Transporto pletros strategija
5 (100%) 1 vote

Transporto pletros strategija

Įvadas

1993 m. buvo parengta ir 1994 m. LR Vyriausybės patvirtinta Nacionalinė Lietuvos transporto plėtros programa, kuri aprėpė laikotarpį iki 2015 metų, atliko svarbų vaidmenį atkuriant ir plėtojant Lietuvos transporto sistemą. Programa neblogai buvo įvertinta ir tarptautiniu mastu. Tačiau Europos ir kitose valstybėse susiklostė tradicija peržiūrėti nacionalines transporto plėtros strategijas kas 4-5 metai. Toks poreikis yra ir mūsų šalyje. Pakoreguoti mūsų šalies transporto plėtros programą verčia objektyvios aplinkybės: aktyvi šalies integracijos į Europos Sąjungą politika, naujausios transporto plėtros tendencijos Europoje ir pasaulyje (multimodalinio transporto plėtra, ,,inteligentiškų” transporto sistemų idėjos įgyvendinimas, gamtosaugos reikalavimų transporto sistemai didėjimas, tolesnis transporto paslaugų rinkos plėtojimas ir kt.).

Misija — užtikrinti nepertraukiamą visuomenės narių mobilumą bei prekių gabenimą, palaikant dinamišką šalies ekonomikos plėtros raidą.

Transportas yra svarbi Lietuvos Respublikos ekonominės ir socialinės infrastruktūros dalis. Jis tiesiogiai įtakoja šalies ekonominį augimą per tarptautinę ir vidaus prekybą, turizmą, taip pat prisideda įgyvendinant laisvo žmonių, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimo principus.

Nuo 1996 m. Lietuvos transporto sektoriuje sukuriama BVP dalis didėjo ir 2003 m. sudarė 8,8 proc. Sektoriuje dirbo apie 81100 žmonių, kurie sudarė 5,1 proc. visų Lietuvos dirbančiųjų.

Lietuvos transporto infrastruktūros tinklas pakankamai gerai išvystytas, o šalies teritoriją kerta Visos Europos transporto 2-osios (Kretoje) ir 3-osios (Helsinkyje) konferencijose patvirtinti tarptautinės svarbos multimodaliniai transeuropinio tinklo koridoriai, kuriais vežami pagrindiniai krovinių srautai:

• I-as Šiaurės-Pietų koridorius (automagistralė Via Baltica ir geležinkelio linija Talinas-Ryga-Kaunas-Varšuva) ir jo atšaka IA (automobilių kelias Ryga-Šiauliai-Kaliningradas-Gdanskas ir geležinkelio linija Šiauliai-Kaliningradas-Gdanskas).

• IX-ojo Rytų-Vakarų koridoriaus atšakos: IXB (Kijevas-Minskas-Vilnius-Kaunas-Klaipėda) ir IXD (Kaunas-Kaliningradas)

Tačiau kaip ir visos šakos taip ir transportas turi savų pliusų ir minusų, privalumų ir trūkumų, kuriuos aptarsiu šiame darbe.

Problema. Dominuojanti automobilių transporto padėtis Lietuvoje išryškino eismo saugumo ir aplinkos taršos problemas, kurios susišaukia su Europos Sąjungos problemomis, tačiau transporto plėtros taktikai ir strategijai nebuvo skirta pakankamai dėmesio. Tik pastaruoju metu atsižvelgiama į tai, kad transporto sistemos infrastruktūros bei transporto priemonių modernizavimas reikalauja labai didelių investicijų, sprendimai nėra vienareikšmiai, todėl būtini teoriniai tyrimai, leidžiantys skaitiniais būdais analizuoti įvairias situacijas besikeičiančių bazinių kriterijų pagrindu, šiuo metu ypač akcentuojant aplinkos taršos ir eismo saugumo problemas.

1. Statistika. Problemos

1.1 Kelių transportas

Lietuvos kelių tinklą (įskaitant ir miestų gatves) sudaro 77,2 tūkst. kilometrai. Iš jų – 21,3 tūkst. km yra valstybinės reikšmės keliai ir 12,0 tūkst. km kelių su patobulinta danga. Valstybinių kelių tinklo tankumas 2001 m. pradžioje tūkstančiui gyventojų buvo 5,8 km, o tūkstančiui kv. km – 326 km. Neatsiejamą kelių tinklo dalį sudaro 1447 tiltai ir viadukai, iš kurių 28 yra mediniai. Šešiems svarbiausiems Lietuvos keliams Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos Vidaus transporto komitetas suteikė E kelių kategoriją.

