TRAUMATIZMAS IR JO PROFILAKTIKA
I.TRAUMATIZMAS (bendroji dalis)
Traumatizmas – sudėtinga ir didelė socialinė, ekonominė bei demografinė
problema.
Dėl įvairių sužalojimų, nelaimingų atsitikimų, smurto, savižudybių visame
Žemės rutulyje kasmet miršta apie 5 milijonai žmonių.
Sužalojimų profilaktika ir mirtingumo nuo traumų prevencija pripažinta
prioritetine ES veiklos sritimi gerinant gyventojų sveikatingumą. ES šalys
užsibrėžė tikslą – sumažinti sužalojimų, invalidumo ir mirčių nuo
sužalojimų skaičių ne mažiau kaip 25 proc. Mažinant pasiekta: Australijoje
(-29proc.), Olandijoje (-27 proc.), Jungtinėje Karalystėje (-26proc.), o
Portugalijoje pažymėtas mirtingumo padidėjimas.
Traumatizmas Lietuvoje
Oficialiais duomenimis LT-e kasmet įvyksta apie 300 tūkst. traumų ir dėl
jų miršta apie 6000 žmonių, tai yra 1000-iui gyventojų vidutiniškai įvyksta
100 traumų ir apsinuodijimų, 5-6 žmonės dėl to miršta.
Suaugusių mirties priežasčių struktūroje nelaimingi atsitikimai ir traumos
užima trečią vietą po širdies-kraujagyslių ligų bei piktybinių navikų
(vyrų tarpe – 20,1%; moterų – 6,2%).
Kūdikių mirčių struktūra 2001m.(grafikas): traumas sudaro 10,8% visų
mirties priežasčių.
Vaikų mirčių struktūra:
1-14 metų amžiaus vaikų tarpe nelaimingi atsitikimai (NA) ir traumos
bendroje mirties priežasčių staruktūroje yra pirmoje vietoje ir sudaro apie
40% .
Lietuvos sveikatos programa
Lietuvos, siekiančios narystės ES, sveikatos programoje 1997-
2010m.numatyta: “ Iki 2010m. sumažinti traumatizmo atvejų, invalidumo ir
mirtingumo nuo traumų ir nelaimingų atsitikimų skaičių 30% ”.
Tikslo įgyvendinimui būtina:
vieninga traumų klasifikacija
įdiegti visuotinę sužalojimų registraciją
pertvarkyti I-osios medicininės pagalbos etapą, hospitalizavimo tvarką,
parengti medicininės ir socialinės reabilitacijos priemones
visuomenės įtraukimas į profilaktiką, jų informavimą apie traumų
priežastisNedarbingumo išlaidos, įvertinus vidutinę gydymosi trukmę, sudaro apie 3
mln.lt/metus.
Traumatizmo programai 2001m. buvo skirta 35 tūkt. litų, 2002m.- 50 tūkst.,
tuo tarpu neinfekcinių ligų programai skirta 1,8 mln, burnos sveikatai 1,2
mln. ir t.t.
PROFILAKTIKA YRA BŪTINA.
II.TRAUMOS KELIUOSE IR JŲ PREVENCIJA.
Lietuvoje per pastaruosius 12 metų :
žuvo- 9271 žmogus
sužeista- 70166 žmonių.
2000-2002m. statistika:
2000m. žuvo- 641, sužeista- 6960 žmonių.
2001m. žuvo- 704, sužeista- 7120 žmonių.
2002m. žuvo- 561, sužeista- 6420 žmonių.
2002m. žuvusiųjų skaičius padidėjo 1,8 %, sužalotų skaičius padidėjo 8,2%.
Vidutiniškai kasmet žūna 810, sužalojama 5847 žmonės.
12% autovarijose nukentėjusių žmonių žūsta. Iš 10 nukentėjusiųjų 1 žūna, 3
lieka invalidais.
Žuvusieji keliuose:
68%- darbingo amžiaus žmonės
26%- pensininkai
6%- vaikai iki 15 metų.
Nukentėjusiųjų žmonių amžiaus pikas 16-24m.
Daugiau žūsta vyrai.
Žūnantieji eismo dalyviai:
pėstieji 35,9%
vairuotojai 27,27%
keleiviai 22,87%
dviratininkai 13,35%
kiti 0,61%
Kas penktas vairuotojas padaro avariją būdamas NEBLAIVUS!
Kelių policijos patikrinimo metu iš 200 vairuotojų vienas būna neblaivus.
Neblaivus vairuotojas kelyje pavojingesnis 30-40 kartų.
Daugiausia avarijų padaro 18- 20 metų vairuotojai.
