Triukšmas jo poveikis žmonių sveikatai
5 (100%) 1 vote

Triukšmas jo poveikis žmonių sveikatai

Triukšmas ir vibracija

Triukšmas – tai technologinis reiškinys, kurį sukelia sklindančios garso bangos. Žmogus girdi 16000 –200000 Hz dažnio garsus.Triukšmas – mechaniniai garsai, atsirandantys darbo aplinkoje dėl to, kad joje veikia žmogus ir naudojasi įvairiomis techninėmis bei kitokiomis priemonėmis. Triukšmui priskiriami bet kokie girdimi garsai.Triukšmas charakterizuojamas garso slėgiu ir garso intensyvumu.

Garso slėgis naudojamas triukšmui matuoti ir jo poveikiui žmogaus organizmui įvertinti. Žmogaus klausą veikia garso slėgis. Triukšmo fonas išreiškiamas decibelais. Jis nusakomas garso slėgių santykiu. Triukšmas gali būti nuolatinis, kai jo garso lygis per 8 valandų darbo dieną kinta ne daugiau kaip 5 decibelai ir kintantis, kai garso lygis per darbo dieną keičiasi daugiau kaip 5 decibelai. Kintantis triukšmas dar skirstomas į:

1. vibruojantį – kai garso lygis laikui bėgant keičiasi nuolatos;

2. impulsinis – kai vienas ar daugiau garso smūgių trunka mažiau nei 1 sekundę;

3. trūkčiojantis – kai garso lygis kinta pakopomis ( virš 5 decibelų ir ilgiau nei 1 sekundę).

Triukšmas kenkia pagrindinėms fiziologinėms žmogaus funkcijoms: klausai, kraujotakai, regėjimui, širdies darbui. Kompiuterizuotose darbo vietose yra nustatomi leistini triukšmo lygiai, dirbant aštuonių valandų darbo dieną.

Darbo vieta Leistinas triukšmo lygis dB

( ne daugiau kaip)

Kompiuterinę įrangą aptarnaujančio personalo darbo vietos. 70

Administracinio pobūdžio darbo vietos, laboratorijos, kur naudojama skaičiavimo technika ir atliekamos dažnai pasikartojančios operacijos.

60

Kompiuterių klasėje. 60

Konstravimo, programavimo įstaigų darbo vietos, aprūpintos kompiuteriais. 55Taipogi numatomi ir kiti, su triukšmu bei vibracija susiję, kompiuterizuotos darbo vietos reikalavimai. Patalpoje esančių įrengimų, taip pat vėdinimo, kondicionavimo sistemų, gretimų patalpų ir lauko triukšmas neturi blaškyti dirbančiųjų dėmesio bei trukdyti bendrauti. Įranga ir aparatūra, kurią eksploatuojant kyla triukšmas bei vibracija, turi būti montuojama ant specialių pakylų su amortizuojančiomis tarpinėmis.

Triukšmo lygiai darbo vietoje, darbuotoją veikianti vibracija turi atitikti higienos normos reikalavimus.

Triukšmo poveikis sveikatai

Triukšmo sukeltas klausos pažeidimas vadinamas klausos nervo uždegimu – klausos neuritu arba klausos neuropatija. Žmogaus ausis yra prisitaikiusi prie 35 – 55 decibelų intensyvumo garsų.

Tačiau įvairiose situacijose žmogų gali veikti daug didesnio intensyvumo garsai, ypač triukšmas darbo aplinkoje.

Triukšmo sukeltas klausos pažeidimas dažniausiai būna lėtinis, rečiau – ūminis, kai ausį staiga paveikia labai didelio intensyvumo triukšmas – sprogimo, šaudymo ar panašūs garsai.

Kai žmogų veikia triukšmas, palyginti nedaug viršijantis leidžiamą lygį, klausa pažeidžiama pamažu, nepastebimai.

Kas silpnina klausą?

Paprastai klausos nusilpimas išryškėja po 10 – 20 metų trunkančio kasdieninio triukšmo poveikio. Tai dažniausiai esti dirbant triukšmingoje aplinkoje.

Ar greitai išsivystys klausos neuropatija priklauso nuo daugelio dalykų.

Svarbu, koks triukmo pobūdis. Nuolatinis mašinų ar staklių ūžimas kenkia mažiau nei impulsinis štampavimo ar panašus triukšmas. Ausis nespėja prisitaikyti prie impulsinio triukšmo, veikiančio tik keletą sekundžių, ir klausa pažeidžiama labiau.

Klausos sutrikimai gričiau atsiranda, kai kartu su triukšmu veikia vibracija ar kiti kenksmingi profesinia veiksniai. Pavyzdžiui, traktorininkų klausa dėl šios priežasties ypač stipriai pažeidžiama.

Klausos neuropatija yra ryškesnė, kai žmogų veikia didelis triukšmas ne vien darbo metu, bet ir po darbo gatvėje ar kitose viešose vietose, taip pat ir namuose.

Klausos nervo pažeidimo rizika didesnė, jei žmogus turi padidėjusį kraujospūdį ar didesnį cholesterolio kiekį kraujuje, jei perdozuoja kai kuriuos vaistus.

Klausa blogėja vyresniame amžiuje ir be trukšmo poveikio. Kiekvieno vyresnio kaip 50 metų žmogaus klausa aukštiems garso dažniams sumažėja po 2 decibelus kasmet.

Kokius klausos pokyčius sukelia triukšmas?

Ilgalaikis triukšmo poveikis sukelia klausos organo kraujagyslių spazmus, nervinių receptorių medžiagų apykaitos sutrikimus.

Garsą suvokiantys nerviniai receptoriai (nervinės galūnės) išsenka, o vėliau dėl distrofinių – degeneracinių pokyčių žūva. Anksčiau nukenčia klausa aukšto (2000 – 6000 hercų) dažnio garsams. Šio sutrikimo žmogus nepastebi, nes kalbinis bendravimas vyksta gerokai žemesniame garsų dažnio diapazone.

Kalbinio dažnio garsų suvokimas nusilpsta vėliau, kai klausos receptorių pažeidimas jau toli pažengęs. Tada žmogus jau blogai girdi įprastinę pašnekovo kalbą, jį pradeda varginti ūžesys ausyse ir kiti negalavimai. Tik tada nukentėjusysis kreipiasi į ausų ligų gydytoją. Deja, tada padėti ligoniui sunku, nes klausos
receptoriai nuo triukšmo jau gerokai suardyti. Kuo daugiau žūva receptorių, tuo blogesnė klausa. Jei žmogus toliau dirba dideliame triukšme, klausa visai blogėja.

Jei tenka dirbti su didelį triukšmą generuojančiais įrengimais, neverta laukti, kol klausa nusilps. Būtina kasmet profilaktiškai tikrinti klausą. Tik tada galima nustatyti ankstyvą, dar pagydomą klausos pažeidimą. Pažeidimą nustato ausų ligų specialistai ištyrę, kaip žmogus girdi šnabždesį ir kalbą. Šnabždesys turi būti girdimas 6 metrų atstumu. Klausos tyrimas specialiais aparatatis padeda nustatyti net tokius sutrikimus, kokių ligonis dar nejaučia. Svarbiausias tyrimas yra vadinamosios audiogramos užrašymas.

Šiuo metu Jūs matote 55% šio straipsnio.
Matomi 827 žodžiai iš 1509 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.