Transporto rūšys Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Transporto rūšys Lietuvoje

Logistika – tai sąlyginai naujas mokslas, kurio svarba išryškėjo II Pasaulinio karo metu, sąjungininkų kariuomenėje atliekant sudėtingas karinių dalinių aprūpinimo operacijas kuru, maistu, amunicija, technika plačioje teritorijoje. Todėl transportas yra neatsiejama logistikos dalis. Transportas – yra labai svarbus ūkio raidai, nes be

jo nebūtų darbo pasidalijimo ir teritorinio gamybos kooperavimo. Visos šalys kuria transporto sistemą, ją sudaro visi susisiekimo keliai, transporto įmonės ir priemonės. Pasaulio susisiekimo kelių ilgis 32 mln. km.

Šiais laikais, transportas – tai ūkio šaka, apimanti krovinių ir keleivių gabenimą įvairiomis transporto priemonėmis.

Transporto sistemą sudaro:

1. Sausumos transportas:

a) Automobilių transportas,

b) Geležinkelių transportas;

2. Vandens transportas;

3. Oro transportas;

4. Vamzdynai (jų nenagrinėsime).

Šis skirstymas gerai atspindi didžiąją transporto priemonių dalį, nors kai kurias transporto priemones sunku priskirti konkrečiai grupei (pvz. transporteris ant oro pagalvės). Kiekviena transporto rūšis turi savo trūkumų ir privalumų, todėl nei viena iš jų nėra absoliučiai dominuojanti. Be to, transportas labai priklauso nuo krovinių ir žmonių pervežimų srautų, kurie nuolat keičiasi. Keičiantis krovinių pobūdžiui, keičiasi ir krovinių rūšys bei maršrutai.

Transporto priemonės skirstomos į skirtas kroviniams ar žmonėms pervežti: numatomi atitinkami tūriai (platformos, triumai, deniai, uždari kėbulai). Transporto priemonės turi apsaugoti krovini nuo aplinkos poveikių.

Kelių transporto priemonių skaičiaus kitimas Lietuvoje per pastaruosius dešimt metų, pateiktas 1 lentelėje:

1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003

Iš viso 879791 924524 1024935 1129849 1233651 1317716 1280096 1333114 1414806

Motociklai 20033 19402 19128 19266 19515 19842 20244 21017 21873

Autobusai 17052 15482 14888 15156 15590 15069 15171 15376 15543

Lengvieji automobiliai 718469 785088 882101 980910 1089334 1172394 1133477 1180945 1256853

Lengvųjų automobilių sk. 1000-ui gyv. 190 208 235 260 291 315 304 316 336

Krovininiai automobiliai 101422 81291 84731 89866 86824 88346 89373 93508 97454

Puspriekabių vilkikai 7469 7992 8939 9588 9752 10267 11016 12037 13063

Specialūs automobiliai 15346 15269 15148 15063 12636 11798 10815 10231 10020

1 Lentelė. Kelių transporto priemonių skaičius.

Transporto priemones geriausia klasifikuoti pagal kelią, nes būtent ši klasifikacija geriausiai atspindi transporto priemonių specifiką ir galimybes. Pagrindiniai kriterijai, nulemiantys transporto rūšies naudojimą:

1. Vidiniai ir tarptautiniai krovinių srautai. Nuo dominuojančių krovinių pobūdžio labai priklauso transporto rūšis. Yra krovinių, kuriuos ekonomiškiausia transportuoti būtent konkrečia transporto rūšimi (pvz. dideli naftos kiekiai – didžiaisiais tankeriais);

2. Geografinės šalies ar regiono ypatybės. Savaime aišku, kad tankus šalies laivybinių upių tinklas yra populiarus, bet kartu sudaro sunkumų tiesiant kelius ir geležinkelius;

Lietuvos kelių ilgių kitimo tendencijos pateiktos 2 lentelėje:

1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003

Geležinkelių linijų eksploatacinis ilgis 2002 1997 1997 1997 1905 1905 1696 1775 1774

Automobilių keliai 62513 66212 69243 72459 73650 75517 76573 77148 78893

Automobilių keliai su danga 54153 58152 61615 66045 67222 68940 69932 69210 70194

Magistralės 394 404 410 417 417 417 417 417 417

,,E“ kategorijos – 675 675 919 1487 1490 1490 1519 1496

Vidaus laivybiniai vandenų keliai reguliariai naudojami vežimams 369 369 369 369 369 380 436 477 425

Troleibusų linijos 242 250 250 250 261 267 268 271 272

2 Lentelė. Kelių ilgis.

3. Istorinės aplinkybės (pvz. išlikę seniai iškasti kanalai ir pervežimo tradicijos).

Krovinių pervežimų apimčių kitimo tendencijas Lietuvoje iliustruoja 3 lentelė:

