Trišakio nervo sistemos pažeidimo eiga
5 (100%) 1 vote

Trišakio nervo sistemos pažeidimo eiga

Trišakio nervo sistemos pažeidimo eiga

Trišakio nervo sistemos pažeidimas skiriasi

Bet daugumai ligonių pasiseka gauti teigiamą terapinį efektą. Į pasiūlytas kompleksinės terapijos schemas įeina būtinas gydymo kursas pas stomatologus( burnos ertmės sanavimas). Toliau ligoniams paskyrė analgetikų kompleksą, elektropunkturos kursą, (veido taškų), vitaminus ir biostimuliatorius.

Klinikiniai tyrimai leidžia daryti išvadą, kad patogenezė neuropatijų trišakio nervų sistemos sudėtinga ir nevienoda pas ligonius, sergančius įvairiomis formomis. Tas faktas, kad lokalizacija simptokomplekso susirgimo dažniausiai sutampa su sritimi išsidėstymo patologinio židinio, liudija apie trišakio nervo pažeidimą, kuris tikriausiai yra poveikio rezultatas patogenetinio faktoriaus trišakio nervo galūnėms,o po to į patologinį procesą įsijungia centrinė smegenų struktūra.

Prie trišakio nervo neuropatijų pastebimi simptomai periferinėse atšakose ir jo susipinimuose. Skausmai būna pastovūs. Skausmo priepuoliai tęsiasi kelias valandas ir paras. Refleksoterapija, fizioterapija su analgetikų preparatais duoda teigiamą gydymo efektą.

Bet kontrolinės grupės ligoniams su trišakio nervo neuralgija centrinėje genezėje nepastebima simptomų pakenkimo periferinėse trišakio nervų atšakose. Skausmo paroksizmai trunka keletą dešimčių sekundžių(iki 1min).

Jautrumo sudirginimų neįvyksta. Teigiamas terapinis efektas prasideda rezultate naudojant centrinio veikimo preparatus(finlepsiną ir kitus). Iš to seka, mūsų klinikiniai stebėjimai ir duomenys pagalbinių tyrimų metodų patvirtina nuomonę kai kurių autorių, kad egzistuoja dvi neuralgijos rūšys: centrinės genezės ir periferinės. Paskutiniai rūšiai ir priskiriama trišakio nervo neuralgija. Trišakio nervo sistemos neuropatijos išskyrimas turi didelę reikšmę, kadangi suteikia galimybę ligoniams paskirti patogeninį gydymą.

Dentalinė pleksalgija

Dentalinė pleksalgija dažniausiai pasitaiko pas moteris(apie 85 proc.). Šie duomenys yra duodami literatūroje. Dalinai, D. Mock su bendraautoriais(1985) nurodo, kad iš ištirtų 34 ligonių 26 buvo moterys ir 8- vyrai. Duomenų analizė apie dentalinės pleksalgijos(DP) eigą parodė, kad 45 ligoniai iš 66, stebimi autoriaus( kartu su M.N.Šarovu) kentė skausmus srityje pakenkto danties susipynime daugiau negu metus.

Dažniausiai DP sukelia vietiniai infekciniai- uždegiminiai procesai(36 iš 66 ligonių), kuriuos galima suskirstyti į odontogeninius (34 iš 66 ligonių) ir rinosinusogeninius(2 iš 66 ligonių).

Prie vietinių infekcinių- uždegiminių faktorių priskiriami sudėtingi dantų šalinimo atvejai ir šaknų liekanos su alveolitais( 13 iš 66ligonių) ir būdingu skausmu, kuris atsirado po 1-2 dienų ir po to difuziškai išplito inervacijos zonoje pakenkto susipynimo. Po medikamentinio ir fizioterapinio gydymo alveolito simptomai dingo, bet skausmo sindromas neišnyko. Nuo momento sudėtingo chirurginio įsikišimo iki pastovaus skausmo sindromo praeidavo nuo 20 iki 30 dienų. Toliau ligoniams buvo stebima tendencija augančio intensyvaus pastovaus skausmo sekančių 2-3 mėnesių eigoje. M.N.Puzino(1983) ir R.Brooke(1982) darbuose užsimenama apie tai, kad sudėtingas dantų šalinimas, ypač , pakenkia atitinkamą dantų susipynimą.

