Transporto veiklos organizavimas
5 (100%) 1 vote

Transporto veiklos organizavimas

PLANAS

1.Analitinė dalis

1.1 Kelių transportas ir jo svarba Lietuvos ūkiui

1.1.1 Trumpo laikotarpio transporto plėtros strategija

1.1.2 Vidutinės trukmės transporto plėtros strategija

1.1.3 Ilgalaikės trukmės transporto plėtros strategija

1.2 Krovinių vežimas tarptautiniais maršrutais

1.2.1 Tarptautiniai susitarimai ir transportavimo dokumentai

1.2.2 Transportavimo savikainos nustatymas

1.2.3 Transportavimo paslaugų kaina

1.3 Transporto paslaugų kokybė

1.3.1 Kokybės esmė transporte

1.3.2 Kokybės sertifikavimas

1.3.3 Transportavimo kokybės kaina

1.4 Kelių transporto veikla Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą

1.4.1 Kelių transporto veiklos pokyčiai

1.4.2 Įtaka konkurencingumui

1.4.3 Tendencijos ir prognozės

1.4.4 Transporto rinkų integracijos Europoje pasekmės

1.1. Kelių transportas ir jo svarba Lietuvos ūkiui

Transportavimas yra viena iš svarbiausių ekonominės ir socialinės infrastruktūros dalių, garantuojanti tarptautinės ir vidaus prekybos, turizmo plėtrą. Lietuvos geografinė padėtis yra labai palanki tranzitui, gana neblogai išplėtotas transporto infrastruktūros tinklas. [36] Šalies teritoriją kerta Visos Europos transporto 2-osios (Kretoje) ir 3-osios (Helsinkyje) konferencijose patvirtinti tarptautinės svarbos multimodaliniai transeuropinio tinklo koridoriai, kuriais vežami pagrindiniai krovinių srautai:

· (I-as Šiaurės – Pietų koridorius (automagistralė Via Baltica ir geležinkelio linija Talinas- Ryga-Kaunas-Varšuva).

· IX-ojo Rytų-Vakarų koridoriaus atšakos IXB (Kijevas–Minskas-Vilnius-Kaunas-Klaipėda) ir IXD Kaunas-Kaliningradas).[35k]

Pav. Transportas sisteminiu požiūriu

Transportas – viena iš labiausiai integruotų į Europos rinką Lietuvos ekonomikos sričių, nes būtent jis yra jungiamoji grandis vystant tarptautinę prekybą bei užtikrinant laisvą žmonių ir prekių judėjimą. Jis sudaro apie 9 proc. šalies BVP. Šiame sektoriuje dirba apie 81000 žmonių, kurie sudaro apie 5 proc. visų Lietuvos dirbančiųjų. Tai byloja apie gerą transporto sistemos konkurencinę padėtį kitų sektorių atžvilgiu, t.y. santykinai mažesnis dirbančiųjų skaičius yra pajėgus sukurti didesnę BVP dalį. [6k]. Šių dviejų rodiklių santykiu Lietuva lenkia senas transporto veiklos tradicijas turinčias Europos valstybes (pvz. Prancūziją, Italiją, Švediją), nenusileidžia Belgijai, Danijai, Suomijai ir kt. šalims

Lietuvos kelių transportas yra labiausiai liberalizuotas ir privatizuotas, palyginti su kitomis transporto šakomis. Dėl savo lankstumo ir efektyvumo jis užima pirmaujančias pozicijas Lietuvos transporto sistemoje.

. [www.std.lt]

Vienas iš Lietuvos ekonominės politikos prioritetų yra transporto sektoriaus modernizavimas ir restruktūrizavimas remiantis Europos Sąjungos bendrosios transporto politikos įgyvendinimo strateginiais tikslais. [16k]

Transporto plėtros svarba buvo įvertinta netrukus po to, kai Lietuva atgavo nepriklausomybę. Dar 1993 m. buvo parengta ir 1994m. LT Vyriausybės patvirtinta nacionalinės Lietuvos transporto plėtros programa, kuri aprėpė transporto sektoriaus veiklos laikotarpį iki 2010 metų. Ši programa atliko svarbų vaidmenį atkuriant ir plėtojant Lietuvos transporto sistemą. Tačiau Europos valstybėse susiklostė tradicija kas 4-5 metai peržiūrėti nacionalines transporto plėtros strategijas. Koreguoti mūsų šalies transporto plėtros programą vedė objektyvios aplinkybės: aktyvi šalies integracijos į ES politika, transporto plėtros naujausios tendencijos Europoje ir pasaulyje, aplinkosaugos reikalavimų transporto sistemai didėjimas, tolesnis transporto paslaugų rinkos augimas.