Metai 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003

Iš viso, tūkst. t 188770 143770 117113 115136 101326 109077 115128 116563 132203

Geležinkelių transportas 26003,5 29137,6 30498,4 30911,7 28346,6 30711,9 29173,7 36649,8 43447,3

Kelių transportas 138329 88638 58773 54631 45651,3 45013,4 45074,7 45046,7 52180,2

Jūrų transportas 5840,8 4692,6 4541,1 4165,2 4279,7 4515 4706,2 4809,2 4651,1

Vidaus vandenų transportas 484 576,2 713,9 1338,3 796,7 852,4 543,3 515,0 645,5

Oro transportas 2,6 1,9 2,8 2,8 2,5 3,3 3,3 3,4 3,7

3 Lentelė. Krovinių pervežimas.

Krovinių vežimo kelių transportu diagrama:

Keleivių pervežimų apimčių kitimo tendencijas Lietuvoje iliustruoja 4 lentelė:

Metai 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003

Iš viso, tūkst. 694683 609414 551379 516243 471930 383243 355874 358325 373564

Geležinkelių transportu 15236,4 14189,6 12556,6 12194,6 11527,3 8852,1 7718,1 7217,2 7004,6

Kelių transportu 678163 593475 537080 502139 458328 372684 346401 347783 364069

autobusais 405686 361648 346834 316158 273492 213350 182099 182118 194370

troleibusais 272477 231827 190245 185981 184835 159334 164301 165665 169699

Jūrų transportu 38,7 40,8 36,4 43,7 50,8 64,2 68,8 58,4 98,9

Vidaus vandenų transportu 1003,1 1470 1434,9 1563,6 1728,3 1299,9 1323,6 2890,2 1993,6

Oro
376,3 398

4 Lentelė. Keleivių vežimas viršuoju transportu.

Transporto rūšį reikėtų vertinti pagal bendruosius transporto sistemos vertinimo kriterijus:

1. Prieinamumas, atspindintis pačią galimybę naudotis sistema – jos paplitimas, maršruto tarp punktų tiesumas, sistemos lankstumas taikantis prie eismo sąlygų įvairovės. Šiuo požiūrių greitkelis tinkamesnis už geležinkelį;

2. Mobilumas, apibūdinantis gebėjimą pervežti ir greitį. Pervežimas greitkeliais mobilesnis už pervežimą vietiniais keliais. Vandens transportas lėtesnis už kitas transportavimo priemones, bet šio transporto vieneto krovumas(geba pervežti) didesnis. Pervežimas geležinkeliu mobilus, nes galimi ir dideli greičiai, ir dideli kiekiai;

3. Efektyvumas, apibrėžiamas transportavimo kaina ir našumu.

Pervežimo ekonomiškumą sąlygoja krovinio specifika, bei pervežimo nuotolis. Žemiau pateiktame 1 paveiksle matome pervežimo išlaidų priklausomybę nuo pervežimo nuotolio tai pačiai krovinio siuntai, jei paties krovinio specifika nėra tokia, kad jam vežti būtina konkreti transporto rūšis.

1 Paveikslas. Pervežimo išlaidų priklausomybė nuo pervežimo nuotolio.

Toks labai apytikris vertinimas rodo, kad artimiems pervežimams racionalesnis kelių transportas, vidutiniams nuotoliams geležinkelis, tolimiems – vandens kelias. Didžioji krovinių dalis Europoje vežama trumpais atstumais. Kitas transpoto priemonių naudojimo aspektas – padidinta rizika. Nepaisant pastangų didinti paties transporto patikimumą ir užtikrinti saugias operatorių (vairuotojų, mašinistų, lakūnų) darbo sąlygas, mažinti meteorologinių sąlygų įtaką, neišvengiamos ir transporto avarijos, darančios įtaką ne tik aplinkai, bet ir vežamam kroviniui. Šiuo požiūriu atskirų transporto rūšių naudojimo pasekmės taip pat nėra lygiavertės ir gali nulemti transporto rūšies pasirinkimą.

Sausumos transportas

Sausumos transportu gabenami kroviniai šalių viduje, tarp valstybių ir regionų. Svarbiausios transporto rūšys: geležinkelių ir automobilių.

Automobilių transportas

Automobilių transportas atsirado XXa. Automobiliais vežami keleiviai ir kroviniai. Automobilių transportas patogus tuo, kad krovinius gali nuvežti tiksliai į reikiamą vietą. Šis transportas plėtojamas labai greitai ir tik ten, kur yra geri keliai. Automobilių transporto plėtrą rodo lengvųjų automobilių skaičius, tenkančio 1000 gyventojų, augimas. Automobilių kelių tiesimą apsunkina gamtinės kliūtys – kalnai, upės. Todėl statomi tiltai, viadukai, kasami tuneliai. Ilgiausias tunelis Europoje yra Alpėse: Simplono (20km, nutiestas geležinkelis ir automobilių kelias). Tuneliai kasami ir po vandeniu – ilgiausias Hadsono(JAV). Japonijoje tarp Honsui ir Hokaido salų. Kasamas dar ilgesnis Seikano tunelis, jo ilgis 54 km., iš jų net 23 km. po vandeniu.

