifas, kuris optimalioje situacijoje turi būti lygus ribinei kainai, yra žemesnė už vidutinę kainą.

• Transporto paslaugų teikimo sektoriuje nėra augančio vidutinio pelningumo, išskyrus kai kurias nediferencijuotas geležinkelio paslaugas, kur pajamos skaičiuojamos kitaip, negu kitų transporto šakų infrastruktūrų sektoriuje.

• Transporto infrastruktūrų sektoriui būdingas mažėjantis ribinis pelningumas, tačiau geležinkelio infrastruktūroje aptinkamas augantis ribinis pelningumas.

1.2 Paklausa ir pasiūla

Transporto paklausa priklauso nuo pramonės, ūkio, bei kitų ūkio šakų plėtotės ir nuo gyventojų skaičiaus augimo. Deja, neužtenka to įvertinti tik makroekonominiais terminais, kadangi tokios transporto investicijos, kaip auto keliams, geležinkelių linijoms, uostams bei oro uostams plėsti yra fiksuotos nustatytos vietovės ir jų negalima pervesti į kitas sritis. Todėl yra reikalinga įvertinti ne tik grynai būsimą gamybą, bet ir tas visumos specifines vietoves.

Ryšys tarp gamybos ir vartojimo, ir transporto priklauso nuo transportui įvestų tarifų. Faktiškai, tarifų pasikeitimai vežant vertingas prekes, turi mažesnės įtakos nei, kad mažaverčių prekių vežimui, kadangi transportavimo kaštai vertingoms prekėms sudaro mažesnę galutinės prekės pristatymo kainos proporciją.

Laiko atžvilgiu, taip pat egzistuoja kainų lankstumo skirtumai, nes ilgalaikio krovinių pervežimo tarifų pokyčiai gali įtakoti naujų pramonės objektų išdėstymą.

Keleivinio transporto paklausa yra gana nelanksti dėl ribotumo intervale, kuriame galima koreguoti bilietų kainas. Bet jeigu stipriai sumažinamos bilietų kainos, tada nebegalima išvengti poveikio paklausai. Nagrinėjant transporto paklausą ir pasiūlą visada reikėtų laikyti šį procesą ilgalaikiu, kadangi transporto politikos įgyvendinimas ir rezultatai užima tam tikrą laiką.
Pats transporto politikos procesas yra nepertraukiamo pobūdžio, privalo egzistuoti užsibrėžtos politikos kontrolės bei būtinu jos korekcijų įvedimo, peržiūrėjimo mechanizmas.

Kelių transporto įmonių ekonomika. Kelių transporto produkcijos esmė

Kelių transporto produkcija yra krovinių ir keleivių vežimai. Transportas nesukuria naujų produktų, naujų daiktų, o tik gabena produkcijas, kurios sukurtos pramonėje ar žemės ūkyje.Transportas, gabendamas šią produkciją, atlieka materialinį procesą – šios produkcijos vietos pakeitimą,jos pristatymą vartotojui. Tai ir sudaro transporto, kaip materialinės gamybos šakos esmę. Produkto gamyba tik tada galutinai baigta, kai produktas yra pristatomas į vartojimo vietą – vartojimui arba tolesniam jo perdirbimui. Kelių transportas, gabendamas krovinius, toliau tęsia gamybos procesą paskirstymo srityje, o veždamas keleivius, tenkina žmonių susisiekimo poreikius, t.y. dalyvauja aptarnavimo srityje. Transporte gamybos procesai ir produkcijos realizavimas susilieja į vieną visumą, kai kitose materialinėse gamybos šakose šie procesai yra savarankiški. Dėl šios savybės neįmanoma kaupti transportinės produkcijos, todėl turi būti papildomi pajėgumai, kad prireikus jų galėtų patenkinti staiga padidėjusius vežimo poreikius. Vežimo produkcijos vertė sukuriama taip pat, kaip ir kitose materialinės gamybos šakose. Krovinių ir keleivių vežimui sunaudojamas: gyvasis darbas, t.y. kelių transporto darbuotojų, dalyvaujančių vežimų procese, darbas; sudaiktintas darbas, t.y. ankstesnis darbas, sunaudotas gaminant transporto priemones, degalus, atsargines dalis ir t.t.

Krovinio vežimo vertė pridedama prie krovinio gamybos vertės. Gabenant produkciją, susidaro transportinės sąnaudos, pakinta produkcijos vertė.

Rinka – tai gaminių, prekių ir paslaugų realizacijos sistema, kurios stabilumą nulemia paklausos ir pasiūlos nesuderinamumo lygis ( esant gamintojų konkurencijai ir atitinkamai kainodaros sistemai).

Transporto rinką gimdo pati paklausa. Jeigu yra kažkas gaminama, o vartojama kitoje vietoje – kyla paklausa vežimo paslaugoms.

Kelių transporte išskiriamos vežėjo (kelių transporto įmonės) ir užsakovo (transporto paslaugų pirkėjo) rinkos. Vežėjo rinkai būdinga tai, kad paklausa viršija pasiūlą(iš čia rezultatas – vežėjų diktatas, deficito didėjimas), o užsakovo rinkai būdingi pasiūlos viršijimas, vežėjų konkurencija. Dėl to ir susidaro siūlomų transporto paslaugų perteklius rinkoje.

