Trijų metalų analizė ir istorija
5 (100%) 1 vote

Trijų metalų analizė ir istorija

Aliuminis

Vaikštai žeme – ji kieta. Ir tau nė į galvą neateina, kad pusę žemės plutos svorio sudaro tai, kas beveik nieko nesveria,- deguonis. Jo pilna visame viršutiniame žemės sluoksnyje, jis jungiasi su visomis medžiagomis, įskaitant metalus.

Tu žinai , kad deguonis dujos. Jis įeina į oro sudėti. Deguonis būtinas kvėpavimui. Ir ugnies mes neturime be deguonies: degimui būtinai reikalingos šios dujos.

O iš deguonies metale mums jokios naudos, tik vieni nemalonumai ir rūpesčiai.

Na gerai. Pusė žemės plutos svorio – deguonis. O kita pusė? Dar ketvirtadalis svorio – silicis. Tu jį žinai – jis įeina beveik visų akmenų ir paties paprasčiausio smėlio sudėti.

O trečią vietą pagal svorį žemės plutoje užima lengvas metalas – aliuminis. Iš jos paties susideda dešimtoji žemės plutos dalis. Nėra kito metalo, kurio žemės plutoje būtų tiek daug. Jo netgi du kartus daugiau negu geležies.

Aliuminio nereikia kasti iš žemės gelmių – jis po mūsų kojomis.

Bet štai kas stebina: tūkstančius metų žmonės vaikščiojo per aliuminį ir, valydamiesi prie apavo prilipusį molį, net nepamanydavo, kad jame yra vertingo metalo. Taip aliuminio yra pačiame paprasčiausiame molyje.

Kai pirmykštis žmogus pasidarė akmeninį kirvį,- tame kirvyje buvo aliuminio. Kai žmonės išmoko statyti namus iš plytų,- tų namų sienose buvo aliuminio. Jie grožėdavosi brangakmeniais – mėlynu safyru, raudonu rubinu – ir nenujausdavo, kad tai tik aliuminis su deguonimi. Pasaulis sužinojo apie šį metalą tik prieš pusantro šimto metų. Dar vėliau išmoko išgauti gryna aliuminį. O dar vėliau – gerokai vėliau – rado jam svarbių darbų. Tiek darbų, kad nežinau, kaip dabar be aliuminio mes ir gyventume. Dabar jis kiekvienam pažystamas. Ir tu, žinoma, matei daiktų, padarytų iš šio šviesaus, sidabriško metalo.

Kaip jis buvo išlaisvintas

Tur būt, aliuminis, kai jį rado, buvo labai pigus metalas, jeigu jo tiek daug po mūsų kojomis.

Jis buvo brangesnis už auksą! Toks brangus, kad iš jo darydavo tik vertingus papuošalus. Anglijoje – tai buvo maždaug prieš šimtą metų – norėta brangia dovana pagerbti didįjį mūsų chemiką Mendelejevą. Tai jis, Mendelejevas, pirmasis nustatė, kad visa gamta sudaryta iš paprastų devyniasdešimt dviejų medžiagų. Tada dar daugelis šių medžiagų nebuvo atrastos. Mendelejevas sudarytoje savo medžiagų lentelėje paliko joms tuščias vietas ir netgi numatė kiekvieno jų savybes. Dabar jau visi lentelės langeliai užpildyti, ir paaiškėjo, kad Mendelejevo numatymas buvo tikslus.

Taigi anglai norėjo padovanoti Mendelejevui ką nors vertinga. Ir sugalvojo: padarė chemines svarstykles, kurių viena lėkštelė buvo auksine, kita – aliumininė.

Kodėl gi taip aliuminio žmonės nežinojo, o kai rado ir išmoko gauti, tai įvertino brangiau už auksą? Čia viskas priklauso nuo deguonies. Aliuminis žemėje taip tvirtai susijungęs su deguonimi, taip pasislėpęs šiame junginyje, kad jį buvo labai sunku aptikti ir dar sunkiau atskirti nuo deguonies.

Aliuminio Oksidas

Metalo su deguonimi junginys vadinamas šio metalo oksidu. Prašyčiau įsiminti žodį oksidas. Taigi aliuminio ir deguonies junginys yra vadinamas aliuminio oksidu, o geležies arba vario su deguonimi – geležies oksidu, vario oksidu.