Įgyvendinant transporto plėtros strategiją, numatytos trijų rūšių priemonės: trumpalaikės, t.y. tos, kurios turės būti įgyvendinamos iki 2006 metų, vidutinės trukmės nuo 2006 iki 2010 metų ir ilgalaikės, kurių įgyvendinimas numatomas iki 2015 metų.

1.1.1Trumpo laikotarpio transporto plėtros strategija

Įgyvendinant transporto sektoriaus ir tranzito skatinimo tikslus būtina suformuoti techniniu, technologiniu, organizaciniu ir juridiniu požiūriais patrauklią aplinką, užtikrinančią patikimą ir saugų krovinių srautų aptarnavimą. Tai, ar šie srautai judės per Lietuvą, o ne alternatyviais maršrutais per kaimynines šalis, priklauso nuo sąlygų, kurias Lietuva transporto ir tranzito tema suteiks šių krovinių siuntėjams ir gavėjams.[k]

Apibrėžiant valstybės institucijų misiją plėtojant transporto sistemą, būtina transporte, kaip didelėje sistemoje, išskirti du svarbiausius jos segmentus: infrastruktūrą ir jos naudotojus (vežėjus, operatorius), turinčius skirtingą funkcionavimo ir plėtotės specifiką. Transporto sistemoje funkcionuojantys vežėjai, operatoriai ir kiti transporto paslaugų tiekėjai, veikiami tokių pačių, kaip ir kitų šalies ekonomikos sektorių įmones, rinkos sąlygų, turi dirbti konkurencinėje aplinkoje. Todėl tik rinkos mechanizmas ir jo sąlygota konkurencija yra svarbiausias sėkmės ir pažangos šiame transporto segmente katalizatorius. Valstybės institucijų vaidmuo čia turėtų apsiriboti vienodų konkurencinių sąlygų visiems transporto paslaugų dalyviams, paprastai veikiantiems privačios nuosavybės ir iniciatyvos pagrindu, sudarymu ir
užtikrinimu.

Tuo tarpu transporto infrastruktūros (dažniausiai funkcionuojančios viešosios nuosavybės pagrindu) efektyvumas ir jo plėtotės nauda civilizuotame pasaulyje yra vertinama ne atskirai paimtos, bet atskiro regiono ar visos šalies mastu. Transporto tinklai yra Europos, kaip ir kitų žemynų bendrosios rinkos arterijos, ar dar daugiau – rinkų konkurencingumo varomoji dalis. Todėl transporto infrastruktūros plėtojimas ir modernizavimas yra viena svarbiausių ekonomikos pažangą užtikrinančių priemonių rengiant tiek Europos Bendrijos, tiek atskirų ES šalių valstybines ekonomikos plėtros strategijas ir programas. Be to, valstybinės institucijos negali (kadangi tai užfiksuota tarptautinėse konvencijose) atsiriboti nuo eismo saugos ir saugumo bei aplinkosaugos problemų sprendimo, kurių, daugeliu atvejų, neįmanoma išspręsti apeinant transporto infrastruktūros modernizavimo ir plėtotės klausimus.

Transporto infrastruktura Lietuvoje yra svarbi dar ir dėl to, jog pats transportas yra labai svarbi ūkio dalis. Jo sukuriama BVP dalis beveik dvigubai didesne nei ES vidurkis. Be to, akivaizdu, jog transporto infrastruktūros plėtra yra gyvybiškai svarbi ne tik tranzito potencialo plėtojimui, bet ir tvariai vidaus ūkio plėtrai.[35k]

Sudėtingiausias dalykas yra tiksliai identifikuoti transporto problemas ir plėtros perspektyvas. Šiam tikslui naudotina Lietuvos transporto sektoriaus SWOT (privalumų, silpnybių, galimybių, grėsmių) analizė.