Dažna DP priežastimi būna pulpitai(sudėtingas kariesas). Intensyvus pulsuojantis aštrus skausmas, iššauktas giliu kariesu, po stomatologinio gydymo truputį sumažėdavo, bet visai skausmai neišnykdavo. Palaipsniui jie tapdavo maudžiantys, varginantys ir apimdavo visą dantų išsišakojimų zoną. Ši DP priežastis užima antrą vietą pagal dažnumą vietinių infekcinių- alerginių faktorių.

Tai grupei etiologinių faktorių mes priskiriame blogai padarytus dantų protezus. Naudojant tokius protezus rezultate formuojasi alerginiai stomatitai, pragulos ir tt. Visi šie faktoriai gali būti didėjančio skausmo protezo priežastimi. Skausmas palaipsniui apima esantį prie plotą gleivinės alveolinės ataugos.

4 iš 66 ligoniams ne laiku pašalinus pulpitinį dantį vystėsi osteomielitas, kuris apibūdinamas pakenčiamu skausmo sindromu, sekvestro susidarymu,pasireiškiančiu rentenologiškai, o daugeliu atveju – išsiskiriant pūlingoms išskyroms. Chirurginis gydymas neišgelbėjo ligonių nuo skausmų, kurie tapdavo chroniškais ir plito į inervacijos pakenktą susipynimo zoną.

Vietinių odontogeninių infekcinių – uždegiminių faktorių grupei mes priskyrėme taip pat dantų ir jų kanalų plombavimo defektus. Plombavimo medžiagos perteklius į kanalo tarpą, o po to patekimas už danties viršunės sukeldavo “nepatogumo”, “sunkumo”, “spaudimo”plombuoto danties srityje jausmą, kuris peraugo į pastovų buką skausmą.

Skausmas intensyviai augo 10 – 14 dienų bėgyje. Tikriausiai plombavimo medžiaga tapo antigenu ir sudaro kompleksą antigenas – antikunis. Ir, pagal Raab (1973) duomenis, židinio aktyvumas priklauso nuo plombavimo medžiagos artumo prie neirovegetatyvinių struktūrų danties susipynimų.

Rinosinusogeninis infekcinis – uždegiminis faktorius, pavyzdžiui gaimoritas su dažnomis komplikacijomis, kaip priežastis DP išaiškintas pas 2 iš 66 ligonių. Ligos sindromui būdingam dentalinei pleksalgijai, tęsėsi ilgai varginančios ligonius gausios pūlingos išskyros iš nosies,
plėšiantys skausmas sinusų srityje, galvos skausmai, laikosi temperatūra(37,2-37,4),uždegiminio proceso požymiai, apie ką buvo galima spęsti iš bendrų kraujo tyrimo rezultatų.Rentgeno nuotraukoje buvo matomi patamsėjimai srityse viršutinio žandikaulio sinusuose. Priešuždegiminis medikamentinis gydymas normalizavo kraujo formulę, sustabdė pūlingas išskyras iš nosies, truputį sumažėjo skausmas. Bet skausmas išsiplėtė į dantenas ir dantis viršutinio žandikaulio atitinkančią pusę. Skausmas pasikeitė, bet jis tapo deginantis.

Antrą vietą pagal dažnumą priežasčių faktorių DP priklauso bendriems infekciniams procesams(17 iš 66 ligonių), ypač virusinės etiologijos: adenovirusinėms infekcijoms ir gripui, kas paaiškinama aukštu šių virusų tropizmu vegetatyvinės nervų sistemos elementams(I.I.Ruseckis, 1958.J.S.Martynovas,1970,1977). Susirgimas prasideda bendros infekcijos simptomais:aukšta temperatūra( 38-39), šalčio krėtimu, kataru,galvos skausmais. 5- 7 dieną ligos dieną prisideda pastovus dantų skausmas. Pagal tai kaip ligonis sveiksta klinikiniai požymiai virusinės infekcijos regresuoja, bet dantų ir dantenų skausmas tampa pastovus, egzistuoja vegetatyvinis komponentas ir parestezija.

3 iš 66 ligonių chroniškam ligos sindromo vystymuisi , būdingam DP, prieš tai būdavo dažni chroniški tonzilito paūmėjimai, pakildavo temperatūra iki 38 laipsnių, skausmais gerklėje ir sąnariuose. Pastovus skausmas dantų ir dantenų srityje stiprėdavo keičiantys orams.

DP vystymosi priežastimi du atvejai buvo 3iš karto dantų šalinimas ruošiant protezuoti. Tada buvo pažeidžiamos susipynimo struktūros ir supantys audiniai įtraukiant juos į randus. Skausmai iš pradžių lokalizavosi pašalintų dantų vietose, o toliau plėtėsi į atitinkančius dantų susijungimus.

