Traumatizmas ir jo profilatika
5 (100%) 1 vote

Traumatizmas ir jo profilatika

1121

TRAUMATIZMAS IR JO PROFILAKTIKA

I.TRAUMATIZMAS (bendroji dalis)

Traumatizmas – sudėtinga ir didelė socialinė, ekonominė bei demografinė

problema.

Dėl įvairių sužalojimų, nelaimingų atsitikimų, smurto, savižudybių visame

Žemės rutulyje kasmet miršta apie 5 milijonai žmonių.

Sužalojimų profilaktika ir mirtingumo nuo traumų prevencija pripažinta

prioritetine ES veiklos sritimi gerinant gyventojų sveikatingumą. ES šalys

užsibrėžė tikslą – sumažinti sužalojimų, invalidumo ir mirčių nuo

sužalojimų skaičių ne mažiau kaip 25 proc. Mažinant pasiekta: Australijoje

(-29proc.), Olandijoje (-27 proc.), Jungtinėje Karalystėje (-26proc.), o

Portugalijoje pažymėtas mirtingumo padidėjimas.

Traumatizmas Lietuvoje

Oficialiais duomenimis LT-e kasmet įvyksta apie 300 tūkst. traumų ir dėl

jų miršta apie 6000 žmonių, tai yra 1000-iui gyventojų vidutiniškai įvyksta

100 traumų ir apsinuodijimų, 5-6 žmonės dėl to miršta.

Suaugusių mirties priežasčių struktūroje nelaimingi atsitikimai ir traumos

užima trečią vietą po širdies-kraujagyslių ligų bei piktybinių navikų

(vyrų tarpe – 20,1%; moterų – 6,2%).

Kūdikių mirčių struktūra 2001m.(grafikas): traumas sudaro 10,8% visų

mirties priežasčių.

Vaikų mirčių struktūra:

1-14 metų amžiaus vaikų tarpe nelaimingi atsitikimai (NA) ir traumos

bendroje mirties priežasčių staruktūroje yra pirmoje vietoje ir sudaro apie

40% .

Lietuvos sveikatos programa

Lietuvos, siekiančios narystės ES, sveikatos programoje 1997-

2010m.numatyta: “ Iki 2010m. sumažinti traumatizmo atvejų, invalidumo ir

mirtingumo nuo traumų ir nelaimingų atsitikimų skaičių 30% ”.

Tikslo įgyvendinimui būtina:

vieninga traumų klasifikacija

įdiegti visuotinę sužalojimų registraciją

pertvarkyti I-osios medicininės pagalbos etapą, hospitalizavimo tvarką,

parengti medicininės ir socialinės reabilitacijos priemones

visuomenės įtraukimas į profilaktiką, jų informavimą apie traumų

priežastisNedarbingumo išlaidos, įvertinus vidutinę gydymosi trukmę, sudaro apie 3

mln.lt/metus.

Traumatizmo programai 2001m. buvo skirta 35 tūkt. litų, 2002m.- 50 tūkst.,

tuo tarpu neinfekcinių ligų programai skirta 1,8 mln, burnos sveikatai 1,2

mln. ir t.t.

PROFILAKTIKA YRA BŪTINA.

II.TRAUMOS KELIUOSE IR JŲ PREVENCIJA.

Lietuvoje per pastaruosius 12 metų :

žuvo- 9271 žmogus

sužeista- 70166 žmonių.

2000-2002m. statistika:

2000m. žuvo- 641, sužeista- 6960 žmonių.

2001m. žuvo- 704, sužeista- 7120 žmonių.

2002m. žuvo- 561, sužeista- 6420 žmonių.

2002m. žuvusiųjų skaičius padidėjo 1,8 %, sužalotų skaičius padidėjo 8,2%.

Vidutiniškai kasmet žūna 810, sužalojama 5847 žmonės.

12% autovarijose nukentėjusių žmonių žūsta. Iš 10 nukentėjusiųjų 1 žūna, 3

lieka invalidais.

Žuvusieji keliuose:

68%- darbingo amžiaus žmonės

26%- pensininkai

6%- vaikai iki 15 metų.

Nukentėjusiųjų žmonių amžiaus pikas 16-24m.

Daugiau žūsta vyrai.

Žūnantieji eismo dalyviai:

pėstieji 35,9%

vairuotojai 27,27%

keleiviai 22,87%

dviratininkai 13,35%

kiti 0,61%

Kas penktas vairuotojas padaro avariją būdamas NEBLAIVUS!

Kelių policijos patikrinimo metu iš 200 vairuotojų vienas būna neblaivus.

Neblaivus vairuotojas kelyje pavojingesnis 30-40 kartų.

Daugiausia avarijų padaro 18- 20 metų vairuotojai.