2001 m. pabaigoje Lietuvoje buvo įregistruota 1,3 mln. transporto priemonių, iš kurių apie 1,1 mln. individualių lengvųjų automobilių (nuo 1996 m. jų skaičius išaugo 1,5 karto), 110 tūkst. krovininių automobilių ir 15 tūkst. autobusų.

2001 m. pabaigoje vežti keleivius tolimojo susisiekimo ir tarptautiniais maršrutais licencijas turėjo 726 vežėjai, o licencijos, suteikiančios teisę vežti krovinius tarptautiniais maršrutais, išduotos 3491 vežėjui.

2001 m. Lietuvos vežėjai sunaudojo 400 tūkst. kelionės leidimų tarptautiniam krovinių vežimui, arba 18 proc. daugiau negu 2000 m. Vežėjai, atsižvelgdami į ES kelių transporto reikalavimus, vis daugiau eksploatuoja ekologiškai švarių automobilių. Lietuvos vežėjai 2002 m. sausio 1 d. įsigijo 5013 naujus sunkvežimius, tai – 1,6 karto daugiau, palyginti su 2001 m. sausio 1 d. Tranzitiniai vežimai kelių transportu per Lietuvos teritoriją 2001 m., palyginti su 2000 m., išaugo 6,8 proc. Eksporto ir importo vežimas palyginti su atitinkamu laikotarpiu išaugo: eksportas 17,9 proc., o importas – 14,4 proc.

Šiuo metu kelių transportu vežama 97,8 proc. visų keleivių ir 56,7 proc. visų krovinių. 2002m. apie 80 proc. tarptautinių vežimų buvo vykdomi multimodaliniais transporto koridoriais, o šie vežimai Via Baltica automagistrale (I-uoju multimodaliniu koridoriumi), palyginti su 1996 m., išaugo 1,9 karto ir pasiekė 8,3 mln. tonų.

Didėjant transporto priemonių parkui, nuolat auga eismo intensyvumas, kuris pagrindiniuose Lietuvos keliuose per pastaruosius metus padidėjo 23 proc., ir atskiruose ruožuose pasiekė 15 tūkst. autotransporto priemonių per parą. Tuo pat metu padidėjo automobilių važiavimo greičiai, padidėjo automobilių svoris ir
ašies apkrovos. Iškilo rimtos transporto kamščių problemos, sukeltos tiek dėl privačių automobilių skaičiaus padidėjimo, tiek dėl išaugusių tranzito apimčių.

Siekiant visų Lietuvos regionų ekonominės plėtros, turizmo vystymo ir patogaus visuomenės susisiekimo su tarptautinės reikšmės keliais, yra svarbi regioninės transporto infrastruktūros plėtra. Viena iš pagrindinių tobulinimo priemonių – žvyrkelių asfaltavimas. Šios priemonės pagrindiniai tikslai yra pagerinti eismo sąlygas, sumažinant avaringumą rajoniniuose keliuose, įtakoti atskirų rajonų vystymąsi, gerinant gyvenimo sąlygas kaimo vietovėse, tobulinant susisiekimą tarp žemės ūkio ir administracinių centrų bei turizmo objektų, taip pat mažinti neigiamą poveikį aplinkai.

Be veiksmingos transporto ir tranzito sistemos bei reikiamos jos infrastruktūros, suteikiančios galimybę pasinaudoti visais vidaus rinkos ir pasaulinio masto prekybos privalumais, sunku įsivaizduoti normalų šalies ekonomikos augimą, siekiant pasiekti aukštesnius gyvenimo standartus ir sukurti naujas darbo vietas.