Jau buvo minėta: kad molyje yra nežinomo metalo, pirma kartą buvo sužinota maždaug prieš pusantro šimto metų. Ir dar daugiau kaip dvidešimt metų reikėjo mokslininkams, dirbti, kol buvo gauta keletas segtuko dydžio aliuminio kruopelių. Štai kaip atkakliai laikė deguonis šį metalą kaip patikimai jį slėpė! Nenuostabu, kad galų gale išlydžius didesnių aliuminio gabalėlių, jie kainavo brangiau už auksą. Iš aliuminio būdavo daromi papuošalai kaip iš aukso ir sidabro.

O kam jis dabar tinkamas, niekas tuomet nepagalvojo.

Kokios aliuminio savybės

Aliuminis – lengvas metalas. Jis beveik tris kartus lengvesnis už plieną. Aliuminis – tvirtas metalas. Jei paimsi vienodo ilgio ir storio plieninę ir aliumininę vielutę, pamatysi, kad ant aliumininės galima pakabinti didesnį svorį, negu ant plieninės. Plieninė nutruks, aliumininė išlaikys.

Mūsų neapgausi senu sąmoju: kas daugiau sveria – kilogramas geležies ar kilogramas pūkų? Iškart pasakysime, kad jie sveria vienodai, tik kilogramas pūkų užima žymiai daugiau vietos, negu kilogramas geležies.

O kuo skiriasi aliumininė vielutė nuo plieninės, jeigu jų svoris ir ilgis vienodas? A Aliumininė vielutė bus tris kartus storesnė už plieninę: juk aliuminis tris kartus lengvesnis už plieną.

Vadinasi, aliuminis – lengvas ir tvirtas metalas. Tai svarbiausios savybės.

Be to, jį nesunku apdirbti. Iš jo galima padaryti ir vielutę, ir ploniausius lakštus, jį galima apdirbti staklėmis, galima ir kūju kalti.

Prie viso to reikia pridurti, kad aliuminis gerai praleidžia elektros srovę.

Kodėl aliuminio ilgai negalėjo niekur pritaikyti?

Išgavo mokslininkai metalą, pasižyminti tokiomis puikiomis savybėmis, ir nerado, kur jį pritaikyti. Keista?

Iš tikrųjų tai nelabai keista. Ką, be smulkių papuošalų, galima buvo padaryti iš metalo, kol jis kainavo brangiau, negu auksas? Įsivaizduokite, parduotuvėje parduodamas puodas, o jo kaina – šimtas litų. Kas gi jį pirks? Tik
pasijuoks.

Bet laikas pasakyti, kodėl aliuminis buvo toks brangus. Aliuminis atskirti nuo deguonies reikėjo labai daug elektros srovės. O tuo metu dar nebuvo galingų ją gaminančių mašinų. Štai kodėl taip sunku buvo gauti aliuminį.

Beje, šio metalo tada niekas labai ir nepasigedo. Juk puodus galima pagaminti ir iš kitų metalų. Lengvas ir tvirtas aliuminis – didelių greičių metalas. O dideli greičiai atsirado dvidešimtame amžiuje. Lėktuvas, reaktyvinis lėktuvas, kosminė raketa – štai mūsų amžiaus laimėjimai.

Tuo laiku, kai žmonės išmoko gaminti lėktuvus, jau turėjo galingas elektrines, duodančias pigią srovę. Ir aliuminis tapo nelabai brangiu, bet reikalingu metalu.

Kaip gaunamas aliuminis

Aliuminio yra visur – jo turi du šimtai penkiasdešimt mineralų. Bet ne iš kiekvieno mineralo, ne iš molio pelninga jį imti. Jei viena dešimtoji dalis molio – aliuminis, tai vargti neverta. Per daug brangu jį išlaisvinti. O štai jei iš dviejų kilogramų molio galima gauti kilogramą su deguonimi susijungusio aliuminio – kas kita. Tokių molių (kartais ir akmenų), turtingu aliuminiu, yra. Ir mūsų šalyje jų daug. Jie vadinami boksitais.

Iš boksuotų visų pirma reikia gauti aliuminio oksidą. Aliuminio oksidas turi dar ir kitą pavadinimą – molžemis.