Transportavimo automobiliais privalumai:

• Ir kroviniai ir keleiviai gali būti pristatomi „nuo durų iki durų“; tai esminis privalumas, dėl kurio dažnai autotransportas pasitelkiamas net tada, kai pagrindinė maršruto dalis vežiama kitomis transporto priemonėmis;

• Automobiliais galima pasiekti kitomis transporto priemonėmis nepasiekiamas vietas;

• Automobiliais transportuojama greitai ir pigiai, kai atstumas neviršija 325km.;

• Kitoms transporto priemonėms reikalingi solidžiai įrengti ir kur kas brangesni terminalai – geležinkelio stotys, uostai, dokai, oro uostai.

Automobilių transporto privalumas yra automobiliams būdingas manevringumas. Vieno automobilio sustojimas kelyje paprastai neturi įtakos kitiems. Didelis automobilių kelių tankis ribiniais atvejais (įvykus stambiai avarijai) leidžia nesunkiai pakeisti maršrutą, apvažiuoti uždarytą ruožą. Šiuolaikinės ryšio priemonės įgalina peradresuoti krovinį jau transporto priemonei esant kelyje, o kelių tinklas – tai leidžia atlikti minimaliomis sąnaudomis. Didelės pasirinkimo galimybės sukelia kai kurių pervežimų strategijos problemų. Stambesni vežėjai pervežimų maršrutus optimizuoja kompiuteriais – įvertina padėtį (kamščius, kelių remontą, eismo intensyvumą) konkrečiuose kelių ruožuose.

Autotransportui būdingi trūkumai:

• Kai atstumas viršija 325 km., transportavimas geležinkeliais greitesnis ir pigesnis;

• Transporto kamščiai miestuose paverčia automobilius lėtomis ir neefektyviomis transporto priemonėmis;

• Kelių transportas labiau teršia aplinką nei traukiniai ar laivai;

• Kelių transporto priemonės netaupiai naudoja naftos išteklius; tai labai svarbu, nes pusė naftos produktų, sunaudojamų Europos Sąjungos šalyse, tenka transportui;

• Dideli nuostoliai dėl autotransporto avarijų, daug žmonių žūva ir sužeidžiama.

Esant dideliam eismo intensyvumui, avaringumas žymiai išauga: vien per šių metų sausio ir vasario mėnesius Lietuvoje įvyko 862 įskaitiniai eismo įvykiai, buvo sužeista 985 žmonės (iš jų 146 vaikai), žuvo – 107 (iš jų 48 vaikai).

Nepaisant išorinių trūkumų, nulemia autotransporto privalumai, ypač jo lankstumas, todėl daugelyje Europos šalių tai dominuojanti transporto priemonė.

Automobilių transporto sistemą sudaro šie elementai: keliai, terminalai, transporto ir traukos priemonės.

Keliai. Automobilių keliai paprastai yra bendrojo naudojimo. Bendras automobilių kelių privalumas – jų
universalumas. Kitų transporto rūšių keliai jungia specialius terminalus (geležinkelio stotis, uostus), o automobiliai gali pristatyti krovinius tiesiog į paskirtas vietas. Vakarų Europos šalių išplėtotas kelių tinklas labai pritaikytas prie intensyvaus eismo sąlygų. Didžiausias autokelių tankis – Didžiojoje Britanijoje ir Vokietijoje. Centrinėje ir Rytų Europoje kelių tinklas prastesnis. Didelis Europos Sąjungos dėmesys skiriamas koridoriui „Šiaurė – Pietūs“ ir „Via Baltica“. Autokoridoriumi per Baltijos valstybes iš dalies suinteresuota Suomija ir kitos šalys.

Valstybinės reikšmės magistralinių kelių Lietuvoje yra 1724 km, krašto kelių – 4864 km, rajoninių – 14727. Iš viso 21315 km. Tūkstančiui gyventojų tenka 5,8 km, o tūkstančiui kvadratinių kilometrų teritorijos – 331 km valstybinės reikšmės kelių. Dauguma jų (54%) yra asfaltuoti. Lietuvą kerta šešios europinės magistralės.

Kalbant apie automobilių kelius, tenka aptarti ir eismo saugumo klausimus. Viena iš saugumo priemonių yra greičio ribojimas. Nors autotransporto avaringumas siejamas su automobilių gausa, tačiau nemažai priklauso ir nuo eismo organizavimo bei vairuotojų drausmės. Pvz. tankiai apgyvendintose ir labai motorizuotose Vokietijoje ir Olandijoje santykinis žuvusiųjų skaičius žymiai mažesnis nei Portugalijoje. Nenuostabu, kad kartu su techniniais sprendimais gana daug dėmesio skiriama autotransporto eismo saugumui.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1394 žodžiai iš 4546 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.