Pas vieną ligonį mes stebėjome DP kliniką 2 savaites po radikalios operacijos viršutiniame žandikaulyje dėl retencioninės cistos. Tikriausiai, trauma viršutinio žandikaulio plote dantų susipynime, išsidėsčiusiame po gleivine apatinės sienelės viršutinio žandikaulio sinuso, turėjo įtakos klinikos eigos vystymuisi.

1atveju ligos priežastimi buvo paradantozė ( uždegiminė – distrofinė forma). Uždegiminiai požymiai paradonte ir deformacija sukandimo sukelia pastovius skausmus parodonte, kurie toliau apėmė sritį inervacijos atitinkamo dantų susipynimo. Pas 1 ligonį DP atsirado, kaip susiformavo odontogeninė cista viršutiniame žandikaulyje.Skausmas cistos plote buvo”spaudžiantis” ir stiprėjo. Zonoje kompromirinio susipynimo iš pradžių atsirado hiperestezija, senestopatija, o po to stabilus skausmo sindromas su vegetatyviniais komponentais. Dar vienam ligoniui DP klinika vystėsi kaip šalutinis vaistų poveikis. Apie tam tikrą vaidmenį alerginio faktoriaus DP genezėje liudija tas faktas, kad 2 iš 66 ligonių pažeisto danties susipynime ir kartu su ja atsirado dilgėlinė,pasireiškusi alerginio bronchito požymiais.

Atliekant daug išsamių tyrimų buvo galima patikslinti susirgimo etiologiją. Bet 5 iš 66 ligonių priežastis nebuvo nustatyta.

Prieš susergant DP daugumai 50 – 60 metų ligonių dažniausiai sirgo ateroskleroze cerebralinių kraujagyslių ir hipertonine liga( 22 iš 37) ligonių. Manoma, kad DP vyresniems negu 50 metų ligoniams galėjo įtakoti kraujagyslių ligos.

Didelį poveikį susirgimui turi ir ilgalaikis persišaldymas ir fizinis apkrovimas ir tt. Tikriausiai, šie neigiami faktoriai yra “paleidžiamieji”, provokuojantys DP pradžią ir atsiranda ligoniams, kurie jau “pagrindinius”etiologinius ligos faktorius.

Susumuojant pateiktus rezultatus, reikia pastebėti DP polietiologiškumas ir pagrindinį vaidmenį atlieka atsirandant regionaliniams infekciniams – alergiškiems procesams, o taip pat sukelia bendras infekcines – alergines ligas. Mažesnį vaidmenį turi periferinės nervų – vegetatyvinių struktūrų traumos, kraujagyslių pažeidimas, psichinės traumos ir kiti faktoriai.

Asmeniniai stebėjimai leidžia manyti, kad DP dažniausiai atsiranda veikiant ne vienam, o daugumos faktorių.

Nepaisant to ,kad kiekvienas atvejis yra individualus, ligos intensyvumo ir lokalizacijos, o taip pat ligonių elgesio ir pergyvenimų, yra tam tikra bendra klinikiniame ligos sindrome, būdingame DP.

46 iš 66 ligonių su DP buvo pastebėti vienapusiški ir 20 ligonių – dvipusiški ligos pasireiškimai. Trijuose klinikiniuose atvejuose DP debiutavo dvipusišku ligos pasireiškimu, kituose 17 atvejų ji prasidėdavo vienu ligos sindromu, ir 6 ligonių dvipusiški skausmai atsirado per 1 metus , o 11 atvejų – nuo 1 iki 4 metų.

Mūsų tyrimai parodė, kad 46 ligoniam su vienpusiškų DP sindromu ir 36 pacientams skausmai buvo viršutinio (29) ir(7) apatinio žandikaulio srityje, o 10 žmonių skausmai buvo ir viršutiniame ir apatiniame žandikaulyje. Tokiu būdu viršutinio žandikaulio vienapusiška DP diagnozuota 4,14 kartų dažniau, negu apatinio žandikaulio. Dešinysis viršutinių dantų susipynimas nukentėjo 16 atvejų, kairysis – 13. Dešiniame apatiniame dantų susipynime buvo patologinis procesas 4 ligoniams, kairys – 3. Iš 20 ligonių su dvipusiu DP lokalizacija skausmo viršutiniame žandikaulyje buvo pastebėta 4 ligoniams, apatiniame pas 3. 13 ligonių dvipusė DP pasireiškė skausmo sindromu kartu kaip apatiniame , taip ir viršutiniame
žandikaulyje.