Pavasarį- vasarą daugiausiai žūsta jauni,
rudenį- pagyvenę žmonės.
Šiltuoju metų laiku dažniausiai autoavarijose nukenčia vairuotojai ir
keleviai, šaltuoju metų laiku- pėstieji.
2001m įvyko 5971 autoavarijų, iš jų 3573 (60%) šviesiu paros laiku.
Kaina, kurią Lietuvoje sumokama už avarijas:
1998m. 173,5 mln litų
1999m. 172,6 mln litų
2000m. 149,9 mln litų.
Žuvusiųjų/1-am mln. automobilių LT-e yra 3-8 kartus daugiau nei ES.
Žuvusiųjų/1-am mln. gyventojų LT-e yra 2-3 kartus daugiau nei ES.
ES-je transporto įvykių padaryta žala siekia 162 mlrd. eurų per metus. Tai
2 kartus didesnė suma nei ES metinis biudžetas.
PROBLEMATIKA
daug žūsta ir susižaloja (ypač pėsčiųjų 36%)
vairuoja neblaivūs
jauni vairuotojai (maža vairaivimo patirtis, perdėtas pasitikėjimas,
aštrių pojūčių noras, jie padaro 2-3 k. daugiau avarijų, vairavimas be
teisių)
didėlė traumatizmo pasekmių kaina (milijonai litų
PREVENCIJA YRA BŪTINA!!!)
PREVENCIJA
nuolatinis, sistemingas švietėjiškas darbas su visais eismo dalyviais,
baudos nedrausmingiems
pirmosios med. pagalbos įgūdžių diegimas (laiku suteikta I-oji medicininė
pagalba sumažina mirtingumą nuo politraumų nuo 20-30 proc. Iki 2-9 proc.)
vairavimo kultūros ugdymas
techniškai tvarkingi keliai, automobiliai, įrengti dviratinikų takeliai
“10 s taisyklės” propagavimas (pritvirtinti daiktus, kurie avarijos metu
gali tapti žalojančiu faktoriumi, prisegti keleivius, prisisegti pačiam)
saugus vairavimas (greitis mieste, mobilieji tel.)
kokybiškas kelių policijos darbas (tinkama kvalifikacija
ir finansavimas)
eismo taisyklių žinojimas ir laikymasis.
TAČIAU NEI VIENAS ĮSTATYMAS NEVEIKS BE ŽMONIŲ SUTIKIMO JĮ VYKDYTI!
III.VAIKŲ IR PAAUGLIŲ TRAUMATIZMAS
1999- 2000m statistika:
1999m susižeidė:
94,6 suaugę ir paaugliai/ 1000 gyv.,
87,5 vaikai/ 1000 gyventojų.
2000m susižeidė :
101,5 suaugę ir paaugliai/ 1000 gyv.,
100,6 vaikai/ 1000 gyventojų =75509 vaikų
Kiekvienais metais apie 400 LT-os vaikų ir paauglių iki 19 metų miršta nuo
nelaimingų atsitikimų ir traumų.
Lietuvoje per paskutinius 30m:
nuo sužalojimų mirė apie 13 tūkst. vaikų (iki 14 metų) ir paauglių (iki
19m).
Pagrindinės traumų priežastys:
eismo nelaimės
skendimai
nudegimai
savižudybės
1970-2000m. mirtingumo statistiniai duomenys(lentelė)| |VAIKAI (iki 14 m) |PAAUGLIAI (iki 19m) |
|EISMO NELAIMĖS |1903 |2172 |
|SKENDIMAI |2270 |872 |
|NUDEGIMAI |652 |79 |
Mirtingumo priežasčių pasiskirstymas vaikų ir paauglių amžiaus
grupėse(lentelė)| |I |II |III |
|VAIKAI |Skendimai |Eismo |Nudegimai (8,85|
| |(30,78 proc) |nelaimės25,85% |proc.) |
|PAAUGLIAI |Eismo nelaimės |Skendimai |Nudegimai (1,48|
| |40,8% |(16,37proc.) |proc) |
Mirtingumo dinamika per 30 metų:
abiejose amžiaus grupėse stebima mirtingumo mažėjimo tendencija nuo
skendimų ir nudegimų
vaikų grupėje matyti mirčių nuo eismo nelaimių mažėjimo, o paauglių
grupėje – nežymi didėjimo tendencija
Prarastieji gyvenimo metai (PGM) – rodiklis, apibrėžiantis kiek
vidutiniškai asmuo pragyventų, jei jis nebūtų miręs anksčiau laiko arba
keliais metais žmogus mirė anksčiau negu galėjo, sprendžiant pagal VGT.