2. Eismo Saugumas

Pastaruoju metu visose šalyse didelis dėmesys skiriamas saugaus eismo klausimams. Tuo suinteresuota visuomenė, vyriausybinės institucijos ir tarptautinės organizacijos. Todėl ir Europos Komisija, ir Europos Transporto Ministrų Konferencija, ir kiekviena valstybė atskirai deda pastangas eismo saugai gerinti. 2001 m. rugsėjo mėnesį Europos Komisijos patvirtintoje Baltojoje knygoje užsibrėžtas tikslas, suvienodinant baudų dydžius, nustatant papildomas priemones saugiam eismui užtikrinti, diegiant naujas ir pažangias technologijas, žuvusiųjų eismo įvykiuose skaičių iki 2010 m. sumažinti dvigubai. Šį tikslą pakartotinai užsibrėžė Europos šalių transporto ministrai 2003 m. spalio mėn. priėmę Veronos deklaraciją. Lietuva siekdama išsaugoti žmonių gyvybes keliuose bei įgyvendinti Veronos deklaracijoje užsibrėžtus tikslus dės visas pastangas pasiekti esminį progresą saugaus eismo srityje.

Integruojant Lietuvos transportą į Europos transporto sistemą, saugus eismas tampa prioritetine sritimi, kuri yra sudedamoji mūsų šalies pasirengimo narystei Europos Sąjungoje dalis.

Lietuvoje saugaus eismo, transporto sričių neigiamo poveikio aplinkai mažinimo politiką formuoja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija. 2002 m. gegužės 15 d. ministerijoje įkurtas Saugaus eismo departamentas, kurio uždaviniai – formuoti ir įgyvendinti saugaus eismo, pavojingų krovinių saugaus vežimo, transporto sričių neigiamo poveikio aplinkai mažinimo, integracijos į NATO, krizių prevencijos, mobilizacijos ir mobilizacinio rezervo rengimo politiką.

Spartūs automobilizacijos augimo tempai ir nuolat didėjantis eismo intensyvumas sukelia vis daugiau problemų užtikrinant saugų eismą Lietuvoje. Kadangi kiekvienas visuomenės narys yra kelių eismo dalyvis, eismo saugumas tampa visuotine problema. Didelis avaringumas Lietuvoje iš esmės sietinas su neatsakingu žmonių elgesiu prie vairo, gatvėje ar kelyje, netinkamu eismo organizavimu, automobilių bei kelių būkle ir kt. Visuomenės supratimas apie eismo kultūrą, savitarpio pagarbą ir pagalbą kitam taip pat dar ne kiekvienam tapo norma.

Siekiant užtikrinti eismo saugumą kartu su Susisiekimo ministerija dirba Vidaus reikalų ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, savivaldybės, kitos valstybinės institucijos, visuomeninės organizacijos bei mokslo institucijos.

Valstybės politikos įgyvendinimą saugaus eismo užtikrinimo srityje kontroliuoja nuolat veikianti Saugaus eismo komisija. Vyriausybės patvirtintą Komisiją sudaro valstybinio administravimo ir savivaldybių administravimo subjektai, nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Didelės įtakos gerinant eismo saugumą mūsų šalyje turi 2000 m. priimtas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, kurio pagrindinis uždavinys – koordinuoti visų už eismą atsakingų institucijų darbą, reglamentuoti ir užtikrinti saugų eismą automobilių keliais. Įgyvendinant šį įstatymą ir siekiant užtikrinti Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje tęstinumą 2002 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinta Valstybinė saugaus eismo automobilių keliais 2002-2004 m. programa. Programoje glaustai apibūdinama saugaus eismo situacija šalyje, pagrindinės avaringumo priežastys, saugiam eismui įtakos turinčių veiksnių sandara. Pagrindinis šios programos tikslas – kasmet mažinti eismo įvykiuose žūvančių žmonių skaičių. 2004 metais žuvusiųjų skaičių bus siekiama sumažinti 6 proc. To pasiekti numatoma tobulinant saugaus eismo teisinę bazę bei valstybinio reguliavimo sistemą, vykdant eismo dalyvių mokymo ir švietimo programas, tobulinant eismo kontrolę, gerinant eismo sąlygas keliuose, vykdant mokslinius tyrimus ir bendradarbiaujant su tarptautinėmis organizacijomis saugaus eismo srityje. Siekiant įgyvendinti programoje suformuotus tikslus, numatytos prioritetinės saugaus eismo keliais veiklos gerinimo kryptys bei programos įgyvendinimo priemonių planas.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 1387 žodžiai iš 4256 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.