Triukšmas
5 (100%) 1 vote

Triukšmas

TRIUKŠMAS

:

Kaunas

2002

Triukšmas – tai technogeninis reiškinys, kurį sukelia sklindančios garso bangos. Jis skiriamas į nuolatinį, kurio garso lygis per 8 valandų darbo dieną keičiasi ne daugiau kaip 5dB(A), pavyzdžiui, generatorių, staklių keliamas triukšmas, žmonių minios ūžesys, ir kintantį, kurio garso lygis per 8 valandų darbo dieną keičiasi daugiau kaip 5dB(A). kintantis triukšmas gali būti:

1. vibruojantis, kai garso lygis laikui bėgant nuolatos keičiasi;

2. trūkčiojantis, kai garso lygis kinta pakopomis 5 ir daugiau dB(A), o tokio pat garso lygio trukmė ilgesnė negu 1 s;

3. impulsinis, iš vieno arba kelių garso signalų, trunkančių mažiau negu 1 s.

4. triukšmas patalpose ir atvirose teritorijose triukšmamačiais. Miesto teritorijos planavime triukšmas dažniausiai išreiškiamas ekvivalenčiu garso lygiu – dB(A), o patalpų akustinės savybės – garso slėgio lygiu dB.

Triukšmo daroma žala

Intensyvus garsas ir jo bangų sukeliama oro bei grunto vibracija žalinga pastatams, augalams ir gyvūnijai, o svarbiausia, pačiam žmogui. Yra nustatyta, kad triukšmas kenki pagrindinėms žmogaus organizmo funkcijoms: kraujo apytakai, širdies darbui, klausai, regėjimui, virškinimui. Ilgesnį laiką būnant aplinkoje, kurioje triukšmas didesnis kaip 75dB(A), lieka neišnykstančių pokyčių žmogaus fiziologinėje sandaroje; kai triukšmas didesnis kaip 90dB(A), žmogus suserga nervų ligomis ir gali prarasti klausą; erzinančiai garsus triukšmas – didesnis kaip 110dB(A) – paveikia ląstelių protoplazmos struktūrą; 150dB(A) visiškai suardo klausos organus.

Dauguma individų turi įgimtą savybę adaptuotis ekstremalioje aplinkoje. Nuolat joje būdamas žmogus apsipranta ir tartum nejaučia erzinančių veiksnių, iš jų ir triukšmo, tačiau dėl to nesumažėja jo neigiamas poveikis, atvirkščiai, be perstojo dirgina pasąmonę, centrinę nervų sistemą, sudaro stresinę būklę. Analogiškai triukšmas veikia ir miegantį žmogų. Specialistų nustatyta, kad dirbant triukšmingoje aplinkoje mažėja darbingumas. Technogeninis triukšmas slopina natūralius gamtos garsus (raminantį medžių ošimą, vandens čiurlenimą, paukščių čiulbesį), kurie teigiamai veikia emocijas, ir sykiu mažina rekreacijai skirtų teritorijų bei gyvenamosios aplinkos psichologinį poveikį.

Aplinkos požiūriu triukšmas skiriamas į vidinį, kurį skleidžia uždarose patalpose esantys židiniai, ir išorinį, sklindantį iš atvirose teritorijose įrengtų triukšmo šaltinių.

Triukšmas atvirose patalpose

Leistinas darbo vietose triukšmo lygis, apsaugos bendrieji reikalavimai, mašinų, mechanizmų ir kitų triukšmo šaltinių rodikliai nurodyti Valstybiniame standarte GOST, Statybos normose bei taisyklėse.

Leistinas triukšmo lygis patalpose nustatytas pagal tai, kokie procesai jose vyksta. Tyliausios aplinkos – 25dB(A) – reikalaujama ligoninėse ir sanatorijose, operacinėse; didžiausias triukšmas leidžiamas sporto salėse, prekybos patalpose, aerouostų ir geležinkelių stočių keleivių salėse – iki 60dB(A). Leistino triukšmo lygis darbui skirtose patalpose nustatytas atsižvelgiant į dirbančiųjų poreikius – kuo daugiau reikia proto įtampos, tuo tyliau turi būti darbo vietoje.

Darbo rūšis Leistinas garso lygis dB(A)

Koncepcijų, naujų programų ruošimas, kūryba, dėstymas 40

Gamybos vadovų darbas, susijęs su žmonių, užimtų protiniu darbu, grupės kontrole 50

Labai kvalifikuotas, reikalaujantis susikaupti protinis darbas, pokalbiai naudojant ryšių priemones 55

Protinis darbas pagal nurodymus ir akustinius signalus, nuolatinės girdėjimo kontrolės reikalaujantis darbas 60

Protinis darbas pagal instrukciją (operatorių), aukštos kategorijos regimasis darbas. 65

Tikslus, reikalaujantis susikaupimo arba periodinės girdimos kontrolės, fizinis darbas 80

Į priemones vidiniam triukšmui ir jo neigiamam poveikiui sumažinti atsižvelgiama projektuojant mašinas, įmonių technologinius procesus, eksploatuojant mechanizmus, išdėstant darbo vietas. Visų priemonių sistema susideda iš šitokių trijų grupių: netriukšmingos technikos, kolektyvinių aplinkos priemonių ir individualių apsaugos priemonių naudojimo. Patalpose sklindančias garso bangas, jų savybių ir poveikio priklausomybę nuo patalpos formos, didumo, apdailos medžiagų ir konstrukcijų tiria architektūrinė ir statybinė akustika. Remiantis tyrimais numatomos praktiškos priemonės patalpų akustinėms savybėms gerinti ir apsaugoti nuo žalingo išorinio triukšmo.

Išorinis triukšmas

Pagrindiniai išorinio triukšmo šaltiniai yra transporto priemonės (automobiliai, lėktuvai, traukiniai, tramvajai, metro), statybos technika (kompresoriai, polių kalimo mašinos, betono maišyklės,kitos statybinės mašinos ir mechanizmai), kai kurių pramonės įmonių triukšmingi atviri arba nepakankamai nuo supančios erdvės izoliuoti fabrikai, komunaliniai statiniai ir įrengimai, garsinės informacijos įrenginiai (garsiakalbiai aikštėse ir gatvėse, garsinė reklama). Žemės ūkio rajonuose didelį triukšmą kelia traktoriai, kombainai, pašarų ruošimo mašinos ir kiti mechanizmai.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 742 žodžiai iš 2382 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.