PRIVALUMAI TRŪKUMAI GALIMYBĖS PAVOJAI

1) palanki tranzitui šalies geografinė padėtis (šalies teritoriją kerta du pripažinti esantys kontinentinės svarbos transporto koridoriai);2) išvystytas automobilių kelių tinklas ir aukštos kokybės jų priežiūros ir remonto sistema;3) geri politiniai ir ekonominiai santykiai su kaimyninėmis šalimis;4) iš esmės baigta transporto sektoriaus komercinių struktūrų privatizacija ;5) kvalifikuotas transporto sektoriaus mokslinis potencialas (Lietuvos mokslininkai vis dažniau kviečiami dalyvauti rengiant tarptautines programas ir projektus);6) aukštas automobilizacijos lygis;7) išvystyta transporto specialistų rengimo sistema . 1) ,,siaura vieta” yra susisiekimas automobilių keliais su ES šalimis per Lenkiją;2) ne visi didieji šalies miestai neturi apvažiavimo kelius;3) miestų gatvės nepritaikytos transporto intensyviam judėjimui;4) nesukurti teisiniai ir organizaciniai pagrindai multimodaliniam transportui plėtoti;5) neparengta teisinė bazė, reglamentuojanti transporto infrastruktūros modernizavimo ir plėtros mechanizmą;6) didelis avaringumo lygis automobilių transporte;7) transporto (ypatingai automobilių) žalingas poveikis aplinkai;8) sienų kirtimo problemos. 1) rengiantis narystei ES harmonizuoti Lietuvos transporto sektoriaus teisines normas su tomis, kurios galioja ES;2) taikyti privataus ir visuomeninio (valstybinio) kapitalo partnerystės principus finansuojant transporto infrastruktūrą;3) svarbiausioms transporto magistralėms pasiekti transeuropinių tinklų statusą;4) plačiau įsitvirtinti kontinentinės Europos transporto paslaugų rinkoje. 1) nepakankamai efektyvus veiksmų koordinavimas su kaimyninėmis šalimis, plėtojant TINA tinklą- tai vientisas multimodalinio transporto tinklas, apimantis 10 transeuropinių koridorių, iš kurių du – I ir IXb – kerta Lietuvą.2) lėšų trūkumas transporto infrastruktūros atstatymui, ekonomikos teorijoje ir praktikoje dominuojant rinkos fundamentalizmo koncepcijai.

Lentelė. Lietuvos transporto sektoriaus SWOT (privalumų, silpnybių, galimybių, grėsmių) analizė. [35]

Remiantis SWOT analize, Lietuvos ūkio plėtros strategijos įgyvendinimo 2004-2006 m. laikotarpiu, siekiant užsibrėžtų tikslų, transporto sektoriuje išskiriamos tokios investavimo sritys:

· automobilių kelių, geležinkelių bei jūrų uosto jungčių su tarptautiniais koridoriais rekonstrukcijai ir statyba;

· valstybinės bei vietinės reikšmės kelių rekonstrukcija, žvyrkelių asfaltavimas;

· eismo organizavimo miestu gatvėse tobulinimas (ypač didžiuosiuose miestuose), taikant eismo reguliavimo technologijas;

· aplinkkelių tiesimas ir rekonstrukcija

· eismo saugos bei aplinkosauginių priemonių diegimas;

· transporto infrastruktūros, reikalingos pramonei, verslui, žemes ūkiui bei turizmui, plėtojimas;

· transporto rūšių tarpusavio sąveikos gerinimas (multimodalinių transporto procesų plėtrai), siekiant užtikrinti transporto paslaugu (keleiviams ir kroviniams gabenti) naują kokybę;

2004-2006 m. Transporto sektorių planuojama finansuoti iš keleto skirtingu ES paramos fondų. [35k]

Dabartiniu metu TINA programos finansavimui paremti ES taiko ISPA (,,Struktūrinės politikos prisijungimui instrumentas”) instrumentą. Iš viso šio finansinio fondo galimybės siekia 1 milijardą eurų per metus visoms vienuolikai prie ES prisijungiančių šalių transporto ir aplinkos infrastruktūros projektams paremti. Iš šios sumos Lietuva savo infrastruktūros modernizavimui ir plėtrai paremti gali tikėtis (turėdama kokybiškai parengtus projektus) 25-30 mln. eurų kasmet iki 2006 metų.Tapusi ES nare gali tikėtis ES paramos savo infrastruktūros (TINA tinklams) projektams per ES Struktūrinius ir Sanglaudos fondus.[35]