1988 – 2000 metų statistika :
Lietuvos vaikų ir paauglių PGM dėl nelaimingų atsitikimų, apsinuodijimų ir
traumų sudarė 1/3 PGM nuo visų mirties priežaščių.
Kiekvienas miręs vaikas ir paauglys vidutiniškai prarado 59,9 gyvenimo
metų (berniukas – 56,2m., mergaitė – 69,0m.), standartizavus duomenis
berniukai prarado 30,8gyv.metus/1000gyventojų, metgaitės –
16,1/1000gyventojų.
kaimo vaikų ir paauglių PGM dėl NA, apsinuodijimų, paskendimų, eismo
traumų, savižudybių beveik 2 kartus didesni negu miesto vaikų ir paauglių,
o dėl gaisrų net 7 kartus didesni.
stebima PGM bendroji mažėjimo tendencija:
– dėl eismo nelaimių stebimas PGM (
– dėl savižudybių stebimas PGM (((
– dėl nuskendimų stebimas PGM (
– dėl užspringimų stebimas PGM ((
Saugios bendruomenės programa
Tai pirmoji visapusiška programa taikoma saugiai gyvensenai ir sužalojimo
prevencijai vietinėje bendruomenėje.
PSO nuomone vykdant sužalojimo prevenciją pagrindinis vaidmuo tenka
vietinei bendruomenei.
Saugios bendruomenės kriterijai:
sukurti įvairius sektorius apimančią darbo grupę
į aktyvią veiklą įtraukti vietinę bendruomenę
siekti, kad programa apimtų visas amžiaus grupes, vyktų įvairiomis
aplinkos sąlygomis ir įvairiose situacijose
nuolat kontroliuoti gyventojų rizikos grupes
nustatyti pavojingus aplinkos veiksnius.
Iki 1m. vaiko traumų rizika
Prisivalgyti ant vystymo stalo laikomo tepalo ar pudros (nuo3-4 mėn.)
Gali nusiristi nuo vystymo stalo, lovos ar sofos (nuo 4mėn.)
Užspringti įsidėjęs į burną lovytėje rastų smulkių daiktų (nuo 5-6 mėn.)
prisismaugti įkišęs galvutę tarp lovytės grotelių (nuo 6mėn)
dažnai pargriūva, atsimuša į baldų kampą (11-12 mėn.)
Vaiko iki 1m. traumų prevencija
Nepalikti tepalo, pudros vaikui pasiekiamoje aplinkoje
Vystymo stalas turi būti su apsauginiais kraštais
Nepalikti vaikams pasiekiamose vietose smulkių, aštrių daiktų
Vaiko lovytės grotelės turėtų būti ne žemesnės nei 60cm, o tarpai tarp
grotelių 4-6cm pločio
Minkšta grindų danga, kampai užapvalinti spec. antkampiais .
spec. antkampiais .
Vyresnio nei 1m. vaiko traumų rizika
Vaikų sužalojimai būna:
namuose virš 50% (1999m. 77,2%)
ugdymo įstaigoje (mokykloje – 9,7-22%)
keliuose
laisvalaikiu
smurtiniai
Sužalojimų prevencijos būdai pagal Hadoną (10):1) likviduoti (eliminuoti) pavojų
2) atskirti nuo pavojaus
3) vaią izoliuoti nuo pavojaus (aptverti)
4) pavojaus mažinimas
5) aprupintį pavoją mažinančiom medžiagom
6) treniravimas ir mokymas, kaip išvengti pavojaus;
7) įspėjimas apie gresiantį pavojų
8) vaikų preižiūra;
9) gelbėjimas įvykus nelaimei;
10) gydumas ir reabilitacija
1)Vaikų sužalojimai namuose
Nudegimai karštais skysčiais (nuo vyryklės, nuo stalo nuplykimas vonioje ir
kt.)
Nudegimai prisilietus prie karšto paviršiaus (vyryklės durelės, karšti
prietaisai, kt.)
Įkiša į elektros lizdą įvairius daiktus
Apsinuodijimas įvairiais chemikalais
Kritimas iš aukščio, pro langą ir kt.
Susižeidžia aštriais daiktais
Įkišti ir prisiverti pirštą tarp durų
Žaidžiant degtukais sukelti
gaisrą
Suvalgyti nuodingų kambario augalų
Nuskęsti vonioje
Saugos priemonės namuose
Patartina vaikų iki 3 metų į virtuvę neįleisti vienų
Ant viryklės krašto įtaisyti apsaugines groteles
Įrengti staltiesės laikiklius
Chemikalus laikyti rakinamose spintutėse
Ant elektros lizdų uždeti apsauginius dangtelius
Grindys turi būti neslidžios (vonioje neslystantis kilimėlis, minkšta