Iš 66 ligonių pastovus skausmo sindromas , kuris lokalizavosi pakenkto susipynimo srityje, buvo nustatytas 28 pacientams. Be to vegetatyviniai pasireiškimai buvo ne žymūs. Gleivinės hipertenzija srityje pakenkto danties susipynime buvo pastebėta 12 ligonių. 38 ligoniams fone pastovaus skausmo buvo pastebėti priepuoliniai skausmai. Skausmas lokalizavosi pagrinde pakenkto danties susipynime, be to vienapusiška DP buvo 28, dvipusė – 10 ligonių.

Vegetatyviniai pakitimai buvo išreikšti ne žymiai ir pasitaikė ne pastoviai. 4 ligoniams su dvipuse DP pastebėti nepertraukiami skausmai dantyse ir dantenose, kurios innervavosi iš pakenkto dantų susipynimo. Periodiškai jiems kartojosi skausmo priepuoliai su padidėjusiu skausmo sindromu vienoje pusėje. Priepuolis trukdavo nuo 30 minučių iki 5 valandų.

14ligonių prieš priepuolį atsirado parestezės veide ir burnoje, galvos svaigimas, galvos skausmai. Priepuolių dažnumas buvo įvairus, o pauzės tarp paroksizmų buvo ne vienodos.

Skausmo sindromas, kuris lokalizavosi pakenkto danties susipynimo srityje, turėjo ypatumus. Skausmas apimdavo alveolinę ataugą, danteną, o taip pat dantis. Būtent šitame anatomijos regione yra dominuojanti skausmo zona, ir ligoniai skundėsi šiuo skausmu. Jis buvo kankinantis, pastovus. Daugeliui ligonių su vienpusia (26) ir dvipuse DP(10) buvo pašalinti dantys atitinkamame žandikaulyje ir pusėje, nors tai neturėjo įtakos skausmo intensyvumui. Be skausmo dantų srityje, dantenų, alveolinių ataugų viršūnėlių ir apatinio žandikaulio iš pirmo žvilgsnio priminė neuralgiją ll – lll atšakų trišakio nervo, todėl neatsitiktinai ligoniai patekdavo į kliniką pagrinde su diagnoze”trišakio nervo neuralgija”.

Kai yra pakenktas dantų susipynimas pastovūs deginantys skausmai su laiku priepuoliškai stiprėja. Skausmas išaugdavo iki “nepakenčiamo”.Priepuolis paprastai prasidėdavo iš pradžių lengvu, laužiančiu, traukiančiu, rečiau duriančiu skausmu. Po 20 – 30 minučių pasiekusi paroksizmą jis pasiekdavo aiškiai išreikštą simpataloginį charakterį(38) ligoniai. 12 ligonių skausmas buvo pulsuojantis, 26 – laužantis. Priepuolio metu visiems 38 ligoniams būdavo vazomotoriniai sutrikimai. Kai skausmo paroksizmas praeidavo,likdavo tik gilus skausmas viduje žandikaulio alveolinės ataugos.

Kruopštūs ligonių tyrimai padėjo išaiškinti būdingus klinikinius tyrimus. Kaip taisyklė, nustatytas aštrus skausmas pakenkto danties susipynimo projekcijoje. Skausmo taškai buvo keliuose plotuose, dažniausiai 3,5 – 7 dantų zonoje. Prie palpacijos dantų susipynimo srityje, skausmas pastebimas spaudimas kaip iš burnos gleivinės pusės,ir per veido odą. Gili palpacija pasireiškia skausmingai reagavo į mimiką. 36 ligoniams dantenų gleivinėje ir atitinkamoje veido pusėje odos pastebėta hiperpatija ir kankinantis deginantis jausmas. Atsirado hiperestezija dantenų gleivinės, skruostų ir dantų vidinio paviršiaus (32 ir 38) ligoniai. Pasakodami savo kančias, pacientai palygindavo skausmą su jausmu “įkaitinto smėlio”, apdeginusio gleivinę. Ligos pradžioje, o taip pat jai augant ligos požymiai buvo nežymus pagal savo intensyvumą. 57,6 procentų tiriamųjų skausmai buvo susikoncentravę dantenų, dantų.gleivinėje, alveolinės ataugos gilumoje ir nepersidavė į kitas veido, galvos sritis, kas parodytų lokalinę kentėjimo formą.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1934 žodžiai iš 6089 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.