Pavasarį- vasarą daugiausiai žūsta jauni,

rudenį- pagyvenę žmonės.

Šiltuoju metų laiku dažniausiai autoavarijose nukenčia vairuotojai ir

keleviai, šaltuoju metų laiku- pėstieji.

2001m įvyko 5971 autoavarijų, iš jų 3573 (60%) šviesiu paros laiku.

Kaina, kurią Lietuvoje sumokama už avarijas:

1998m. 173,5 mln litų

1999m. 172,6 mln litų

2000m. 149,9 mln litų.

Žuvusiųjų/1-am mln. automobilių LT-e yra 3-8 kartus daugiau nei ES.

Žuvusiųjų/1-am mln. gyventojų LT-e yra 2-3 kartus daugiau nei ES.

ES-je transporto įvykių padaryta žala siekia 162 mlrd. eurų per metus. Tai

2 kartus didesnė suma nei ES metinis biudžetas.

PROBLEMATIKA

daug žūsta ir susižaloja (ypač pėsčiųjų 36%)

vairuoja neblaivūs

jauni vairuotojai (maža vairaivimo patirtis, perdėtas pasitikėjimas,

aštrių pojūčių noras, jie padaro 2-3 k. daugiau avarijų, vairavimas be

teisių)

didėlė traumatizmo pasekmių kaina (milijonai litų

PREVENCIJA YRA BŪTINA!!!)

PREVENCIJA

nuolatinis, sistemingas švietėjiškas darbas su visais eismo dalyviais,

baudos nedrausmingiems

pirmosios med. pagalbos įgūdžių diegimas (laiku suteikta I-oji medicininė

pagalba sumažina mirtingumą nuo politraumų nuo 20-30 proc. Iki 2-9 proc.)

vairavimo kultūros ugdymas

techniškai tvarkingi keliai, automobiliai, įrengti dviratinikų takeliai

“10 s taisyklės” propagavimas (pritvirtinti daiktus, kurie avarijos metu

gali tapti žalojančiu faktoriumi, prisegti keleivius, prisisegti pačiam)

saugus vairavimas (greitis mieste, mobilieji tel.)

kokybiškas kelių policijos darbas (tinkama kvalifikacija
ir finansavimas)

eismo taisyklių žinojimas ir laikymasis.

TAČIAU NEI VIENAS ĮSTATYMAS NEVEIKS BE ŽMONIŲ SUTIKIMO JĮ VYKDYTI!

III.VAIKŲ IR PAAUGLIŲ TRAUMATIZMAS

1999- 2000m statistika:

1999m susižeidė:

94,6 suaugę ir paaugliai/ 1000 gyv.,

87,5 vaikai/ 1000 gyventojų.

2000m susižeidė :

101,5 suaugę ir paaugliai/ 1000 gyv.,

100,6 vaikai/ 1000 gyventojų =75509 vaikų

Kiekvienais metais apie 400 LT-os vaikų ir paauglių iki 19 metų miršta nuo

nelaimingų atsitikimų ir traumų.

Lietuvoje per paskutinius 30m:

nuo sužalojimų mirė apie 13 tūkst. vaikų (iki 14 metų) ir paauglių (iki

19m).

Pagrindinės traumų priežastys:

eismo nelaimės

skendimai

nudegimai

savižudybės

1970-2000m. mirtingumo statistiniai duomenys(lentelė)| |VAIKAI (iki 14 m) |PAAUGLIAI (iki 19m) |

|EISMO NELAIMĖS |1903 |2172 |

|SKENDIMAI |2270 |872 |

|NUDEGIMAI |652 |79 |

Mirtingumo priežasčių pasiskirstymas vaikų ir paauglių amžiaus

grupėse(lentelė)| |I |II |III |

|VAIKAI |Skendimai |Eismo |Nudegimai (8,85|

| |(30,78 proc) |nelaimės25,85% |proc.) |

|PAAUGLIAI |Eismo nelaimės |Skendimai |Nudegimai (1,48|

| |40,8% |(16,37proc.) |proc) |

Mirtingumo dinamika per 30 metų:

abiejose amžiaus grupėse stebima mirtingumo mažėjimo tendencija nuo

skendimų ir nudegimų

vaikų grupėje matyti mirčių nuo eismo nelaimių mažėjimo, o paauglių

grupėje – nežymi didėjimo tendencija

Prarastieji gyvenimo metai (PGM) – rodiklis, apibrėžiantis kiek

vidutiniškai asmuo pragyventų, jei jis nebūtų miręs anksčiau laiko arba

keliais metais žmogus mirė anksčiau negu galėjo, sprendžiant pagal VGT.