Kai kurias molžemio rūšis pažįstame. Pavyzdžiui, švitrą, kurio valomi peiliai. Tai kruopelės iš nepaprastai kieto metalo – korundo. Juo galandami plieniniai įrankiai, peiliai. O korundas – tai molžemis, aliuminio oksidas.

Gauti iš boksitų molžemį – ilgas ir sudėtingas procesas. Jis atliekamas cheminiuose aliuminio gamyklų cechuose. Bet gauti molžemį – tik pusė darbo. Norint gauti aliuminį, dar reikia iš molio pašalinti deguonį. Tam molžemio skiedinys supilamas į granitines vonias ir per jį leidžiama stipri elektros srovė. Srovės reikia labai daug. Todėl aliuminio gamyklos visada statomos prie galingų elektrinių.

Aliuminis šiandien ir rytoj

Pirmieji lėktuvai buvo daromi iš faneros. Jie buvo lengvi, bet negreiti. Juos galėdavo aplenkti automobilis. O pajėgus motoras netiko – faneriniam lėktuvui jis per sunkus.

Visi suprato, kad metalinis lėktuvas patikimesnis. Ir greitis jo būtų kur kas didesnis; tik reikia rasti lengvą ir tvirtą metalą. Plienas netinka – lėktuvam jis per sunkus.

Čia ir išgelbėjo aliuminis. Jis tapo svarbiausia medžiaga lėktuvų gamyboje. Kuo didesni lėktuvai, kuo greičiau jie skraido, tuo daugiau jiems reikia aliuminio.

Bet aliuminis ne tik virš žemės skraido. Jis skverbiasi ir į kosmosą: iš aliuminio padaryta daugelis kosminiu laivų ir raketų detalių.

Kadaise per metus visame pasaulyje būdavo išlydoma trisdešimt tonų aliuminio ir dar nebūdavo kur jo dėti. Dabar aliuminio per metus yra išlydoma daugiau kaip trys milijonai tonų, o gamyklos reikalauja dar ir dar…

Jis ne tik virš žemės ir kosmose skraido. Jis ir vandenyje plauko: aliuminį imta taikyti ir laivų statyboje.

Žinoma, kad aliuminis ne vien danguje ir vandenyje – jis dirba ir žemėje. Ir dar kiek darbų jam žemėje atsirado! Pradėjome iš aliuminio statyti vagonus – traukiniu greitis padidėjo. Pa bandėme iš jo gaminti įvairiausių mašinų detales – mašinos pasidarė lengvesnės už plienines, o kokybė ne kiek nenukentėjo.

Aliuminį pagimdė elektros srovė, o dabar jis pats tampa svarbiausiu srovės laidininku. Variniai laidai vis dažniau pakeičiami aliuminiais: jie lengvesni.

Iš aliuminio gaminami virtuvės reikmenys ir indai. Prožektorius, kuris meta i dangų ryškų spindulį, turi veidrodį, pagaminta iš aliuminio.

Brangakmeniai – rubinas ir safyras – tai molžemis, aliuminio ir deguonies junginys. O dabar žmonės išmoko iš aliuminio gaminti dirbtinius safyrus ir rubinus. Juos labai sunku atskirti nuo tikrų.

Kasmet aliuminiui randama vis naujų darbų. Jis vis dažniau išstumia ir varį. Ir rytoj jam bus darbo daugiau, negu šiandien. Ne veltui aliuminis dažnai vadinamas dvidešimtojo amžiaus metalu.

Geležis

Kaip ji gaunama

Iš visų metalų žmonės daugiausiai naudoja geležies. Iš jos gaminamos beveik visos mašinos.

Geležiniai daiktai vos ne kas minute patenka tau į rankas: tai vinis, tai segtukas, tai peilis arba plaktukas. Tik šie daiktai vadinami ne geležiniais, o plieniniais. O kiti geležiniai daiktai – pavyzdžiui, keptuvė arba žarsteklis – vadinami ketiniais. Kodėl taip yra, tu greitai suprasi. Bet galiu tau iškart pasakyti: daugelį geležinių daiktų tu laikei rankose, o grynos geležies niekada nematei. Visai gryna geležis – didelė retenybė. Mokslininkai ją per dideles pastangas gali gauti laboratorijoje. O kartai gryna geležis atlekia į žemę iš kosmoso.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1583 žodžiai iš 5018 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.