1.1.2 Vidutinės trukmės transporto plėtros strategija

Vidutinės trukmės transporto plėtros strategija apima laikotarpį iki 2010
srityje numatyta sudaryti palankesnes sąlygas integravimuisi į Europos transporto tinklą bei transporto paslaugų rinką bei transportavimo paslaugų plėtojimui sąžiningos konkurencijos sąlygomis. Artimiausiais metais planuojama liberalizuoti transporto veiklą, sustiprinti transporto šakų veiklos valstybinio reguliavimo administracines struktūras, restruktūrizuoti Lietuvos geležinkelius bei harmonizuoti transporto veiklą reglamentuojančias normas su atitinkamomis ES acquis normomis.

Vidutinės trukmės laikotarpiu bus diegiamos transporto informacinės ir telekomunikacijų sistemos bei įgyvendinami sektoriniai transporto infrastruktūros investiciniai projektai. Prioritetas bus teikiamas Lietuvos transporto infrastruktūros techninio lygio laipsniškam priartinimui iki ES reikalavimų Europos transporto koridoriuose bei papildomose tarptautinės reikšmės transporto jungtyse, įgyvendinant bendro su ES intereso projektus TINA proceso strategijos rėmuose.

SVARBIAUSI UŽDAVINIAI ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

1) Modernizuoti ir rekonstruoti transporto infrastruktūrą I ir IX Europos transporto koridoriuose ir kitose tarptautinės reikšmės transporto jungtyse; 2) Gerinti operacines ir institucines sąlygas integracijai į ES transporto paslaugų rinką 1)Įgyvendinti vidutinio laikotarpio transporto infrastruktūros investicinius projektus;2)Diegti transporto informacines ir telekomunikacijų sistemas transporto koridoriuose;3) Sustiprinti transporto šakų administracines struktūras, tobulinant įstatymų įgyvendinimo ir kontrolės mechanizmą;4) Harmonizuoti transporto veiklą reguliuojančius aktus su ES teisine baze.

Lentelė. Svarbiausi uždaviniai transporto srityje ir jų įgyvendinimo priemonės 2002-2010 metais

1.1. 3 Ilgalaikė Lietuvos transporto ir tranzito plėtros strategija

Iki 2015 metų Lietuvoje turi būti sukurta moderni multimodalinė transporto sistema savo techniniais parametrais ir teikiamų paslaugų kokybe prilygstanti Europos Sąjungos (ES) šalių lygiui, kuri efektyviai sąveikaudama su kaimyninių šalių transporto sistemomis suteiks galimybes Lietuvos gyventojams patogiai ir su minimaliomis laiko sąnaudomis susisiekti su svarbiausiais Europos turizmo, kultūros ir verslo centrais.

Kartu modernizuota Lietuvos transporto sistema, kaip integruota ES transporto sistemos dalis, teikdama kokybiškas transporto ir tranzito paslaugas, efektyviai tarnaus bendriems Lietuvos ir išsiplėtusios ES interesams ir didins Lietuvos ir ES konkurencinį pajėgumą tarptautinėse rinkose.

LIETUVOS TRANSPORTO POLITIKOS STRATEGINIAI TIKSLAI ILGALAIKĖJE PERSPEKTYVOJE SVARBIAUSIOS VAROMOSIOS JĖGOS (VEIKSNIAI) 2002-2015 METAIS

1)transporto infrastruktūros modernizavimas, integruojant svarbiausias magistrales į TINA tinklus, o per juos – į transeuropinius tinklus;2) transporto rūšių sąveikos vežant krovinius ir keleivius gerinimas;3)struktūrinių pokyčių apsprendžiančių rinkos santykių Lietuvos transporto sektoriuje įgyvendinimą, užbaigimas;4) spartesnė Lietuvos vežėjų integracija į Baltijos jūros regiono ir kontinentinės Europos transporto paslaugų rinką;5) tranzito apimčių didinimas, efektyviau išnaudojant modernizuojamų I-ojo ir IX -ojo Europos transporto koridorių galimybes;6) teisinės bazės harmonizavimas su ES teisinėmis normomis (baigiamasis etapas-įgyvendinimas);7) teisinės bazės harmonizavimas su ES teisinėmis normomis (baigiamasis etapas-įgyvendinimas);8) saugios ir gamtosaugai palankios transporto sistemos formavimas 1) integracija į Europos Sąjungą (naujų rinkų atsivėrimas, Sanglaudos ir kitų fondų parama) ir dalyvavimas ES bendro intereso projektuose;2) stiprėjantis ekonominis bendradarbiavimas tarp Baltijos jūros regiono šalių;3) transporto ir tranzito paslaugų poreikių augimas ,besiplečiant tarptautinei prekybai;4) šalies gyventojų mobilumo galimybių ir poreikių augimas;5) nauja teisinė bazė (harmonizuota su ES teisinėmis normomis);6) politinis stabilumas

