Transporto technikos
5 (100%) 1 vote

Transporto technikos

I. TRANSPORTO TECHN. OBJEKTAS

a) Transporto technikos istorinė raida

Transportas- ūkio šaka, apimanti krovinių ir keleivių gabenimą įvairiosmis priemonėmis.

Transp.sistema sudaro:

1.Transp. Priemonės (automob.,laivai)

2.Transp. Infrastruktūra (ženklai, keliai) 3.Gabenimo objektai (keleiviai ir kroviniai)

Pagal kelius, kuriais gabenami žmonės, kroviniai, transp.skirstomas į:

1. Sausumos (auto, geležinkelių, vamzdynų)

2. Vandens (upių ir jūrų) 3. Oro.

Pagal paskirti skristoma į:

1. Bendrojo naudojimo(autom.,troleib.)

2. Nebendrojo naudojimo (pramoninės)

3. Asmeninio naudojimo (auto, dviračiai, jachtos

Pagal atliekamų darbų pobūdį:

1. Keleivinis 2. Krovininis.

b) Transporto tech. nagrinėjimo objektas

Technika- žmonijos veiklos medžiaginės priemonės. Lengvina žm darbą, daro jį mažesnį.

Gausiausia yra gamybos technika (mašinos ir mechanizmai…).

Mašinos buna:

1.Technologinės (met. Apdirbimo) 2.Transporto 3.Gabenimo (konvejeriai, ekskalatoriai) 4.Kontrolės 5.Valdymo 6.Skaičiavimo 7.Energetikos (varikliai)

Negamybinė technika:

1.Komunalinė 2.Buitinė 3.Susisiekimo 4.Sporto 5.Švietimo ir kultūros 6.Mokslinių tyrimų 7.Medicinos 8.Karo

Transporto technika:

1.Transportavimo: 1)Keleivių 2)krovinių 3)vientisos terpės 2.Aptarnavimo:1) Medžiagų ir krovinių krovos 2)keleivių įsodinimo-išlaipinimo 3)remonto, priežiūros

c) Transporto technikos pagrindinės sąvokos

Mechanizmas – kūno sistema, kurioje vieno arba kelių kūnų judesys transformuojamas į reikiamą kitų kūnų judesį.

Mašina – mechaninius judesius atliekantis įrenginys, skirtas energijai, medžiagoms arba informacijai transformuoti. Paskirtis – palengvinti žmogaus fizinį arba protinį darbą.

Pagal vartojimo pobūdį mašinos skirstomos į:

1.Energetines 2.Darbo 3.Informacines 4.Kibernetines.

Energetinė mašina – tokia mašina, kuri naudojama bet kokios rušies energijai keisti į mechaninę ir atvirkščiai. Jei bet kokia energija keičiama į mechaninę, tai tokios mašinos – varikliai. Jei iš mechaninės į bet kokia – generatoriai.

Darbo mašina – tokia mašina, kuri iš variklio ar kito energijos šaltinio gautą mechaninę energiją naudoja medžiagoms transformuoti (formai ir padėčiai keisti)

Darbo mašinos skirstomos į: 1.Technologines (kai keičiama detalių forma) 2.Transportavimo (kai keičiama objekto padėtis)

Informacinės mašinos – apdoroja informaciją. Jos skirstomos į: 1.kontrolės-valdymo (apdoroja iš kontrolės bei matavimo prietaisų. gautą informaciją. ir pagal ją tvarko energetinių bei darbo mašinų darbą) 2.Matematines (atlieka matematinius veiksmus).

Kibernetinės mašinos – keičia arba imituoja įv. mechanizmus, fiziologinius bei biologinius procesus, būdingus žmogui bei gamtai. Pasižymi dirbtinio intelekto elementais.

Prietaisai – įrenginiai, skirti įv. fizikiniams dydžiams matuoti, procesams kontroliuoti, autamatiškai valdyti ir reguliuoti (laikrodis, monometras).

Agregatas – tai mašinos savarankiškas surinkimo vienetas, atliekantis tam tikrą f-ją.

Kiekvienas mechanizmas yra sudarytas iš atskirų detalių ar junginių, skirtų atlikti tam tikras f-jas.

II. MECHANIZMAI,JŲ SANDARA IR STRUKT. ANALIZĖ

a) Mašinų mechanizmai

Mechanizmai -tai judamai sujungtų detalių (kietūjų kūnų) junginys, kuris vienokį judesį keičia, į reikalingą kitų kietūjų kūnų judesį. Kai judesį keisti padeda skysčiai- tai mechanizmai hidrauliniai, kai dujos- pneumatiniai.

Vidaus degimo variklio svarbiausias yra skreijiklio-slankiklio mechanizmas, jis slankiojamąjį stūmoklio judesį paverčia alkūninio veleno sukimusi. Kompresoriaus svarbiausias mechanizmas alkūninio veleno sukamąjį judesį paverčia stūmoklio slankiojamuoju judesiu.

b) Mechanizmo grandys.