1988 – 2000 metų statistika :

Lietuvos vaikų ir paauglių PGM dėl nelaimingų atsitikimų, apsinuodijimų ir

traumų sudarė 1/3 PGM nuo visų mirties priežaščių.

Kiekvienas miręs vaikas ir paauglys vidutiniškai prarado 59,9 gyvenimo

metų (berniukas – 56,2m., mergaitė – 69,0m.), standartizavus duomenis

berniukai prarado 30,8gyv.metus/1000gyventojų, metgaitės –

16,1/1000gyventojų.

kaimo vaikų ir paauglių PGM dėl NA, apsinuodijimų, paskendimų, eismo

traumų, savižudybių beveik 2 kartus didesni negu miesto vaikų ir paauglių,

o dėl gaisrų net 7 kartus didesni.

stebima PGM bendroji mažėjimo tendencija:

– dėl eismo nelaimių stebimas PGM (

– dėl savižudybių stebimas PGM (((

– dėl nuskendimų stebimas PGM (

– dėl užspringimų stebimas PGM ((

Saugios bendruomenės programa

Tai pirmoji visapusiška programa taikoma saugiai gyvensenai ir sužalojimo

prevencijai vietinėje bendruomenėje.

PSO nuomone vykdant sužalojimo prevenciją pagrindinis vaidmuo tenka

vietinei bendruomenei.

Saugios bendruomenės kriterijai:

sukurti įvairius sektorius apimančią darbo grupę

į aktyvią veiklą įtraukti vietinę bendruomenę

siekti, kad programa apimtų visas amžiaus grupes, vyktų įvairiomis

aplinkos sąlygomis ir įvairiose situacijose

nuolat kontroliuoti gyventojų rizikos grupes

nustatyti pavojingus aplinkos veiksnius.

Iki 1m. vaiko traumų rizika

Prisivalgyti ant vystymo stalo laikomo tepalo ar pudros (nuo3-4 mėn.)

Gali nusiristi nuo vystymo stalo, lovos ar sofos (nuo 4mėn.)

Užspringti įsidėjęs į burną lovytėje rastų smulkių daiktų (nuo 5-6 mėn.)

prisismaugti įkišęs galvutę tarp lovytės grotelių (nuo 6mėn)

dažnai pargriūva, atsimuša į baldų kampą (11-12 mėn.)

Vaiko iki 1m. traumų prevencija

Nepalikti tepalo, pudros vaikui pasiekiamoje aplinkoje

Vystymo stalas turi būti su apsauginiais kraštais

Nepalikti vaikams pasiekiamose vietose smulkių, aštrių daiktų

Vaiko lovytės grotelės turėtų būti ne žemesnės nei 60cm, o tarpai tarp

grotelių 4-6cm pločio

Minkšta grindų danga, kampai užapvalinti spec. antkampiais .

spec. antkampiais .

Vyresnio nei 1m. vaiko traumų rizika

Vaikų sužalojimai būna:

namuose virš 50% (1999m. 77,2%)

ugdymo įstaigoje (mokykloje – 9,7-22%)

keliuose

laisvalaikiu

smurtiniai

Sužalojimų prevencijos būdai pagal Hadoną (10):1) likviduoti (eliminuoti) pavojų

2) atskirti nuo pavojaus

3) vaią izoliuoti nuo pavojaus (aptverti)

4) pavojaus mažinimas

5) aprupintį pavoją mažinančiom medžiagom

6) treniravimas ir mokymas, kaip išvengti pavojaus;

7) įspėjimas apie gresiantį pavojų

8) vaikų preižiūra;

9) gelbėjimas įvykus nelaimei;

10) gydumas ir reabilitacija

1)Vaikų sužalojimai namuose

Nudegimai karštais skysčiais (nuo vyryklės, nuo stalo nuplykimas vonioje ir

kt.)

Nudegimai prisilietus prie karšto paviršiaus (vyryklės durelės, karšti

prietaisai, kt.)

Įkiša į elektros lizdą įvairius daiktus

Apsinuodijimas įvairiais chemikalais

Kritimas iš aukščio, pro langą ir kt.

Susižeidžia aštriais daiktais

Įkišti ir prisiverti pirštą tarp durų

Žaidžiant degtukais sukelti
gaisrą

Suvalgyti nuodingų kambario augalų

Nuskęsti vonioje

Saugos priemonės namuose

Patartina vaikų iki 3 metų į virtuvę neįleisti vienų

Ant viryklės krašto įtaisyti apsaugines groteles

Įrengti staltiesės laikiklius

Chemikalus laikyti rakinamose spintutėse

Ant elektros lizdų uždeti apsauginius dangtelius

Grindys turi būti neslidžios (vonioje neslystantis kilimėlis, minkšta

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1384 žodžiai iš 2749 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.