Didžiausią įtaką Lietuvos transporto sektoriaus plėtrai turės integracija į Europos Sąjungą ir su ja susijusios įėjimo į naujas rinkas galimybės, Sanglaudos ir kitų ES fondų parama bei dalyvavimas bendro intereso transporto sektoriaus plėtros projektuose, o taip pat – šalies gyventojų mobilumo galimybių ir poreikių augimas.Tuo tarpu sunkiausiai prognozuojamas veiksnys yra tranzito paslaugų poreikių augimo vertinimas dėl sunkiai nuspėjamos Rusijos politikos Baltijos šalių atžvilgiu (ilgalaikės) perspektyvos.

Transporto tinklai yra Europos, kaip ir kitų žemynų, bendrosios rinkos arterijos, ar dar daugiau – rinkų konkurencingumo varomoji jėga. Sunku įsivaizduoti normalų šalies ekonomikos augimą, siekiant pasiekti aukštesnius gyvenimo standartus ir sukurti naujas darbo vietas be veiksmingos transporto sistemos ir reikiamos jos infrastruktūros, suteikiančios galimybę pasinaudoti visais vidaus rinkos ir pasaulio masto prekybos privalumais.

Krovinius gabenančio transporto ir jo infrastruktūros paklausos augimą daugiausia lemia pokyčiai Europos ekonomikoje ir gamybos sistemoje. Per pastaruosius 20 metų buvo pereita nuo
,,sandėlių” prie ,,einamosios” ekonomikos. Panaikinus sienas Europos Bendrijos viduje, buvo sukurta ,,pačiu laiku” arba ,,atnaujinamų atsargų“ gamybos sistema. Tuo pat metu, trūkstamos jungtys transporto infrastruktūros tinkle riboja galimybes sukurti naujas rinkas, o grūstys transporto magistralėse mažina šalių ekonominį konkurencingumą.

Svarbiausių Lietuvos transporto infrastruktūros tinklų modernizavimas ir plėtotė yra ne tik Lietuvos, bet ir ES šalių bendro intereso reikalas.

Svarbiausius Lietuvos transporto infrastruktūros modernizavimo ir plėtros darbus, talkinant ES, teks atlikti 2002-2015 metais. Prognozuojama, kad 2000-2015 metų laikotarpyje, kad krovinių srautas Europoje gali išaugti 1,5 karto. Todėl Vidurio Europos ir Baltijos šalių transporto infrastruktūros tinklai taps gyvybiškai svarbūs pačios ES konkurencijai, ekonomikos augimui ir įmonių užimtumui. Todėl jų plėtra ir tos plėtros finansinė parama iš anksto yra planuojama.

Lietuvoje bus siekiama esamos transporto infrastruktūros techninį lygį priartinti prie ES transporto techninio lygio ir standartų, kad būtų užtikrinta derama sąveika su kontinentinės Europos (per Lenkijos teritoriją) transporto infrastruktūra bei būtų suteikiamos aukštos kokybės lygio paslaugos vežėjams, tuo pačiu skatinant tranzito per Lietuvos teritoriją augimą.

1.2. Krovinių vežimas kelių transportu tarptautiniais maršrutais

1.2.1 Tarptautiniai susitarimai

Krovinių vežimai tarptautiniais maršrutais – tai tokie vežimai kelių transporto priemonėmis, pravažiuojant valstybės sieną.

Pagrindines krovinių vežimo tarptautiniais maršrutais sąlygas nustato šį procesą reglamentuojančios konvencijos, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika ir tarpvalstybiniai susitarimai dėl vežiojimų kelių transportu tarptautiniais maršrutais, pasirašyti tarp Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2289 žodžiai iš 7509 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.