Vežėjo rinkos sąlygomis užsakovas, norėdamas įsigyti būtiną vežimo paslaugą, turi būti itin aktyvus, o užsakovo rinkos sąlygomis, norint gauti tam tikrą užsakymą vežimui, aktyvumą turi rodyti vežėjas. Pasiūla ir paklausa transporto rinkoje turi didelę įtaką transporto paslaugų kainų reguliavimui. Laisvoje rinkoje prekė ar paslauga parduodama už rinkos kainą. Vežėjas gali numatyti tik kainos minimumą, atsižvelgiant į savikainą. 0 tuo tarpu užsakovo norus ir galimybes atspindi paklausa, t.y esant mažesnei paslaugos kainai, užsakovas dažniau naudosis šia paslauga. Tačiau nustačius per mažą kainą, užsakovas gali suabejoti paslaugų kokybe ar prestižu. Kylant paklausai, kaina turi didėjimo tendenciją. Pasiūlos kreivė reiškia, kad brangstant vežimo paslaugai, vežėjai siūlys vis daugiau šios rūšies paslaugų.Toks augimas susijęs su galimybe gauti didesnį pelną. Didesnė kaina leidžia plėsti vežimų apimtis netgi tais atvejais, kai šiek tiek didėja vežimų savikaina. Kylant pasiūlai, kaina turi mažėjimo tendenciją.

1.3 Transporto paslaugų konkurencingumas

Akivaizdu, kad iš keleto paslaugų, kurių kaina vienoda, pirmiau bus parduota ta, kuri yra aukštesnės kokybės ir turi geresnes suvartojamąsias savybes. Kiti šios paslaugos gamintojai bus priversti arba pagerinti savo paslaugų vartojamąsias savybes, arba mažinti kainą. Ir viena, ir kita pasiekiama naujais konstrukcijos sprendimais, organizacinėmis bei technologijos inovacijomis. Pasirenkant vienos ar kitos kelių transporto įmonės siūlomas vežimų paslaugas, įvertinami tokie svarbūs faktoriai kaip: vežimo kaina ir paslaugų užtikrinimas. Svarbiausi paslaugų užtikrinimo faktoriai: pristatymo laikas, patikimumas, vežimų galimybės, pasiekiamumas ir saugumas. Ateityje, didėjant automobilių gamybos ir vežimo kainų įvairovei, tarifai turėtų būti svarbiausi renkantis vežėją. Finansinių sąlygų stabilumas turėtų tapti svarbiu kelių transporto vežėjų pasirinkimo veiksniu po tokių kaip stabilumas ir pristatymo kaina. Rinkoje, atsirandant vis daugiau kelių transporto įmonių, vežimų tarifai turės mažėjimo tendenciją, o tarifų mažinimas įmanomas tik sumažinus vežimų savikainą. Dar vienas kelių transporto įmonės atliekamų vežimų konkurencingumo panašumas yra paslaugų specializacija. Specializacija suprantama ne kaip visų kelių transporto įmonės paslaugų sutelkimas nustatytos rūšies paslaugų atlikimui, o kaip sugebėjimas tenkinti naujus, specialius klientų poreikius ir gauti už tai žymiai aukštesnę kainą nei konkurentai.

Ypač vertingas konkurencingumo pranašumas yra įmonės reputacija. Jai pasiekti reikia daug darbo, laiko ir nemažų materialinių sąnaudų. Pasiekti ją sunku, o prarasti labai lengva.

2. TARPTAUTINĖ LOGISTIKA IR KROVINIŲ GABENIMAS ĮVAIRIOMIS TRANSPORTO

PRIEMONĖMIS

2.1 Tarptautinės logistikos esmė

Tarptautinė logistika – viena iš veiklos sričių, kurioje darbas niekada nenutrūksta. Tik nedaugeliui verslo sričių būdingi tokie stiprūs vidiniai ryšiai ir tokia plati veiklos geografija. Tarptautinės logistikosb tikslas – užtikrinti reikiamų produktų pristatymą į reikiamą vietą reikiamu laiku. Daugelis išsivysčiusių pasaulio šalių vartotojų tarptautinės logistikos tobulinimą laiko svarbiu procesu. Šiandien gamybos ir rinkodaros neįmanoma įsivaizduoti be logistikos. Konkuruojant globaliose ir sparčiai kintančiose rinkose, pranašumą įgyja tie, kas sugeba reikiamu laiku į reikiamą vietą pristatyti produktus. Bet vien to negana – reikia palaikyti kuo aukštesnį klientų aptarnavimo lygį su kuo mažesnėmis bendrosiomis išlaidomis. Todėl kiekvienos firmos veikloje logistika turėtų užimti svarbią vietą.

Nūdienos logistika labai įvairiapusė, jungianti tokias skirtingas veiklos sritis, kaip imformacijos mainai, transportavimas, atsargų valdymas, sandėliavimas, produktų tvarkymas, pakavimas. Naujų bruožų logistika įgijo tada, kai tam tikros tradicinės logistikos sritys susijungė į visumą ir sudarė strategiškai naują sistemą. Pagrindinė logistikos užduotis firmoje yra nukreipti profesinę įvairių logistikos specialistų veiklą viena kryptimi – kuo geriau aptarnauti klientus ir gauti kuo didesnį pelną. Daugeliu atvejų žinios yra panaudojamos už firmos ribų, todėl klientai, prekių ir paslaugų tiekėjai gali būti siejami į tam tikrą sistemą. Operatyvus logistikos uždavinys – žaliavų, nebaigtos produkcijos ir baigtos produkcijos minimalių atsargų geografinį išdėstymą organizuoti taip, kad būtų tenkinami klientų poreikiai ir reikiami produktai pristatomi, užtikrintai ir per kuo trumpesnį laiką. Logistika papildomą vertę kuria garantuodama produktų laiko ir vietos naudingumą.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1588 žodžiai iš 5100 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.