Grandys – mechanizma sudarantys judamai sujungti kietieji kunai. Grandys buna standžios ir lanksčios. Standžios grandys nesideformuoja, o lanksčios grandys gali būti tempiamos. Dujos ir skysčiai nera laikomi grandimis. Mechanizmo nejudama grandis vadinama – stovu. Judamųjų mašinų mechanizmų stovu laikoma grandis nejudamai sujungta su mašinos rėmu. Įėjimo grandis – grandis, kuriai suteikiamas judesys iš išorės. Išėjimo grandis – judesys iš išorės. Varančioji grandis – grandis kurią veikiančios išorinės jegos atlieka teigiamą darbą. Varomoji – atlieka neigiamą darbą.

c) Kinematines poros.

Kinematinė pora – dviejų susiliečiančių grandžių judamas sujungimas. KP būna:: žemesniosios ir aukštesniosios. Žemesniosios kp skirstomos: 1.sukamąsias (jų grandys viena kitos atzvilgiu sukasi apie poros bendraja asi) 2.Slenkamasias (ju grandys viena kitos atzvilgiu gali slankioti isilgai vienos asies) 3.Sukamąsias-slenkamasias (ju sukimas ir slankiojimas vienas nuo kito nepriklauso). Aukštesniosios kp grandžių elementai liečiasi linijomis arba taškais. KP gali buti: uzdarosios ir atvirosios. Uzdarosios tokios kuriu elementu konstrukcija neleidzia grandims vienai nuo kitos atitrukti. Atvirosios tokios, kai grandys veikiamos jegu gali viena nuo kitos atitrukti. KP buna plokscios ir erdvines. Plokscios, kuriu grandziu judesys yra plokscias. Erdvines-erdvinis.

d)Mechanizmo kinematinė schema. Kinematine grandine sudaro viena ar kelios tarpusavy sujungtos KP. Mechanizmas (judamas grandziu junginys) yra kinematine grandine, kurios 1 grandis nejuda. Mechanizmai nagrinejami
nubraizius ju kinematines schemas, kuriose grandys ir kinematines poros vaizduojamos supaprastintai. Kinematineje schemoje turi buti visi kinematinei mechanizmo analizei reikalingi duomenys ir aisku kaip juda kiekv.grandis. Grandies sukimosi arba kampinio svyravimo kryptis žymima lenkta rodykle. Mechanizmo nejudamoji grandis(stovas) schemoje istisai nebraizoma, tik pabruksniuojama ties jo ir kitu grandziu sudaromu KP elementais.

e) Pagrindiniai svirtiniai mechanizmai.

Jie skirstomi pagal požymius:

1. grandžių judėjimo kryptį 2.konstrukcijos ypatumus 3.KP tipą 4. mechanizmo paskirtį

Is 4 grandziu sudarytas paprasciausias plokščiasis svirtinis mechanizmas pagal kinematiniu poru tipą ir padeti yra:

1.sarnyrinis (kai visos kinematines poros yra sukamosios) 2.skriejiklio-slankiklio (kai viene grandis su stovu sudaro slenkamaja kinemetine pora) 3.kulisinis (kai 2 judamosios grandys sudaro slenkamaja kinematine pora)

f) Mechanizmo laisves laipsniu skaicius

Kinematinės poros laisvis – tai yra elementariu nepriklausomu judesiu skaičius, kuriuos viena grandis gali daryti kitos grandies atzvilgiu.

Elementarūs judesiai – tai slinkimas isilgai triju koordinaciu asiu ir sukimas ape jas. Kol grandys nesujungtos jos gali nevarzomai judeti viena kitos atzvilgiu. Ju laisvis yra lygus 3 (plokstumoje) ir 6 (erdveje). Laisvis – laisvės laipsnių skaičius. Judamai sujungiant grandis apribojamas ju judesys ir LLS pasidaro mazesnis nei 3 ar

Mechanizmo apibendrintoji koordinate, tai koordinate (linijine arba kampine) kuria reikia zinoti, kad butu galima nustatyti visu mechanizmo grandziu ar tasku padetis. Apibendrintuju koordinaciu sk.vad. mechanizmo laisves laipsniu skaiciumi. Grandis, kurios padeti rodo apibendrintoji koord.vad.pradine grandimi. Dazniausiai Tai buna iejimo (varancioji) grandis. Mechanizmo laisves laipsniu skaicius priklauso nuo grandziu skaiciaus ir jo kinematiniu poru skaiciaus bei tipo. Matematine forma isreikstas tu dydziu tarpusavio sarysis vad. Mechanizmo sandaros formulė. W=3n-2p1-p2. n-judancios grandys, p1- žemesniu kinematiniu poru sk, p2.- aukštesniu kinemat poru skaicius.

g) Mechanizmo sandaros grupes.

Sandaros grupe – tai kinematine grandine, kuria prijungus prie pradines grandies ar kitu esamo mechanizmo grandziu, nesikeicia sudaromo mechanizmo laisviu sk. Kad ta salyga butu ivykdyta, prijungiamos grupes laisviu skaicius Wg turi buti lygus nuliui. Wg = 3n -2p1 = 0 arba n:p1 = 2:3

Paprasciausia mechanizmo sandaros grupę sudaro 2 grandys ir 3 kinematines poros. Ji vadinama diada. Priklausoma nuo sukamųjų ir slenkamųjų porų skaičiaus ir jų padėties, galimos įvairios modifikacijos.Sudetingesne uz diada yra grupe susidedanti is 4 grandziu, sudaranciu 6 kinematines poras, ji vad. triada.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1068 žodžiai iš 3495 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.